Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-495-340/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: 2A-495-340/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43562-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Tatjana Žukauskienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. D., I. D., R. B., E. B.
Trečiasis asmuo: V. K., sodininkų bendrija „Statyba“

Kategorijos

2.4.1.4Valdymo gynimas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2A-495-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43562-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.10; 2.4.2.12.1; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Tomo Venckaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (apeliantų) A. D., I. D., R. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1043-808/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B. ir E. B., tretieji asmenys – V. K. ir sodininkų bendrija „Statyba“, dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo bei ieškovų pagal priešieškinį A. D. ir I. D. priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį R. M., tretieji asmenys pagal priešieškinį R. B., E. B., V. K., sodininkų bendrija „Statyba”, dėl žemės sklypo ribų nustatytmo, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, kreipėsi į teismą, prašydamas: (i) įpareigoti A. D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 23 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini)ir Y (duomenys neskelbtini)), 1A, (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 5A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; (ii) įpareigoti R. B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 7 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi. Taip pat ieškovas prašė iš atsakovų priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad kad nuosavybės teise valdo 1995 m. spalio 25 d. įgytą 0,0541 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš ankstesnio savininko pirko būtent 544 kv. m. ploto žemės sklypą, tačiau, atlikus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 541 kv. m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2011 m. sausio 26 d. patikrinusi ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą, patvirtino, kad jie atlikti tinkamai, o žemės sklypo planas parengtas teisingai. Ieškovas pažymėjo, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodė, kad atsakovė A. D. yra neteisėtai užėmusi 23 kv. m., o atsakovai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ieškovui priklausančios žemės, tačiau atsakovai grąžinti jiems nepriklausančios žemės nesutinka. Ieškovo vertinimu, aplinkybes apie atsakovų užimą ieškovui priklausančią žemę patvirtina antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuoti UAB „Atspindys“ matininko atlikti matavimai; ieškovas nurodė, kad NŽT prie ŽŪM atliktų tyrimų rezultatai ir UAB „Atspindys“ atliktų matavimų rezultatai sutampa. Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. B. ir E. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nėra užėmę ieškovo žemės, o jiems priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra atlikti anksčiau nei ieškovo žemės sklypo matavimai, o kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre registre. Nurodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „Georema“ atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, matavimų rezultatus susiedama su valstybine koordinačių sistema LKS-94. Nurodė, kad 2008 m. vasario mėnesį, patikrinus 2005 metų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo koordinatės nesutapo su sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, tačiau tarp kaimynų nebuvo ginčų dėl žemės sklypų ribų. 2008 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „Georima“ pakartotinai atliko kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 ir jų metu paaiškėjo vietinėje sistemoje įsivėlusi klaida, dėl kurios buvo neteisingai fiksuotos esančių objektų bei sklypo koordinatės - vietovėje sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nesikeitė ir atitiko tas ribas, kuriomis savininkai naudojosi nuo įsigijimo ir kurios buvo suderintos 2005 m. gegužės 11 d. matavimų metu, koordinačių reikšmes tiesiogiai nustatant valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsakovų vertinimu, kadastro duomenų pakeitimai kadastre įregistruoti 2008 m. gegužės 30 d., o visų trijų sklypų savininkai naudojasi sklypais, kurių ribos sutampa su 1970-1994 metais statytais statiniais bei pasodintais medžiais, natūraliomis bei dirbtinėmis ribomis. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai neturi tarpusavio priekaištų dėl bendros ribos, nors yra sklypų persidengimas; nurodė, kad savininkams reikia tikslinti žemės sklypų ribas pagal vietoje naudojamas (faktines) žemės sklypų ribas.

4. Atsakovė A. D. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypą niekada nekeitė valdomo sklypo ribų su gretimais sklypais. Sklypo įgijimo metu stovėjo ieškovo tėvo pastatyta tvora, o toje sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovas, yra pasodinti daugiamečiai augalai. Atsakovės teigimu, abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinoje paklaidos riboje.

