Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl žemės sklypo ir sodo namo su priklausiniais pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti, kad sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 302 Lt vidutinės rinkos vertės ir sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, t.y. ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatu - šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., yra jos asmeninė nuosavybė. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1997-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp jo ir P. K.. Santuokos nutraukimo metu bendro turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas, todėl šiuo metu jai iškilo problema parduodant jos nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą ir sodo namą su priklausiniais, t.y. ūkiniu pastatu, pastatu - šiltnamiu, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtą žemės sodo sklypą ji 1979 metais gavo iš savo darbovietės - Klaipėdos prekybos uosto. Ji tapo sodininkų bendrijos „Dituva“ nariu, ir nuo to momento visus mokesčius moka ji viena. 1994-07-16 ji minėtą žemės sklypą pagal turto privatizavimo įstatymą pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš Klaipėdos rajono valdybos už 2 litus 52 centus. Nurodė, kad 2010 metais ji savo sodo sklype pradėjo statyti sodo namelį su priklausiniais, 2011-12-02 juos pridavė statybos inspekcijai bei užregistravo Klaipėdos registro centre. Nurodė, kad P. K. mirė 1998-05-31, todėl jo galimi paveldėtojai pagal tuo metu galiojančius įstatymus turėjo teisę po 1997-08-28 santuokos nutraukimo iki 2000-08-28 kreiptis į teismą dėl bendro šeimos galimo turto padalijimo, todėl terminas nustatyti kiekvieno sutuoktinio turto dalį ir jį padalinti yra praleistas. P. K. galimi paveldėtojai turėjo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo iki 2008-05-31, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Nurodė, kad minėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes žemės sklypas įsigytas prieš santuoką ir iš jos asmeninių lėšų, ji viena mokėjo ir moka visus mokesčius, sodo namą su priklausiniais ji pasistatė jau po santuokos nutraukimo su P. K..

Atsakovas Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal prie ieškinio teismui pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, tačiau tuo atveju, jei ieškovei pateikus papildomus dokumentus teismui pakaktų duomenų konstatuoti, kad sodo sklypas, sodo namas bei kiti pastatai yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jie neprieštaraus, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas (b.l.50-52).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji nori sodą parduoti, todėl teismui pateikė ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo. Paaiškino, kad ji sodo žemės sklypą gavo iš darbovietės. Santuokos tuo metu nebuvo sudariusi. Statinių nebuvo, ji tik sodo namelį statėsi vėliau, o ūkinius pastatus ir šiltnamį pastatyti padėjo sūnūs. Nurodė, jog nei vienas iš buvusių sutuoktinių nepadėjo statyti ir savo lėšomis neprisidėjo prie statybų, bet jie ir pretenzijų nereiškė. Nuo pat sodo sklypo įsigijimo ji apmoka visus mokesčius; gal namo statyba jau ir buvo pradėta, jai tebesant santuokoje su P. K., tačiau statybas ji užbaigė tik po 2000 m., kai jau seniai buvo išsituokę ir P. K. net buvo miręs.

Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog byloje pakanka duomenų ieškiniui patenkinti. Įrodinėti, kad ji nusipirko žemės sklypą tik iš savo lėšų, būtų neprotinga, nes sklypas, atsiskaitant už jį privatizavimo proceso metu, kainavo tik 2 Lt 54 ct. Ir tiek lėšų dirbanti tvarkinga ieškovė visada turėjo. P. K. mirė 1998 m., jo galimi teisių perėmėjai yra praleidę bet kokius terminus reikšti pretenzijas dėl šio turto ir niekada jų nereiškė; neaišku, ar tokių asmenų išvis yra. Jau nutraukiant santuoką 1997-08-28 sprendime yra nurodyta, kad sutuoktiniai negyvena kartu daugiau kaip šešis metus, o P. K. Lietuvoje negyveno jau nuo 1992 m., taigi nėra jokių duomenų, kad būtų prisidėjęs prie sodo statinių sukūrimo.

L. R. K. teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovę ji pažįsta nuo 1986 m., nes kartu dirbo, netoli gyveno. Sodo kaimynė matė, kaip ieškovė pati sklype viską dirbo. Statėsi pati su sūnų pagalba. Vyro jos ji nepažinojo ir ten nei vieno nebuvo. Sodo pastatas „dėžutė“ buvo pastatyta 1988-1990 m., užbaigusi statybas po 200 m. ieškovė pradėjo ten apsistoti.

