- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-230-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05108-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Ortitas“
- Ieškovas
- UAB „Aurivita”
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ortitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-122-828/2012 pagal ieškovo UAB „Aurivita” ieškinį atsakovui UAB „Ortitas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aurivita“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ortitas“ 13 403,90 Lt skolą, 965,08 Lt delspinigius, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įrengti šildymo bei vėdinimo sistemas Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre, o atsakovas už darbus sumokėti. Atsakovas už darbus sumokėjo nepilnai, liko nesumokėta ieškovo reikalaujama skola. Sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas – 2010-08-27, darbai užsakovui perduoti 2010-11-24. Nors darbų atlikimo terminas pažeistas, tačiau tai įvyko dėl užsakovo kaltės, kadangi jis neparengė darbų fronto (iki 2010-10-10 objekto aktų salėje užsakovas nebuvo išardęs grindų, dėl ko rangovas negalėjo kloti šildymo sistemos vamzdžių; iki 2010-11-24 objekto fojė užsakovas nebuvo išklojęs plytelių, dėl ko rangovas negalėjo statyti šildymo konvektorių), be to vėdinimo sistemos techninį darbo projektą užsakovas jam pateikė tik 2010-11-23, dėl ko rangovas negalėjo užbaigti šios sistemos įrengimo ir kitų darbų sutartyje numatytu terminu. Kadangi darbų atlimo terminas praleistas dėl atsakovo kaltės, atsakovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius už termino pažeidimą ir įskaitė juos į ieškovui mokėtiną kainą už darbus. Taip pat nepagrįstai atsakovas į šį atlyginimą įskaitė generalinės rangos mokestį, nes žodiniu susitarimu šalys susitarė šio mokesčio netaikyti, todėl jo tarifą ieškovo atstovas išbraukė, pasirašydamas sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Ortitas“ 7 777,40 Lt skolą, 559,97 Lt delspinigių, 249,98 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Aurivita“ naudai. Teismas pripažino byloje įrodyta aplinkybę, jog iki 2010-10-10 užsakovas UAB „Ortitas“ nebuvo sudaręs visų sąlygų ieškovui rangovui atlikti sutartyje numatytus darbus, todėl konstatavo, jog iki 2010-10-17 darbai buvo neužbaigti ne dėl ieškovo rangovo, o dėl užsakovo kaltės, tuo tarpu nebaigtos kloti plytelės ir neparuoštas darbo projektas nekliudė rangovui laiku atlikti darbų. Teismas darė išvadą, kad darbų atlikimo terminas iki 2010-10-17 buvo praleistas dėl atsakovo užsakovo kaltės, o nuo 2010-10-18 - dėl ieškovo rangovo. Taigi užsakovas turėjo pagrindą skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius tik už laikotarpį nuo 2010-10-18, todėl atsakovo užsakovo įskaitytus į darbų kainą delspinigius (7986 Lt) mažinami iki 3 357,75 Lt, t.y. pagal užsakovo reikalavimą už laikotarpį iki 2010-11-23. Teismas nustatė, kad rangos sutartį pateikus pasirašyti ieškovui rangovui, jis abiejuose sutarties egzemplioriuose ištaisė sutarties sąlygą dėl generalinės rangos mokesčio išbraukdamas jo tarifą, kadangi apskritai nesutiko su tokio mokesčio taikymu, ir tik tada pasirašė. Abi šalys vykdė esmines sutarties sąlygas (rangovas atlikinėjo darbus, užsakovas už juos atsiskaitinėjo), todėl teismas laikė, kad šalys susitarė dėl esminių statybos ir kt. rangos sutarties sąlygų, tačiau nesusitarė dėl vienos iš antraeilių rangos sutarties sąlygų – generalinės rangos mokesčio. Kadangi šalys dėl šios sąlygos bendro susitarimo nepasiekė, ši sąlyga neįeina į šalių susitarimo turinį. Atsižvelgęs, kad abi šalys yra verslininkai, statybų profesionalai, į tai, kad užsakovas nurodė patyręs išlaidų, o rangovas nurodė, kad paslaugas suteikė ne užsakovas, bet statytojas, teismas pripažino, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis yra protinga, teisinga ir sąžininga sutarties šalims taikyti aptariamą mokestį, tik jo tarifą sumažinant iki 2,5 % sutartyje numatytos darbų kainos. Todėl užsakovo įskaitytą į darbų kainą generalinės rangos mokestį sumažino iki 2 268,75 Lt. Kadangi užsakovas nepagrįstai įskaitė 4 628,25 Lt delspinigių (turėjo įskaityti tik 3 357,75 Lt) bei 3 149,15 Lt generalinio rangos mokesčio (turėjo įskaityti tik 2268,75 Lt), teismas iš užsakovo rangovui priteisė 7 777,40 Lt už atliktus darbus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ortitas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl generalinės rangos mokesčio ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje dėl 5 417,90 Lt atmesti. Atsakovas nurodė neginčijantis sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo ir sutinka ieškovui sumokėti 4 628,25 Lt sumą, tačiau nesutinka dėl generalinio rangos mokesčio dalinio priteisimo. Apeliantas pažymėjo, kad tiek 2010-07-19 Rangos sutarties, tiek 2010-11-02 Susitarimo sąlygos galėjo būti keičiamos ar papildomos raštu ir patvirtinamos abiejų šalių. Ieškovas turėjo suprasti, kad vienašališkas sutarties punkto išbraukimas negavus kitos šalies pritarimo neturės privalomos galios kitai šaliai. Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, kurią vykdant nuolat sudarinėjamos sutartys, todėl jam žinoma sutarčių sudarymo ir jų pakeitimų tvarka. Todėl ieškovas turėjo žinoti, kad atsakovas turės teisę skaičiuoti genrangos mokestį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Aurivita“ atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, išspręsti iš esmės klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo. Ieškovas nurodė, kad užsakovas sąlygą dėl generalinės rangos mokesčio įtraukė rengdamas sutartį, kurią pasirašė ir išsiuntė paštu, o rangovas atmetė šią sąlygą ir prieš pasirašydamas sutartį padarė pataisymus abiejuose sutarties egzemplioriuose, po ko užsakovas savo valios dėl nurodytos sutarties sąlygos nebeišreiškė. Ieškovas pažymėjo, kad generalinės rangos mokestis yra mokamas už suteiktas paslaugas, tačiau užsakovas rangovui jokių paslaugų nesuteikė, todėl atsakovas neturi teisės nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Svarbus ne tik pažodinis sutarties aiškinimas, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, jų veiksmus patvirtinančius ar paneigiančius atitinkamą sutarties nuostatą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusiosios šalies nuostolius. Atsakovas UAB „Ortitas“ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovo būtų patyręs nuostolių, tuo tarpu nurodytų nuostolių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl turėtų būti sumažinamas iki 0,02 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Aurivita“ ir atsakovas UAB „Ortitas“ 2010-07-19 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. RS-24, pagal kurią rangovas UAB „Aurivita“ įsipareigojo atlikti šildymo – vėdinimo sistemų pilno įrengimo ir išbandymo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „Ortitas“ įsipareigojo sumokėti 90 750 Lt už atliktus darbus (b. l. 6-11). Ieškovo UAB „Aurivita“ atstovas pasirašydamas atsakovo UAB „Ortitas“ paruoštą sutartį išbraukė 2.3. punktą, įpareigojantį rangovą sumokėti užsakovui 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos už užsakovo teikiamas paslaugas, bei prie išbrauktosios sąlygos pasirašė. 2010-11-02 šalys pasirašė Susitarimą prie 2010 m. liepos 19 d. Statybos rangos sutarties papildomiems šildymo sistemos įrengimo darbams atlikti už papildomus 17 609,13 Lt (b. l. 105). UAB „Ortitas“ už generalinę rangą 2010-12-31 išrašė UAB „Aurivita“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. ORT1044133 5 417,90 Lt sumai (b. l. 49).
Apeliantas UAB „Ortitas“ sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl netesybų, tačiau ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino atsakovo įskaitytą generalinės rangos mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos sprendimo pasisako neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Vadovaujantis CK 6.162 str. 2 d., kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Ieškovas ir atsakovas 2010-07-19 sutartimi susitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų – darbų rezultato ir darbų kainos (CK XXXIII skyrius), tačiau nesusitarė dėl antraeilės sąlygos, t. y. rangovo užmokesčio už užsakovo suteikiamas paslaugas. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Ieškovas prieš pasirašydamas atsakovo pateiktą sutartį, iš jos išbraukė 2.3. p. apie 5 proc. darbų vertės mokestį užsakovui ir tik tada pasirašė, todėl konstatuotina, kad ši sąlyga ieškovui UAB „Aurivita“ neįsigaliojo. Atsakovas UAB „Ortitas“ gavęs ieškovo pasirašytą sutartį su išbrauktu 2.3. punktu nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas susitarti dėl kitokios 2.3. punktą pakeičiančios sąlygos. Priešingai, atsakovas perdavė ieškovui objektą ir leido jam pradėti darbus, o nuo sutarties pasirašymo 2010-07-19 iki 2010-12-31 apie 2.3. punktą neužsiminė, nepradėjo naujų derybų dėl sąlygos, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų ieškovui mokesčiui susimokėti, nors pagal minėtą išbrauktąjį punktą mokestis turėtų būti mokamas kiekvieną mėnesį. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šalys nesusitarė dėl 5 proc. dydžio generalinės rangos mokesčio. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog 2.3. punktas galioja, kadangi sutarties papildymai ir pakeitimai turi būti sudaromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių, todėl pakeitimas dėl 2.3. punkto pašalinimo iš sutarties turėjo būti sudarytas raštu ir pasirašytas tiek rangovo, tiek užsakovo. Pažymėtina, kad būtent įsigaliojusi sutartis turi būti keičiama ir pildoma raštu ir patvirtinama abiejų sutarties šalių. Ieškovas UAB „Aurivita“ sutarties 2.3. punktą išbraukė sutarties dar nepasirašęs, t. y. šalims esant ikisutartiniuose santykiuose, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2.3. punkte įtvirtinta sutarties sąlyga neįsigaliojo kartu su visa sutartimi, kadangi šalys dėl jos nesusitarė.
Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.162 str. 2 d.). Rangos sutarties šalys yra verslininkai, sutartimi susitarta dėl darbų, kurie yra šalių verslo dalis, generuojantys pajamas, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad rangovas atlikdamas darbus, naudojosi elektra ir vandeniu, atsakovas taip pat nurodė dėl ieškovo darbų turėjęs papildomų išlaidų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino generalinės rangos mokestį perpus, iki 2 268,75 Lt. Ši suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Ieškovas UAB „Aurivita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo išspręsti klausimą dėl delspinigių mažinimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, yra ribojamas apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų ir negali išeiti už apeliacinio skundo ribų, nebent to reikalautų viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė visiškai sutinkantis su teismo sprendimo dalimi dėl netesybų, tuo tarpu ieškovas apeliacinio skundo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, nei yra skundžiamas sprendimas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.).Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, gali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir teisės taikymo klaidas ištaisyti, tačiau nagrinėjamu atveju teismas teisingai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias netesybas. Šalys sutartyje numatė netesybų dydį, todėl šie delspinigiai laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą pagrįstą sprendimą (CPK 263str.1d.), kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.