Šalies argumentai

5. A. D. ir I. D. (ieškovai pagal priešieškinį) pateikė priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį R. M., kuriuo prašė: (i) pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. birželio 19 d. geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis; (ii) nustatyti žemės sklypo ribas, šiame tarpe ir tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal faktiškai egzistuojančią ribą, atitinkančią 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis: taško Nr. 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taško Nr. 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taško Nr. 3 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taško Nr. 4 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)). Taip pat ieškovai pagal priešieškinį prašė iš atsakovo pagal priešieškinį priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovai pagal priešieškinį paaiškino, kad jiems priklauso 0,0507 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, esantis sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijoje. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) IĮ „Georima“ atliko atsakovų sklypo geodezinius matavimus. Ieškovų pagal priešieškinį vertinimu, nuo minėto sklypo įsigijimo jo ribos nebuvo keičiamos, o pats sklypas buvo valdomas pagal istoriškai susiklosčiusias ribas, pagal esančius natūralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotą bordiūrą; laikinus statinius bei sodininkų bendrijos vietinio vandentiekio linijas). Be to, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydis atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytą dydį. Ieškovai pagal priešieškinį taip pat nurodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. susirinkime sklypų savininkams buvo pasiūlyta geranoriškai susitarti ir sklypų ribas nustatyti pagal faktinį naudojimą, tačiau ieškovas sunaikino ginčo sklypus skiriantį betoninį bordiūrą. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotiniai kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. balandžio 15 d. Nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo niekada nebuvo keičiamos valdomo sklypo ribos su gretimai esančiais sklypais; be to, minėto sklypo įgijimo momentu sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė ieškovo tėvo pastatyta tvora su betonine atrama. Ieškovo žemės sklypo tvoros, jų pamatai, statiniai, sodiniai patvirtina, kad sklypų faktinė riba atitinka anksčiau susiklosčiusią ribą. Nurodė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, į kurią pretenduoja ieškovas, auga daugiamečiai augalai, o abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinos paklaidos riboje. Dabar sklypų ribos „persidengia“ ir yra neaiškios, todėl teismas turi pagrindą ribą tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pagal 2008 m. kovo 3 d. žemės matavimų duomenis, atitinkančius faktiškai valdomas sklypų ribas.

7. Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) R. M. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kuriuos NŽT prie ŽŪM 2011 m. sausio 26 d. patikrino ir pripažino tinkamais, o žemės sklypo planą teisingu. Atsakovai negrąžina neteisėtai užimtos žemės dalies, nors atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl nėra pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais ieškovo žemės sklypo 2010 m. gegužės 16 d. geodezinių matavimų. Ieškovo vertinimu, sklypo ribų nepatvirtina tvoros bei faktinė sklypų žemėnauda - ribos nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis ir į tai, kokio dydžio sklypas buvo įgijimo metu. Faktiškai atsakovai valdo didesnį žemės sklypą nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus. Atsakovai nenurodo didesnio žemės sklypo įgijimo pagrindo, todėl jiems negali atsirasti nuosavybės teisė į jiems nepriklausančią žemę.

8. Atsakovai (tretieji asmenys pagal priešieškinį) R. B. ir E. B. su priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir atsikirtimus.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad sklypo dalyje su ieškovo sklypu yra tvora, kurią statė kaimynas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Z. paaiškino, kad pagal užsakovo (ieškovo) prašymą 2019 m. liepos mėnesį atliko žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimą, tačiau vienos dalies riboženklių atstatymo įvykdyti nepavyko, nes gretimo žemės sklypo savininkas neįsileido į savo sklypą; nurodė, kad dalį ieškovo sklypo užėmė ir valdė gretimo žemės sklypo savininkas.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. liudijo, kad 2005 - 2008 metais atsakovų prašymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal naudojamas ribas, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Pagal naudojamas ribas ploto užteko, bet kaimynai pareiškė pretenzijas, kad jiems ploto neužteko. Pirmi matavimai buvo daryti nuo esamų gruntinių geodezinių ženklų (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo tikslinama pagal Lietuvos 1994 m. koordinačių sistemą.

13. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. paaiškino, kad ginčo sklypuose 2016 m. atliekant ekspertizę nematė įrašo, kad sklypas turi būti tikslinamas, tačiau jeigu toks įrašas ir būtų buvęs, ekspertizės aktas nebūtų pasikeitęs.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. paaitškino, kad atsakovai (D.) prašė atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad atsakovų tarpusavio sklypų ribos buvo nustatytos. Sklypai persidengė apie metrą, nors koordinačių taškai neturi keistis vietinėje ir valstybinėje sistemoje.