L. V. N. teismo posėdžio metu parodė, jog daug metų pažįsta ieškovę, kartu dirbo soduose nuo pat jų įkūrimo pradžios. Jai sode padėdavo tik sūnūs, jokio sutuoktinio ji neturi, jis ją mato gana dažnai ir žinotų, jei būtų buvę kitaip. 1986 m. ji pradėjo statyti namuką, jai tada irgi padėjo sūnus, kelius metus truko statybos, o įrenginėjo dar ilgą laiką.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, jog ji gyvena 40 metų tame pačiame name su ieškove Klaipėdoje. Apie jos sutuoktinį P. K. nieko nežinojo, jis ten beveik negyveno. Ji nėra sakiusi, kad ištekėjo ir ji nėra mačiusi šio jos sutuoktinio. Ji jai pasakojo, kad sūnus padėjo viską sode pasistatyti.

L. V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės sūnus. Paaiškino, kad sodo sklypas mamai buvo skirtas 7 dešimtmečio pabaigoje- 8 dešimtmečio pradžioje. Tuo metu ji buvo Š, jam tada buvo 17-18 metų. Jis to P. K. net nepažinojo, nes kai mama už jo ištekėjo, jis jau buvo suaugęs ir gyveno atskirai; gal yra matęs šį žmogų, bet jis galėjo gyventi kartu su jo mama labai neilgai. Paaiškino, kad kai vyko statybos, jis jau buvo įgijęs statybininko specialybę ir padėjo mamai gauti statybos leidimą. 1985-1986 m. jie pradėjo namelio statybą, dirbo jis ir brolis bei samdytas mūrininkas, padėdavo kiti žmonės, bet ne mamos sutuoktinis. Visos lėšos buvo mamos, ji pati dirbo ir pajamų turėjo, apie sutuoktinio lėšas nieko nesakė. 1985-1986 m. buvo pastatyta „dėžutė“, per 3 m. buvo bazinis įrengimas. 1990 m. jis pats pradėjo statytis, todėl darbai pas mamą sode užsitęsė iki 2010-2011 m., kada namas buvo visiškai įrengtas ir įregistruotas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pareiškėjos paaiškinimo, liudytojų parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-08-28 sprendimu buvo nutraukta ieškovės J. Š. ir P. K. santuoka. Sprendime nurodyta, kad šalys daugiau kaip 6 metus kartu nebegyvena. Santuokoje įgyto turto klausimas neišspręstas. Ištuokos liudijimas išduotas 1997-10-23 (b.l.3, 13). Byloje esanti sodininko nario knygelė Nr. 3574 patvirtina, kad ieškovė nuo 1979-05-27 yra priimta į sodininkų narius, jai suteiktas sodo sklypas SB „Dituva“, Nr.248 (b.l.4-5). Iš Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė 1994-07-16 iš Klaipėdos rajono valdybos už 2 Lt 52 ct įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, Klaipėdos rajono sodininkų bendrijoje „Dituva“ (b.l.7). Iš statistinės kortelės nustatyta, kad ieškovė nuo 1981 m. mokėjo nario mokestį iki pat šios dienos (b.l.8). Iš 2011-12-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.1 nustatyta, kad ieškovė užbaigė sodo namo, ūkinio pastato, pagalbinio pastato, šiltnamio statybą, adresu Dzūkų g.19, Derceklių k., Klaipėdos r. (b.l.9). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo apie nekilnojamąjį turtą nustatyta, kad ieškovės J. J. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, pastatą-sodo namą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-šiltnamį, adresu Dzūkų g.19, Derceklių k., Klaipėdos r.(b.l.10-12). Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, jog P. K. mirė 1998-05-31 Ukrainoje, Ščiorso mieste (b.l.18). Iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikto rašto nustatyta, kad ieškovė J. Š. (J) nuo 1995-05-03 iki 2000-01-12 dirbo jų kompanijoje (b.l.68). Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovė J. Š. ir J. Š. santuoką nutraukė 1978-12-13 (b.l.69), 1993-05-04 Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr.302 jos pavardė po santuokos nutraukimo iš „Š“ pakeista į „Š“ (b.l.15). Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus duomenimis P. K., gim.1931-06-25, 1992-03-16 deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Ukrainą, Černigovo sr., Ščorsko r., Novi-Boroviči k., išvykimo tikslas-gyventi( b.l.70). Santuokos akto įrašas Nr.32 patvirtina, kad J. Š. ir S. J. 2000-07-05 sudarė santuoką, Š suteikta pavardė-J (b.l.71). Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp ieškovės J. J. ir S. J.. Sprendime nurodyta, kad dėl iki santuokos sudarymo įgyto nekilnojamojo turto SB „Dituva“ tarp šalių ginčo nėra (72 b.l.). Iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pažymos apie J. Š. (J) darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovė nuo 1985 m. iki 1993 m. gavo pastovias pajamas (74 b.l.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (LAT 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (LAT 2009-10-15 nutartis Nr. 3K-3-424/2009).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. J. ir P. K. buvo sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 1991-05-29, o nutraukta 1997-08-28, todėl turtas, t.y. 0,0600 ha žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Dituva“ įgytas po santuokos sudarymo, pagal prezumpciją laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors nekilnojamasis turtas yra įgytas šalių santuokos metu, tačiau ieškovė prašo pripažinti jį asmenine jos nuosavybe, nes žemės sklypą ji gavo, kai dar nebuvo susituokusi. Nustatyta, kad ieškovė žemės sklypą SB „Dituva“ gavo iš savo darbovietės Klaipėdos prekybos uosto dar 1979 metais, kai nebuvo net susituokusi su P. K., tik jį privatizavo 1994-07-16,būdama santuokoje su P. K..

