Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui direktoriui M. V., atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 13 403,90 Lt skolą, 965,08 Lt delspinigius, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įrengti šildymo bei vėdinimo sistemas Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre, o atsakovas už darbus sumokėti. Atsakovas už darbus sumokėjo nepilnai, liko nesumokėta jo reikalaujama skola. Sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas – 2010-08-27, darbai užakovui perduoti 2010-11-24. Nors darbų atlikimo terminas pažeistas, tačiau tai įvyko dėl užsakovo kaltės, kadangi jis neparengė darbų fronto (iki 2010-10-10 objekto aktų salėje užsakovas nebuvo išardęs grindų, dėl ko rangovas negalėjo kloti šildymo sistemos vamzdžių; iki 2010-11-24 objekto foje užsakovas nebuvo išklojęs plytelių, dėl ko rangovas negalėjo statyti šildymo konvektorių), be to vėdinimo sistemos techninį darbo projektą užsakovas jam pateikė tik 2010-11-23, dėl ko rangovas negalėjo užbaigti šios sitemos įrengimo ir kitų darbų sutartyje numatytu terminu. Kadangi darbų atlimo terminas praleistas dėl atsakovo kaltės, atsakovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius už termino pažeidimą ir įskaitė juos į ieškovui mokėtiną kainą už darbus. Taip pat nepagrįstai atsakovas į šį atlyginimą įskaitė generalinės rangos mokestį, nes žodiniu susitarimu šalys susitarė šio mokesčio netaikyti, todėl jo tarifą ieškovo atstovas išbraukė, pasirašydamas sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2010-07-19 šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. RS-24, pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti objekte (duomenys neskelbtini), šildymo ir vėdinimo sistemų pilno įrengimo ir išbandymo darbus, o užsakovas (atsakovas) sumokėti už juos 90 750 Lt (b.l. 6-11). Taigi šalių santykius reglamentuoja nurodyta sutartis, jos priedai bei CK 6.681-6.699 str.

dėl netesybų įskaitymo į už atliktus darbus mokėtiną kainą pagrįstumo

Sutartyje numatytas darbų atlikimo laikotarpis 2010-07-21 – 2010-08-27. Byloje nustatyta, kad darbai užsakovui perduoti 2010-11-24 darbų perdavimo aktu (b.l. 134-135), kurį užsakovo atstovas pasirašė 2010-12-21. Taigi, akivaizdu, jog sutartyje šalių nustatytas darbų atlimo terminas buvo pažeistas. Už šio termino pažeidimą sutartyje numatytos netesybos (sutarties 9.2 p.). Atsakovas už laikotarpį nuo 2010-08-28 iki 2010-11-23 paskaičiavo 7986 Lt delspinigių ir šią sumą įskaitė į ieškovui už atliktus darbus mokėtiną kainą, tokiu būdu ją sumažindamas.

Ieškovas, nurodydamas, jog darbų atlikimo terminą pažeidė dėl atsakovo kaltės, privalo šią aplinkybę įrodyti. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neparengė darbų fronto (iki 2010-10-10 objekto aktų salėje atsakovas nebuvo išardęs grindų, dėl ko rangovas negalėjo kloti šildymo sistemos vamzdžių; iki 2010-11-24 objekto foje atsakovas nebuvo išklojęs plytelių, dėl ko rangovas negalėjo statyti šildymo konvektorių), be to vėdinimo sistemos techninį darbo projektą atsakovas jam pateikė tik 2010-11-23, ir dėl šių priežasčių darbai neatlikti sutartyje numatytu terminu.

Teismas pripažįsta byloje įrodyta aplinkybę, jog iki 2010-10-10 užsakovas nebuvo sudaręs visų sąlygų rangovui atlikti sutartyje numatytus darbus, ką privalėjo padaryti (CK 6.688 str. 1 d.). Ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad iki 2010-10-10 pastato aktų salėje nebuvo išardytos grindys, dėl ko rangovas negalėjo jose kloti šildymo sistemos vamzdžių, rangovui šioje patalpoje nebuvo leidžiama dirbti, kadangi joje vyko įvairūs renginiai. Kad šiuos darbus (išardyti grindis) privalėjo atlikti būtent užsakovas, pripažįsta ir jis pats. Taip pat atsakovas pripažįsta, kad tai iš dalies trukdė rangovui laiku atlikti darbus. Teismo vertinimu, protinga sąžininga ir teisinga būtų pripažinti, kad užsakovui nuo 2010-10-10 perdavus rangovui darbų frontą, jis turėjo visus sutartyje numatytus darbus baigti iki 2010-10-17 (CK 1.5 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad iki 2010-10-17 darbai neužbaigti ne dėl rangovo, o dėl užsakovo kaltės, ir dėl to jis nepagrįstai už laikotarpį nuo 2010-08-28 iki 2010-10-17 skaičiavo rangovui delspinigius.