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė: įpareigojo A. D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 23 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 1A, (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 5A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; įpareigojo R. B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 7 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi. Taip pat teismas priteisė iš atsakovų A. D., I. D., R. B. ir E. B. ieškovo R. M. naudai 561,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų A. D., I. D., R. B. ir E. B. į valstybės biudžetą priteisė 96,58 Eur pašto išlaidų.

16. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo naudojimosi planas, sudarytas atsižvelgiant į kadastre įregistruotus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų A. ir I. D. sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų R. ir E. B. sklypas) ribų posūkio taškų koordinates, atitinka taško Nr. 1 ir taško Nr. 2 koordinates pagal 2008 m. vasario 28 d. parengtą ieškovo žemės sklypo planą, kurio pagrindu ieškovo sklypas pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl padarė išvadą, kad ieškovo argumentai, kad atsakovai A. ir I. D. yra užėmę ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, yra pagrįsti.

17. Teismo konstatavo, kad ekspertizės akte užfiksuotas faktas, kad ieškovo žemės sklypo padėtis, nustatyta UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, yra teisinga, nes atsakovų A. ir I. D. faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypo ploto ir ribų, nustatytų UAB „Geodezinis planas“ plane. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad minėtų atsakovų žemės sklypo padėtis nurodyta neteisingai ir ji neatitinka suderintų ribų, t. y. žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nesutampa su bendros su ieškovo žemės sklypu ribos posūkio taškų koordinatėmis, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvusių sklypų riboženkliai (tvoros, pamatai, augalai ir pan.) būtų pagrindas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų atsakovų A. ir I. D. atsikirtimus į ieškinį laikyti pagrįstais.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo sklypo kadastrinių matavimų ir parengto žemės sklypo plano teisingumas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 rašte Nr.49984(M,49,104)-188, Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje akte Nr.1KA-19.4.0-62, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. akte Nr.49ŽN-308, Nr.49ŽN-309, Nr. 49ŽN-310, o taip pat Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. 3IN-N-1528-118. Teismas pažymėjo ir tai, jog Vilniaus apskrities Viršininko administracija dar 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr.6.15-414-(24.25 buvo nurodžiusi, kad UAB „Georima", atlikdama naujus matavimus, negali savavališkai keisti įregistruotų žemės sklypo ribų; Administracijos 2008 m. spalio 23 d. akte Nr.01-34-64 ir 2008 m. spalio 30 d. išvadoje Nr.91-2.17-75 nurodyta, kad atsakovų R. ir E. B. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra užėmęs dalį jam nepriskirtos žemės. Be to Administracijos 2009 m. spalio 21 d. aktuose Nr.6.18-3361 ir Nr.6.18-3357 užfiksuota, jog atsakovams R. ir E. B. priklausančio žemės sklypo ribų 2008 m. kovo 3 d. kadastriniai matavimai padaryti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus (neatitinka generaliniame plane ir privatizacijos shemoje nurodytų linijų ilgių).

19. Atsižvelgęs į surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad R.Š. IĮ „Georima" 2008 m. kovo 3 d. planas parengtas ne pagal faktinį naudojimą, iš ko darytina išvada, kad atsakovai A. ir I. D. yra neteisėtai užėmę 23 kv. m. ploto ieškovui priklausančios žemės, o atsakovai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ieškovui priklausančios žemės plotą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad 2005 ir 2008 metais atlikti sklypų matavimai buvo atlikti iš esmės nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

20. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad atsakovai R. ir E. B. faktiškai naudojasi 604 kv. m. ploto sklypu, nors pagal įgijimo dokumentus jiems priklauso 583 kv. m. ploto sklypas, kai atitinkamai ieškovas naudojasi mažesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo ir tokio nepagrįstai mažesnio ploto sklypas yra įregistruotas (513 kv. m. ploto), nors įsigijimo dokumentuose nurodytas sklypo plotas yra didesnis (541 kv. m. ploto). Esant akivaizdžiam ieškovo teisės ir teisėtų interesų suvaržymui, teismas nesutiko su atsakovų priešieškinyje pateiktais reikalavimais, kurių pasekmė būtų ieškovo suvaržymų įtvirtinimas ir atsakovų nepagrįstai padidinto sklypo ploto įteisinimas. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju vienos šalies interesai negali būti pažeidžiami kitos šalies interesų sąskaita, juolab, kad ieškovas pateikė reikalavimą atlaisvinti jam priklausančią žemės dalį pagal Kadastre užregistruotas ribas ir ribas, viršijančias atsakovų R. ir E. B. įregistruoto sklypo ribas.

