Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-255/2017

2017 m. liepos 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 90 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. Nustatyta kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas. Ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. priteista 6650 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas išvengti 21 678 Lt (6278 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 1285 Lt (372 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra:A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas: 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112: 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“; 40 straipsnio nuostatą, numatančią: „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 5 procentų mokesčio tarifu“, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. B., kuri A. B. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2014 metus ir laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31, 2015-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir nesumokėjo 22 963 Lt (6651 Eur) mokesčių, iš jų:mokestinio laikotarpio nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31 PVM apmokestinamųjų sandorių už parduotas prekes, iš viso 25 691 Lt (7441 Eur), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31 standartinio pardavimo PVM už prekes, suma 5395 Lt (1562 Eur), 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM, iš viso 5395 Lt (1562 Eur) sumos, šias deklaracijas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2014 m. kovo (patikslinta 2014-04-25), balandžio (patikslinta 2014-05-23), gegužės (patikslinta 2014-06-20), birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo (patikslinta 2014-11-25 ir 2015-05-06), lapkričio (patikslinta 2014-12-23 ir 2015-05-06), gruodžio (patikslinta 2015-05-06) mėnesiais;mokestinio laikotarpio nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-04-01 iki 2015-04-3, PVM apmokestinamųjų sandorių už parduotas prekes, iš viso 22 463 Eur, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 standartinio pardavimo PVM už prekes, suma 4716 Eur, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM, iš viso 4716 Eur sumos, šią deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2015-05-25;mokestinio laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityvių pajamų) pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 25 691 Lt (7441 Eur) veiklos pelno, 40 eilutėje „Pelnas“ nedeklaravo 25 691 Lt (7441 Eur) pelno, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo apskaičiuoto pelno mokesčio, mokėtino į biudžetą, – 1285 Lt (372 Eur), 64 eilutėje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo mokėtino pelno mokesčio – 1285 Lt (372 Eur), šią deklaraciją pateikė 2015-05-08 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.Be to, A. B. nuteistas už tai, kad tyčia, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2014-03-10 iki 2015-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra: A. B., laikotarpiu nuo 2011-06-17 iki 2016-04-26 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, atsakingu už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinių įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, o būtent:A. B., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. B., kuri A. B. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia nepateikė jai duomenų apie bendrovės parduotas prekes, dėl ko buhalterė R. B. jų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 nepagrindė kasos pajamų orderiais iš viso 1600 Lt (463,39 Eur) piniginių lėšų gavimo iš 2 asmenų – M. Š. (900 Lt), A. E. (700 Lt);laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-09-30 8 atvejais nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis iš viso 4594,40 Lt (1330,63 Eur) vertės prekių pardavimo 8 asmenims – O. B. (O. B.) (91,52 Lt), V. B. (764,16 Lt), G. N. (91,52 Lt), M. G. (864,16 Lt), S. S. (691,52 Lt), M. B. (291,52 Lt), A. E. (800 Lt), M. Š. (1000 Lt), iš jų 2 asmenims – M. Š. (1000 Lt), A. E. (800 Lt) nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis iš viso 1800 Lt (521,32 Eur) vertės prekių pardavimo, 6 asmenims – O. B. (91,52 Lt), V. B. (764,16 Lt), G. N. (91,52 Lt), M. G. (864,16 Lt), S. S. (691,52 Lt), M. B. (291,52 Lt) nepagrindė iš viso 2794,40 Lt (809,31 Eur) vertės prekių pardavimo, nurodydamas PVM sąskaitose faktūrose mažesnes sumas, nei buvo faktiškai gauta už parduotas prekes;laikotarpiu nuo 2014-03-10 iki 2014-12-31 19 atvejų nepagrindė kasos pajamų orderiais iš viso 19 887,52 Lt (5759,82 Eur) įplaukų gavimo už prekių pardavimą iš 19 asmenų: S. Č. (S. Č.) (400 Lt), V. L. (800 Lt), E. B. (1035,84 Lt), M. B. (1500 Lt), G. N. (1300 Lt), D. V. (1035,84 Lt), S. S. (1900 Lt), V. B. (1800 Lt), O. V. (860 Lt), V. Č. (1035,84 Lt), A. R. (700 Lt), D. M. (D. M.) (600 Lt), R. S. (400 Lt), O. B. (1300 Lt), I. G. (800 Lt), R. B. (820 Lt), M. P. (700 Lt), M. G. (1900 Lt), M. Z. (1000 Lt). Iš anksčiau išvardytų asmenų gautas 19 887,52 Lt (5759,82 Eur) pajamas kasos pajamų orderiais pagrindė vėlesniu laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-07-23, pradėjus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, nors 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinių įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31 26 atvejais nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis iš viso 32 285,52 Lt (9350,53 Eur) vertės prekių pardavimo 26 asmenims: G. R. (3000 Lt), G. B. (2400 Lt), M. R. (180 Lt), V. Č. (340 Lt), A. V. (188 Lt), V. K. (3170 Lt), M. V. (1120 Lt), S. Č. (500 Lt), V. L. (900 Lt), E. B. (1135,84 Lt), M. B. (1600 Lt), G. N. (1400 Lt), D. V. (1135,84 Lt), S. S. (2000 Lt), V. B. (1900 Lt), O. V. (960 Lt), V. Č. (1135,84 Lt), A. R. (800 Lt), D. M. (700 Lt), R. S. (500 Lt), O. B. (1400 Lt), I. G. (900 Lt), R. B. (920 Lt), M. P. (800 Lt), M. G. (2000 Lt), M. Z. (1200 Lt). Prekių pardavimą anksčiau išvardytiems asmenims PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė vėlesniu laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-20, pradėjus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, nors 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinių įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-05-20 13 atvejų pagrindė apskaitos dokumentais tikrovės neatitinkančius duomenis išrašydamas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška, neatitinka tikrovės, į buhalterinę apskaitą įtraukė ūkines operacijas – didesnio prekių kiekio pardavimą 13 asmenų: S. Č. (635,84 Lt), V. L. (235,84 Lt), G. B. (1281,12 Lt), O. V. (348,48 Lt), A. R. (508,48 Lt), M. R. (1035,84 Lt), D. M. (608,48 Lt), R. S. (808,48 Lt), I. G. (408,48 Lt), R. B. (388,48 Lt), M. P. (508,48 Lt), M. Z. (208,48 Lt), D. V. (1308,48 Lt), iš viso už 8284,96 Lt (2399,49 Eur), ir laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-05-08 13 atvejų pagrindė apskaitos dokumentais tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose vienas iš rekvizitų, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška, neatitinka tikrovės, tai yra į buhalterinę apskaitą įtraukė įvykusias ūkines operacijas – kasos pajamų orderiais ir bankiniu pavedimu daugiau gautų pajamų iš 13 asmenų: S. Č. (635,84 Lt), V. L. (235,84 Lt), G. B. (1381,12 Lt), O. V. (348,48 Lt), A. R. (508,48 Lt), M. R. (1035,84 Lt), D. M. (608,48 Lt), R. S. (808,48 Lt), I. G. (408,48 Lt), R. B. (388,48 Lt), M. P. (508,48 Lt), M. Z. (208,48 Lt), D. V. (1308,48 Lt), iš viso 8384,96 Lt (2428,45 Eur), dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2014-03-10 iki 2015-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūrosApeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Šiaulys prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendį pakeisti. A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 165 MGL (6213,9 Eur) dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio l d.alyje, padarymą skirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 165 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 110 MGL (4142,6 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Bylą, nesant prašymų dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo, nagrinėti žodinio proceso tvarka.Prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes už A. B. padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nutarė skirti pinigines baudas, nustatydamas jų dydžius, mažesnius už jų vidurkius (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai).Prokuroro nuomone, paskirtos bausmės nėra proporcingos ir adekvačios padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, todėl prieštarauja teisingumui. Pažymi, kad tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį teismo skirta 60 MGL dydžio bauda ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirta 90 MGL dydžio bauda yra nedidelės, įvertinus tai, kad jau nuo 2011-04-28 įsigaliojo BK 47 straipsnio pakeitimai dėl baudos dydžio už nesunkaus, apysunkio, sunkaus nusikaltimo padarymą. BK 47 straipsnio 3 dalies, 2, 3 punktuose numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį – 1000 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalimi, baudos bausmės vidurkis už nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio l dalyje, atitinkamai būtų 250 MGL ir 500 MGL dydžio baudos. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į tai, teismo paskirtos baudos, įvertinant ir teismo bausmės dydžio skyrimo motyvus, yra nutolusios nuo nustatyto už šiuos nusikaltimus bausmės vidurkio. Teismo paskirtos baudos bausmės būtų adekvačios, jeigu nusikaltimų padarymo metu būtų galiojusi Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcija. Mano, kad teismo nuosprendis A. B. keistinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Prokuroras akcentuoja, kad skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, parenkant bausmės rūšį ir dydį A. B., atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos trukmę, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurių viena priskiriama prie nesunkių, antra priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, esant pastarojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina baudos bausmė. Akcentuoja ir tai, kad nustatant bausmės dydį įvertintina tai, jog A. B. anksčiau buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, esant neišnykusiam teistumui, kurios pasireiškė ir turtinės žalos valstybei padarymu.Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendį pakeisti. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba priteistą žalos atlyginimą gerokai sumažinti, nes netinkamai pritaikyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsnio 1 dalis ir 89 straipsnio 1 dalis. Mano, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, tai yra nepagrįstai ir neteisingai išnagrinėtas pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis pažymi, kad FNTT specialistė ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 22 963 Lt (6650 Eur) mokesčių, tai yra 2014 metais – 372 Eur pelno mokesčio, 1562 Eur PVM, 2015 metais – 4716 Eur PVM, taip padarytas nuostolis valstybės biudžetui. Pažymi, kad FNTT specialistė nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gautino, ir mokėtino tiriamojo laikotarpio PVM sumas, kurias vaizdžiai susistemino lentelėje, tačiau skaičiuodama nuostolį valstybei dėl nesumokėto PVM visiškai neatsižvelgė į gautino PVM sumas.Pasak nuteistojo, vadovaujantis specialistės pateiktais 2014 metų duomenimis, ji nustatė 29 746 Lt (8615 Eur) deklaruoto gautino PVM, kurio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų nuostolių valstybei apskaičiavimą neįtraukė, tačiau įvertino tik papildomai apskaičiuotą 2014 metų pardavimo PVM 5395 Lt (1562 EUR) sumą, tuo pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.Pažymi, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, jog PVM atskaita – pirkimo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. Šio įstatymo 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalyje nurodyta, kad PVM mokėtojas (o konkrečiu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“) „turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“. Minimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje „Už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas“ nurodyta, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.Nurodo, kad 2015-03-09 VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687-649 nurodyta, kad „atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes pagal 2015-01-13 Bendrovės pateiktą Prašymą dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) Nr. 874447 už 2013 m. 12 mėn. - 2014 m. 5 mėn., suma 8858,33 EUR PVM permoka negali būti grąžinta, nes nustatyti pajamų neapskaitymo požymiai. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 87 str. 7d. 2 p., jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoka tokia tvarka: tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, įteikimo mokesčių mokėtojui dienos“ (3-ias lapas). Iš visumos duomenų nustatyta, kad 8858,33 Eur gautino pridėtinės vertės mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ po atlikto mokestinio patikrinimo sugrąžinta nebuvo.Apelianto teigimu, iš visumos ieškinio faktinį ir teisinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatyta, jog 2016-06-09 FNTT specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės nurodytas nuostolis valstybei dėl nesumokėto pardavimo PVM apskaičiuotas neįvertinus gautino PVM dalies, kuri galbūt tenka atitinkamiems pardavimams ir PVM apmokestinamai veiklai.Akcentuoja, kad specialistė ataskaitoje nurodė ir gautino, ir mokėtino PVM sumas, tačiau apskaičiuodama galimą nuostolį valstybei, į savo skaičiavimus įtraukė tik mokėtinas PVM sumas, neįvertinusi faktinės aplinkybės, jog pagal 2015-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą prašymą VMI dėl 8858,33 Eur PVM grąžinimo šis PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintas nebuvo, t. y. valstybė realiai nepatyrė jokios turtinės žalos. FNTT specialistės tariamai padaryta žala valstybei dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėto PVM mokesčio turėjo būti apskaičiuota remiantis sąžiningumo principu bei visomis Pridėtinės vertėms mokesčio įstatymo nuostatomis. Pasak apelianto, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, institucijos bei teismo turėjo būti įvertinta ne tik mokėtina pardavimų į biudžetą PVM suma, bet ir gautina pirkimų PVM suma, tenkanti parduotoms prekėms. VMI pareikšto ieškinio A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 6650 Eur žalos atlyginimo sumą sudaro tik papildomai apskaičiuotas pardavimo PVM nuo 2016-06-09 specialisto išvadoje Nr. 5-3/40 išdėstytų pardavimų (neįtrauktų į apskaitą): 372 Eur pelno mokestis už 2014 metus, plius 1562 Eur pardavimo PVM už 2014 metus, plius 4716 Eur pardavimo PVM už 2015 metus. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi ir 89 straipsnio 1 dalimi, institucijos pareikštas ieškinys atmestinas arba žalos atlyginimo suma gerokai mažintina dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus prekių įsigijimo PVM išraišką, kuri tiesiogiai susijusi su PVM sudarančių prekių bei paslaugų suteikimo kaina.