Kiti ieškovo nurodyti argumentai dėl užsakovo kaltės, jam pažeidžiant sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, nepagrįsti. Iš darbų perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad darbai užsakovui perduoti 2010-11-24 (b.l. 134-135). Iš byloje ieškovo pateiktos nuotraukos (b.l. 62) matyti, kad 2010-11-24 darbų atlikimo objekto foje nebaigtos kloti grindų plytelės. Nors ieškovas nurodo, kad dėl to jis šioje objekto patalpoje negalėjo įrengti šildymo konvektorių. Tačiau, kaip matyti iš nuotraukos ir nurodyto akto, šildymo sistemos įrengimo darbai patalpoje atlikti, konvektoriai įrengti, nors grindų plytelės patalpoje ir nebaigtos kloti, t.y. rangovas atliko sutartyje numatytus šildymo sistemos įrengimo darbus, nors savo įsipareigojimų dar nebuvo atlikęs užsakovas. Todėl teismas daro išvadą, kad šie atsakovo nebaigti darbai (plytelių neišklojimas pastato foje) nebuvo kliūtis rangovui atlikti šildymo sistemos įrengimo darbus sutartyje numatytu terminu. Taip pat teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo argumentus, jog užsakovas kaltas dėl darbų atlikimo termino praleidimo, nes tik 2010-11-23 jis pateikė galutinį vėdinimo sistemos techninį darbo projektą, o be jo darbai negalėjo būti užbaigti. Pagal sutartį (7.1.4 p.) darbo projektą parengti privalėjo būtent rangovas, tai jis privalėjo padaryti prieš pradėdamas darbus (2010-07-21). Tačiau, kaip nustatyta byloje, rangovas nei sutartyje numatytu terminu nei vėliau darbo projekto neparengė, jo užsakovui nepateikė. Atsakovas nurodo, kad būtent dėl šios rangovo sutartinės pareigos nevykdymo, pats užsakovas parengė nurodytą projektą, kadangi kitaip projektas iš viso nebūtų parengtas, darbai nebūtų baigti. Byloje neįrodyta aplinkybė, kad iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos (2010-08-27) šalių susitarimu užsakovas atleido rangovą nuo sutarties 7.1.4 p. numatytos pareigos parengti darbo projektą ir savo iniciatyva šią pareigą prisiėmė pats. Rašytinio šalių susitarimo dėl to nėra, nors tarp šalių sudaryta sutartis gali būti pakeista tik raštu (14.5 p., CK 6.183 str. 1 d.). Šią aplinkybę atsakovas neigia. Iš užsakovo rašto rangovui matyti, kad dar 2010-10-28 užsakovas reikalavo, kad projektą rengtų ir derintų būtent rangovas (b.l. 36). Todėl vėdinimo sistemos techninio darbo projekto pateikimas rangovui 2010-11-23 negali būti pripažįstama kliūtimi, dėl kurios jis nebaigė darbų sutartyje numatytu terminu. Taigi ieškovas šia aplinkybe negali remtis, kadangi jis pats nevykdė sutarties sąlygos, pagal kurią projektą turėjo parengti jis. Byloje neįrodyta, kad rangovas šį projektą būtų parengęs, o užsakovas jį keistų. Taigi pavėluotas vėdinimo sistemos įrengimo darbo projekto parengimas, plytelių neišklojimas pastato foje negali būti pagrindu konstatuoti užsakovo kaltę dėl darbų atlikimo termino pažeidimo. Kitų priežasčių, dėl kurių rangovas praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, jis nenurodė ir neįrodinėjo.

Atsižvelgiant į tai, byloje yra pagrindas konstatuoti, kad darbų atlikimo terminas iki 2010-10-17 buvo praleistas dėl užsakovo kaltės, o nuo 2010-10-18 - dėl rangovo. Taigi užsakovas turėjo pagrindą skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius tik už laikotarpį nuo 2010-10-18 (sutarties 9.2 p., CK 6.71, 6.258 str.). Todėl užsakovo įskaityti į darbų kainą delspinigiai (7986 Lt) mažinami iki 3357,75 Lt (37 d. x (90750 Lt x 0,1 %)), t.y. pagal užsakovo reikalavimą už laikotarpį iki 2010-11-23.

dėl generalinės rangos mokesčio įskaitymo į už atliktus darbus mokėtiną kainą pagrįstumo