1 III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21. Atsakovai R. B. ir E. B. pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo prašė priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1043-808/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti priešieškinį.

22. Atsakovų R. B. ir E. B. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Atlikus pakartotinus mūsų žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2008 m. gegužės 30 d. apeliantų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei jo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį. Jokių ginčų dėl žemės sklypų ribų tarp kaimynų nebuvo nei 2005 metais, nei 2008 metais, o tai įrodo, kad ribų paženklinimo procedūra vietovėje kaimynų atžvilgiu buvo atlikta tinkamai ir 2005 metais, ir 2008 metais .

22.2. Visi žemės sklypų savininkai (A. D., R. M., R. ir E. B. ir V. K.) gyvena tokiomis pat ribomis, kokiomis sklypus yra įsigiję – tikrovėje sklypų persidengimai neegzistuoja.

22.3. Sodų sklypų dalijimo metu visi sklypai buvo atskirti vandentiekio vamzdynais. Iki šiol yra išlikę tie visi vandentieko vamzdynai tarp visų keturių sklypų, kurie ir yra pagrindinė skiriamoji riba, nustatanti sklypų išsidėstymą. Apeliantų sklypas ir yra įregistruotas taip, kad vandentiekio vamzdynas yra ta skiriamoji riba tarp sklypų, kaip kad ir buvo sodų sklypų dalijimo metu.

22.4. Apeliantams priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pamatuoti geodeziškai; riboženkliai buvo išlikę ir aiškūs, todėl ieškovo sklypą matuojantys matininkai grubiai pažeidė žemės sklypo paženklinimo ir kadastrinių matavimų metodikas.

Šalies argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir I. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. birželio 19 d. geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis; ir nustatyti žemės sklypo ribas, šiame tarpe ir tarp žemės sklypų, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal faktiškai egzistuojančią ribą, atitinkančią 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis - taško Nr. 1 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taško Nr. 2 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taško Nr. 3 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taško Nr. 4 koordinaės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantai prašė priteisti iš ieškovo R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliantų A. D. ir I. D. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog faktiškai egzistuojanti žemės sklypų riba tarp ieškovo ir apeliantų sklypų niekuomet nesikeitė ir atitinka žemės sklypų ribą, egzistavusią dar iki apeliantams įsigyjant žemės sklypą. Suteikdamas prioritetą teisinei žemės sklypų registracijai bei Nacionalinės žemės tarnybos dokumentams, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, aplinkybę, jog teisinė žemės sklypų riba nėra tinkamai nustatyta ir įregistruota, patvirtina NŽT atstovės paaiškinimai teisme.

24.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto. Leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida atitinkamai sudarytų 45,03 kv. m.

24.3. Priimamu sprendimu sukūrus situaciją, kuomet iš esmės vienų savininkų žemės sklypas sumažinamas 23 kv.m. kito savininko interesų labui, yra pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas.

Šalies argumentai

25. Ieškovas R. M. su apeliacinių skundų argumentais nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Ieškovo R. M. atsiliepimas į apeliantų apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :

26.1. Apeliantai A. ir R. D. neturi pagrido reikalauti pripažinti negaliojančiais ieškovui priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų ir Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų. Tvoros ir faktinė žemėnauda nepatvirtina, kad buvo nustatytos žemės sklypų ribos, kurios turi būti nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis ir į tai, kokio dydžio žemės sklypą įgijo atsakovai. Šiuo atveju aiškiai matyti, kad apeliantai valdo didesnį žemės sklypą, nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus.