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad žemės sklypą ji įsigijo iš asmeninių lėšų, po to sūnų padedama savo lėšomis pradėjo ten statytis sodo namelį. P. K., nei kiti sutuoktiniai jai nepadėjo nei darbu, nei finansiškai, statybos buvo užbaigtos tik 2011 m. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, pažyma apie ieškovės tuo metu gaunamas pajamas iš darbovietės, liudytojų parodymai, 1997-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad sutuoktiniai J. Š. (J) ir P. K. daugiau kaip šešis metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda bei Klaipėdos apskr. VPK Migracijos skyriaus išduota pažyma apie tai, kad P. K. 1992-03-16 deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Ukrainą. Įvertinus aukščiau nurodytą teismas daro išvadą, kad sutuoktinių ryšiai faktiškai buvo nutrūkę nuo 1992 metų, kai P. K. išvyko gyventi į Ukrainą, tačiau santuoka tarp sutuoktinių buvo nutraukta tik 1997 m. P. K. mirė 1998-05-31, Ukrainoje, šį faktą patvirtina byloje esantis mirties liudijimas. Duomenų apie tai, kad po P. K. mirties jo teisių perėmėjai būtų kreipęsi dėl paveldėjimo byloje nėra.

Byloje apklausti liudytojai R. K., V. N., J. B. ir V. K. vienareikšmiškai patvirtino, kad jie niekada nematė sode dirbant nei vieno sutuoktinio, ieškovei statybas vykdyti padėjo jos sūnūs. Liudytojas V. K. patvirtino, kad mama (ieškovė) viena pati iš savo lėšų statėsi sode namą, ūkinį pastatą ir šiltnamį, jis padėjo su broliu vykdyti statybas, dar samdėsi mūrininkus, o P. K. net nepamena. Byloje nustatyta, kad pastatas-sodo namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-šiltnamis, adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti nuosavybės teise ieškovės vardu nekilnojamojo turto registre 2011-12-15 pagal deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai ieškovė jau buvo išsituokusi. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė su S. J. sudarė santuoką 2000-07-05, tačiau 2006-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu patvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendime nurodyta, kad tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl iki santuokos įgyto žemės sklypo AB „Dituva“, Derceklių k., Klaipėdos r. Todėl darytina išvada, kad ir vėliau buvęs sutuoktinis S. J. prie statybų neprisidėjo, nes skyrybų metu jis net nereiškė pretenzijų į šį turtą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog žemės sklypas bei sodo namas su priklausiniais, t.y. ūkiniu pastatu, pastatu - šiltnamiu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir pastatyti tik už ieškovės lėšas ir jos darbu, o ne bendrai su mirusiu sutuoktiniu P. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nustačius aiškią ieškovės J. J. valią įgyti žemės sklypą, pastatą - sodo pastatą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą - šiltnamį asmeninėn nuosavybėn, žemės sklypą privatizavus ir pastatus pasistačius už asmenines lėšas ir tai, kad faktiniai jos ir sutuoktinio P. K. ryšiai nekilnojamojo turto įsigijimo metu buvo nutrūkę, ieškinys yra tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.