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė posėdžio metu prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijau Šiaulio apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijau Šiaulio apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su teismo paskirtomis baudomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad paskirtos bausmės nėra proporcingos ir adekvačios padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, todėl prieštarauja teisingumui.BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas finansų sistemai, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, padaryta didelė turtinė žala valstybei, kurios pastarasis neatlygino. Teismas įvertino ir tai, kas A. B. teistas už nusikaltimą viešajai tvarkai, nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nusikalstamas veikas šioje byloje A. B. padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Įvertinta ir tai, jog A. B. dirba, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sužadėtine. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pastarasis laisva valia visiškai prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, davė išsamius parodymus, gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekta A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – pinigines baudas, nustatant jų dydžius, mažesnius už jų vidurkius (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ši bausmė yra proporcinga, adekvati padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, neprieštarauja teisingumui.Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju pritaria prokuroro nuomonei, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė nėra proporcinga ir adekvati padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, todėl prieštarauja teisingumui. Apylinkės teismas skyrė pinigines baudas, nustatydamas jų dydžius, mažesnius už jų vidurkius, ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskyrė 60 MGL dydžio baudą, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė 90 MGL dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pastarajam turėjo būti skiriama bauda, mažesnė negu numatytos baudos vidurkis, tačiau manytina, kad šiuo atveju bauda turėjo būti paskirta labiau artima jos vidurkiui nei baudos minimumui. Už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį – 1000 MGL dydžio bauda. Baudos vidurkis už nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio l dalyje, atitinkamai būtų 250 MGL ir 500 MGL. Įvertinus A. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, sprendžiama, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. B. bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas griežtesnę bausmę, t. y. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį skiriant 100 MGL baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 165 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė – 165 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir A. B. paskirtina galutinė bausmė – 110 MGL (4142,6 Eur) dydžio bauda.Pažymėtina, kad bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama siekiant įgyvendinti bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Akivaizdu, kad nepaskyrus nusikaltimus padariusiam asmeniui tinkamos bausmės, ne tik nebūtų pasiekti minėti tikslai, bet ir nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Tačiau nuteistasis nesutinka su pagal civilinį ieškinį priteistu žalos atlyginimu ir prašo civilinį ieškinį dėl 6650 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą arba gerokai sumažinti priteistą sumą, kadangi, nuteistojo manymu, netinkamai pritaikytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatos. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas solidariai iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė 6650 Eur turtinei žalai atlyginti.Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. Mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai yra specifiniai. Šių santykių esmė – mokesčio mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti savo mokestinę prievolę valstybei ir mokesčių administratoriaus teisė (pareiga) užtikrinti valstybės pajamų gavimą. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis – viena šalių, mokesčių administratorius, turi aiškiai apibrėžtus įgalinimus kitai šaliai, mokesčių mokėtojui, o šis turi griežtai apibrėžtas, įstatymo nustatytas pareigas. Visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remdamasis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto bei kitokius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokių padarinių atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei tvarkant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-308-697/2016).Remiantis išdėstytais argumentais ir anksčiau išnagrinėtose kasacinėse bylose įtvirtinta teismų praktika, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis, kuria solidariai iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 6650 Eur turtinei žalai atlyginti, keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 90 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirti 165 MGL (6213,9 Eur) dydžio baudą, pagal BK 220 straipsnio l dalį skirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 165 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 110 MGL (4142,6 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 6650 Eur turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.