26.2. Atliekant matavimus 2005 ir 2008 metais, kai buvo tikslinamos sklypų ribų koordinatės, nebuvo vadovaujamasi teisės aktuose nustatyta tvarka. Ieškovui priklausančio sklypo linija, einanti link atsakovų R. B. ir E. B. sklypo, yra 22,85 m. ilgio, nors pagal kadastrinius matavimus turėtų būti 23,50 m. Aplinkybę, kad apeliantai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. plotą, patvirtina UAB „Atspindys” matininko atlikti matavimai ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Atsiliepimas

27. Apeliantai R. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į apeliantų A. D. ir I. D. apeliacinį skundą, kuriame su nurodyto apeliacinio skundo argumentais sutiko ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė; taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

30. Pirmosios instancijos teismas atsakovų skundžiamu sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B. ir E. B. tenkino visa apimtimi, o ieškovo pagal priešieškinį I. D. priešieškinį atsakovui pagal priešiešknį R. M. atmetė visiškai. Taigi apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo išspręstas šalių ginčas dėl joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų faktinio naudojimo ypatumų ir užimto svetimo sklypo dalies atlaisvinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijoje, esančioje Vilniaus m. Antakalnio seniūnijoje, ieškovas R. M., atsakovai A. ir I. D., R. ir E. B. ir trečiasis asmuo V. K. nuosavybės teise valdo gretimus žemės sklypus su juose pastatytais pastatais.

32. Nustatyta, kad ieškovas 1995 m. spalio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 544 kv. m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po atliktų žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo sklypo plotas sumažintas iki 541 kv. m. Ieškovo sklypas suformuotas ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-755-(30) pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal 2008 m. vasario 28 d. sudarytą žemės sklypo planą, kurį sudarė UAB „Atspindys“. Taigi ieškovui priklauso 0.0541 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. Atsakovams A. ir I. D. priklauso A.D. vardu registruotas 0.0507 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise buvo įgytas 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas suformuotas ir registruotas Registre pagal R.Š. IĮ „Georima“ atliktus kadastrinius matavimus, sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Kadastro žemėlapyje 2005 m. spalio 17 d. pažymėtos žemės sklypo ribos suderintos pagal 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo planą.

34. Atsakovams R. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.0583 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas 2004 m. lapkričio 8 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas suformuotas ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. įregistruotas Registre pagal R.Š. IĮ „Georima“ atliktus kadastriniais matavimis ir 2005 m.gegužės 11 d. sudarytą žemės sklypo planą. 2008 m. kovo 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte užfiksuotas sklypo ribų paženklinimas, o 2008 m. gegužės 30 d. sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Kaip matyti iš atsakovų R. ir E. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planų, planas, sudarytas 2008 m. kovo 3 d., skiriasi nuo 2005 m. gegužės 11 d. sudaryto plano visų sklypo kraštinių ribų ilgiu; yra nurodyta, kad atsakovų sklypo duomenyse yra klaida.

35. Trečiajam asmeniui V. K. nuosavybės teise priklauso jos vardu registruotas 0.0605 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tikslūs sklypo matavimai nėra atlikti.

36. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktos Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovo sklypas yra geodeziškai matuotas, kai trečiojo asmens V. K. sklypas matuotas preliminariai, o atsakovų A. ir I. D. bei R. ir E. B. žemės sklypai pažymėti kaip koreguotini sklypai.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

37. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo.

38. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. D. ir I. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – statybos leidimo Nr. GN/156/06-1777 kopiją; Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-04-20 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-783 kopiją; žemės sklypo (kadastro Nr. 010100350035) plano 1:500 kopiją; Vilniaus m. sodininkų bendrijos ,,Statyba“ Melaišiškių vietovėje nario D. A., P. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 kopiją; Vilniaus miesto sodininkų bendrijos ,,Statyba“ pažymos ,,Dėl žemės išpirkimo“ kopiją; 2013 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-169 kopiją; Lietuvos Respubliko Seimo nario R. Ž. 2013-11-14 rašto Nr. SN-S-184, skirto LR Generaliniam prokurorui, LR Seimo kontrolieriui, LR Specialiųjų tyrimų tarnybai, kopiją. Apeliaciniame skunde apeliantai paaiškino, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo susipažinus su skundžiamu teismo spendimu.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LITEKO informacinės sistemos duomenimis, civilinė byla buvo pradėta nagrinėti dar 2014 m. pabaigoje. 2018 m. balandžio 5 d. spendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pastarasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog tam, kad būtų teisingas išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, būtina atlikti visų gretimybėje esančių sklypų (R. B. ir E. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus iš naujo, kompleksiškai, atsižvelgti į visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti visų sklypų savininkų interesų pusiausvyros, sklypų ribų neaiškumus, nors ir įregistruotus skirtingu metu, pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), vertinant nuosavybės apimtį, susitarimus dėl naudojimo tvarkos, faktinio naudojimo atsiradimo priežastis, trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantai, vadovaujantis nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, turėjo dėti visas pastangas tam, kad būtų nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui būtinos aplinkybės, t. y. pateikti visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingus pateikti įrodymus.