Rangovo argumentai dėl generalinės rangos mokesčio (5417,90 Lt) pagrįsti iš dalies. Įstatyme numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta ir galioja, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų, nors dėl antraeilių sąlygų susitarimas atidėtas (CK 6.162 str. 2 d.). Šalys rangos sutartį sudarė rašytine forma. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad užsakovui parengus sutarties rašytinį tekstą, jį pasirašius ir sutartį pateikus pasirašyti rangovui, jis abiejuose sutarties egzemplioriuose ištaisė sutarties sąlygą dėl generalinės rangos mokesčio išbraukdamas jo tarifą (sutarties 2.3 p., b.l. 6), kadangi apskritai nesutiko su tokio mokesčio taikymu, ir tik tada pasirašė. Užsakovas prie šio rangovo atlikto sutarties ištaisymo nepasirašė, atskiro dokumento, patvirtinančio, kad sutinka su sutarties 2.3 p. pataisymu rangovui nepateikė, apskritai savo valios dėl to tinkamam forma neišreiškė (CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal sutartį visi jos pakeitimai ar papildymai turi būti sudaromi raštu (14.5 p., CK 6.183 str. 1 d.). Abi šalys vykdė esmines sutarties sąlygas (rangovas atlikinėjo darbus, užsakovas už juos atsiskaitinėjo). Taigi laikytina, kad šalys susitarė dėl esminių statybos ir kt. rangos sutarties sąlygų (darbų atlikimo, termino, kainos), kadangi su jomis jas pasirašydami sutiko tiek užsakovas tiek rangovas, t.y. sutartis buvo sudaryta, įsigaliojo ir buvo vykdoma. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjimo nustatytas minėtas faktines aplinkybes apie sutarties pasirašymą, pripažintina, kad šalys nesusitarė dėl vienos iš antraeilių rangos sutarties sąlygų – generalinės rangos mokesčio, numatyto sutarties 2.3 p. Kadangi užsakovas šią sąlygą pasiūlė, įtraukdamas ją į sutarties projektą, kurį pasirašė, tačiau rangovas ją atmetė - prieš pasirašydamas sutartį padarė pataisymus abiejuose sutarties egzemplioriuose, po ko užsakovas savo valios dėl nurodytos sutarties sąlygos nebeišreiškė. Todėl daroma išvada, kad susitarimas dėl generalinės rangos mokesčio taikymo, netaikymo, jo tarifo, pasiektas nebuvo. Taigi nepagrįsti atsakovo argumentai, jog šalys dėl šios sąlygos susitarė, todėl ji privaloma šalims, nors rangovas vienašališkai, nesilaikydamas sutartyje numatytos sutarties keitimo tvarkos, ją pakeitė. Byloje nustatyta, kad šalys dėl šios sąlygos bendro susitarimo nepasiekė, ši sąlyga neįeina į šalių susitarimo turinį.

Dėl aptariamos sąlygos taikymo tarp šalių yra kilęs ginčas – atsakovas reikalauja ją taikyti, ieškovas tai daryti atsisako. Pagal įstatymą šis ginčas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityvias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.162 str. 2 d.). Sutarties šalys yra verslininkai, abu yra savo srities (statybų) profesionalai. Įstatyme yra numatytas mokestis, dėl kurio kilęs ginčas (CK 6.688 str. 2, 3 d.), ir jis gali būti taikomas, jei šalys dėl jo susitaria. Atsakovas paaiškino, kad jis kaip užsakovas ieškovo atžvilgiu bei generalinis rangovas statytojo atžvilgiu turėjo tam tikrų išlaidų dėl rangovo atliekamų darbų (elektra, vanduo, aptvėrimai, tualetai, persirengimo patalpos ir kt.) ir pagal nusistovėjusią praktiką ir papročius šias išlaidas turi padengti rangovas dėl to ir numatomas minėtas generalinės rangos mokestis, tai įprasta tokios rūšies sutarčių sąlyga. Ieškovas nurodė, kad realiai užsakovas jokių išlaidų nepatyrė, nes visas paslaugas suteikė ne užsakovas, bet statytojas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis yra protinga, teisinga ir sąžininga sutarties šalims taikyti aptariamą mokestį, tik jo tarifą sumažinant iki 2,5 % sutartyje numatytos darbų kainos. Todėl užsakovo įskaitytas į darbų kainą generalinės rangos mokestis mažinamas iki 2268,75 Lt (90750 Lt x 2,5 %).

Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsakovas nepagrįstai į kainą, mokėtiną pagal sutartį rangovui už atliktus darbus, įskaitė 4628,25 Lt delspinigių (turėjo įskaityti tik 3357,75 Lt) bei 3149,15 Lt generalinio rangos mokesčio (turėjo įskaityti tik 2268,75 Lt). Todėl daroma išvada, kad užsakovas rangovui liko skolingas 7777,40 Lt už atliktus darbus. Ir ši suma rangovui iš užsakovo priteisiama.

Ieškovas reikalauja ir sutartyje numatytų delspinigių (0,04 % nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną) už 180 d. (b.l. 86). Reikalavimas pagrįstas (sutarties 9.1 p., CK 6.71, 6.258 str.), todėl tenkinamas. Ieškovui iš atsakovo priteisiama 559,97 Lt delspinigių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinta 58 % reikalavimų), todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „duomenys neskelbtini“, k. (duomenys neskelbtini), 7777,40 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 40 centų) skolą, 559,97 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt devynis litus 97 centus) delspinigių, 249,98 Lt (du šimtus keturiasdešimt devynis litus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų UAB „duomenys neskelbtini“, k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.