40. Pažymėtina, kad bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas; šalys turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus ir juos teikė, dėl ko šioje proceso stadijoje nekyla abejonių dėl byloje surinktų įrodymų visumos išsamumo, o tai iš esmės paneigia būtinybę šioje proceso stadijoje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priimti naujus įrodymus. Be to, teismo vertinimu, dalis prašomų prie bylos pridėti įrodymų apskritai nėra susiję su bylos esme, todėl objektyviai negali turėti ir įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

41. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylinėjimosi trukmę pirmosios instancijos teisme; konstatuojant, kad apeliantai įrodymus turėjo galimybę (ir pareigą) pateikti pirmosios instancijos teismui, bei įvertinant, kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų apimtis ir turinys nesudaro kliūčių siekti teisingo bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus bei dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

42. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, jog visi besiribojančių žemės sklypų savininkai (A. D., R. M., R. ir E. B. ir V. K.) gyvena tokiomis pat ribomis, kokiomis sklypus yra įsigiję, o tikrovė sklypų persidengimai neegzistuoja. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą teisinei žemės sklypų registracijai bei Nacionalinės žemės tarnybos dokumentams. Be kita ko, apeliantai akcentavo ir tai, kad leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida ginčo atveju sudarytų atitinkamai 45,03 kv. m., o skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įtvirtinama faktinė padėtis, kuomet apeliantų žemės sklypas sumažinamas ieškovo interesų labui, todėl yra pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

44. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, todėl ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. įrodydamas, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis daiktą prarado bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

45. Taigi vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalauja grąžinti turtą. Savo ruožtu, atsakovai savo atsikirtimais į ieškinį turėjo teisę įrodinėti, jog prašomą išreikalauti turtą valdo teisėtai, nurodant teisėtą turto valdymo pagrindą.

46. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai iš esmės neginčijo aplinkybės, jog faktiškai valdo didesnio ploto žemės sklypus, nei kad yra įgiję pagal įgijimo dokumentus, t. y. faktiškai apeliantai naudojasi didesniais nei įsigyta sklypais, nors savo procesiniuose dokumentuose apeliantai ir teigė, kad žemės sklypai buvo valdomi pagal istoriškai susiklosčiusias ribas - pagal esančius natūralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotą bordiūrą; laikinus statinius bei sodininkų bendrijos vietinio vandentiekio linijas), ir nurodė, kad egizstuoja leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida.

47. Antra, nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktas UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo naudojimosi planas, kurio teisingumas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 rašte Nr.49984(M,49,104)-188, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. akte Nr.49ŽN-308, Nr.49ŽN-309, Nr. 49ŽN-310 bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. 3IN-N-1528-118.

48. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte pažymėta, kad atsakovė A. D. yra užėmusi 23 kv. m., o atsakovai R. ir E. B. - 7 kv. m. ieškovui priklausančios žemės. Ekspertizės akte užfiksuota aplinkybė, kad ieškovo žemės sklypo padėtis, nustatyta 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „Atspindys“ parengtame plane, yra teisinga, nes apeliantų A. ir I. D. faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypo ploto ir ribų, nustatytų 2005 m. gegužės 10 d.

49. Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities Viršininko administracijos 2008 m. spalio 23 d. akte Nr.01-34-64 ir 2008 m. spalio 30 d. išvadoje Nr.91-2.17-75 nurodyta, kad apeliantų R. ir E. B. žemės sklypas Nr.116 yra užėmęs dalį jam nepriskirtos žemės. Taip pat Administracijos 2009 m. spalio 21 d. aktuose Nr.6.18-3361 ir Nr.6.18-3357 užfiksuota, jog atsakovams R. ir E. B. priklausančio žemės sklypo ribų 2008 m. kovo 3 d. kadastriniai matavimai padaryti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus.

50. Vertinant išdėstytus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvusių sklypų riboženkliai (tvoros, pamatai, augalai ir pan.) negali būti pagrindas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų apeliantų A. ir I. D. teiginius, jog jų žemės sklypas buvo valdomas pagal istoriškai susiklosčiusias ribas, pagal esančius natūralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotą bordiūrą; laikinus statinius bei sodų bendrijos vietinio vandentiekio linijas), laikyti pagrįstais. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog ginčo žemės sklypai buvo valdomi pagal istoriškai susiklosčiusias ribas ir pripažinus apeliantų valdomų sklypų ribas pagrįstomis, apeliantų valdomi žemės sklypai faktiškai padidėtų ieškovo nuosavybės teise įgyto sklypo sąskaita, t. y. ieškovas būtų priverstas naudotis mažesnio ploto žemės sklypu (513 kv. m. ploto) nei yra įgijęs (541 kv. m.), o tokia situacija prieštarautų kasacinio teismo suformuotai praktikai, kad negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas).

51. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų A. ir I. D. argumentais, neva sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydis atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytą - šių apeliantų sklypo ribas nustačius pagal jų pateiktus 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai būtų didesnis (512 kv. m. ploto) nei atsakovų įsigytas pagal 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad apeliantai įsigijo būtent 507 kv. m. ploto sklypą.

52. Apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, kad kadastre užregistruotas apeliantų R. ir E. B. žemės sklypas, esant matininko žymai apie įsivėlusią matavimo klaidą, iš esmės patvirtina, kad 2005 ir 2008 metais sklypų matavimai buvo atlikti iš esmės nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, ką teismui patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, nurodydama, jog atsakovų R. ir E. B. sklypas išmatuotas netinkamai. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Registro įrašas, kad atsakovų R. ir E. B. sklypas turi būti tikslinamas, nes jis persidengia su šalia esančiu sklypu.

53. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį, kurioje buvo atkreiptas šalių dėmesys į tai, jog tam, kad būtų teisingai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, būtina atlikti visų gretimybėje esančių sklypų (R. B. ir E. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus iš naujo, kompleksiškai, atsižvelgti į visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti visų sklypų savininkų interesų pusiausvyros, sklypų ribų neaiškumus, nors ir įregistruotus skirtingu metu, pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), vertinant nuosavybės apimtį, susitarimus dėl naudojimo tvarkos, faktinio naudojimo atsiradimo priežastis, trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus.

54. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi įpareigojo šalis iki teismo posėdžio pateikti teismui naujai atliktus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai sutrukdė matitninkui atlikti teismo įpareigojimą ir jo neįleido į savo sklypą atlikti kadastrinius matavimus ir teismui aktualių kadastrinių reikalavimų nepateikė, iš ko spręstina, kad apeliantų A. ir I. D. teiginiai, jog skundžiamu teismo sprendimu apeliantų žemės sklypas neva yra sumažinamas 23 kv. m., taip pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus, yra atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi patys apeliantai nebuvo suinteresuoti, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių atsiradusį ginčą, kadastrinius matavimus atlikti iš naujo, kompleksiškai atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes; išsiaiškinti sklypų ribų neaiškumus bei sklypų ribas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Vadovaujantis aukščiau nutartyje išdėstytais motyvais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kad ieškovas iš esmės įvykdė savo procesinę pareigą įrodyti savo reikalavimo dėl jam priklausančios žemės atlaisvinimo pagrįstumą, o atsakovai (apeliantai) neįrodė faktiškai didesne apimtimi valdomų sklypų valdymo teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos pagrįstu ir motyvuotu sprendimu ieškinį tenkino visa apimtimi, o priešieškinį atmetė. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliaciniai skundas atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinių skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė (kaip antai, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimą, nevertino ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su žalos apskaičiavimu). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

58. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą (-us), patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Konstatuotina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą (skundus) pateikimą, todėl yra priteistinos. Taigi iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno apelianto ieškovo naudai priteisiant po 125,00 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantų A. D., I. D., R. B. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), I. D., a.k. (duomenys neskelbtini), R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno apelianto ieškovo naudai priteisiant po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėTomas VenckusTatjana Žukauskienė