Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI2-1263-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: eI2-1263-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01404-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas: M. Š.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublika
Advokatai: Osvaldas Raščiukevičius

Kategorijos

20.1Civilinės atsakomybės sąlygos
20.5.2Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-1263-257/2021Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01404-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Rasai Girdauskienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Sauliui Urbonui,

nedalyvaujant pareiškėjo M. Š. atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 66,78 Eur turtinės žalos ir 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo M. Š. atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu gautas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK vyresniosios tyrėjos L. P. surašytas 2019-06-03 administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir ANP) (duomenys neskelbtini) pareiškėjui. 2019 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK vyresnioji tyrėja L. P. surašė kitą ANP (duomenys neskelbtini), nors buvo informuota, kas vairavo automobilį. 2019 m. rugpjūčio 6 dieną 10.00 val. pareiškėjas atvyko į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (toliau – ir Institucija). Posėdis dėl administracinio nusižengimo nevyko, todėl pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Institucijos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. J. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskyrė piniginę baudą. 2019 m. lapkričio m. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (toliau – ir teismas) vyko pirmas teismo posėdis. 2019 m. gruodžio 2 d. vyko antras teismo posėdis. 2020 m. sausio 7 d. vyko trečias teismo posėdis. 2020 m. sausio 20 d. teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Institucijos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. 2020 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė Institucijos viršininko V. L. apeliacinį skundą ir paliko 2020 m. sausio 20 d. teismo nutartį nepakeistą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Institucijos tyrimas atliktas neišsamiai ir skubotai, jo atlikimo metu yra neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o pareiškėjo atžvilgiu surašyti protokolai ir nutarimas neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų. Sprendžiant dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų yra svarbu paminėti tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti 2 protokolai ir 1 nutarimas: Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK vyresnioji tyrėja L. P. surašė du administracinio nusižengimo protokolus 2019-06-03 (Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-26 (Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo dėl to paties (duomenys neskelbtini), įvykio, o Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. J. antro protokolo pagrindu priėmė nutarimą. Visi paminėti dokumentai teismo nustatyti kaip neatitinkantys įstatymų keliamų reikalavimų (nepasirašytas), o nutarimas pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tai rodo, kad du kompetentingi asmenys netinkamai atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą ir su juo susijusius procesinius veiksmus, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai vykdė įstatymu įtvirtintas pareigas bei padarė procesinius pažeidimus. Be to, administracinio nusižengimo bylos tyrimą atlikę pareigūnai objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo jos ir, kaip teismas konstatavo, nepateikė oficialių patvirtinančių automobilio savininko dokumentų. Institucijos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. J., nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, visgi privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 617 str. 1 d. numatyto įpareigojimo ir nustatyti „ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.“, tačiau to neatliko. Nepaisant to, iš 2020 m. sausio 20 d. teismo priimtos nutarties ir pridedamų dokumentų matyti, kad Institucijos įgaliotoji atstovė A. J., pažeisdama ANK 573 str. 2 d. numatytą pareigą pranešti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie tolesnį bylos nagrinėjimą, to neatliko ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. surašė neteisėtą nutarimą pačiam pareiškėjui nedalyvaujant, taip pažeidė pareiškėjo teisę, numatytą ANK 575 str. 2 d. 2 p., dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai matyti, kad Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, atliko materialinės ir proceso teisės pažeidimus, todėl neteisėtai priėmė nutarimą, kuris 2020 m. sausio 20 d. teismo nutartimi buvo panaikintas. Pirmasis posėdis administracinio nusižengimo byloje vyko 2019 m. rugpjūčio 6 d. Institucijos patalpose. 2019 m. lapkričio m., 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. sausio 7 d. vyko 3 teismo posėdžiai. Dėl visų 4 posėdžių pareiškėjas važiavo maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, t. y. nuvažiavo 832 km. Kadangi automobilio vidutinės kuro sąnaudos yra 6.7 l / 100 km, pareiškėjas, sunaudodamas 55,74 l degalų, kurių vidutinė kaina 1,17 Eur/l, už kurą patyrė 65,22 Eur išlaidų. Taip pat automobilis buvo parkuojamas Kauno miesto centre, kur mokamos parkavimo paslaugos. Už parkavimą pareiškėjas yra sumokėjęs 1,56 Eur išlaidų (įskaitant 2020 sausio 7 d.). Kadangi yra pakeistas mobilaus ryšio operatorius, prieigos prie buvusių sąskaitų pareiškėjas neturi, todėl pateikti paskutinio posėdžio parkavimo sąskaitos negali, tačiau teikia lapkričio ir gruodžio mėn. sąskaitas. Atkreipia dėmesį į pačius administracinio nusižengimo bylos procese pareigūnų atliktus (neatliktus) veiksmus ir pačio administracinio persekiojimo trukmę, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį į pirmo posėdžio situaciją, kai 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje (Kaune), kur dėl Radviliškio r. PK vyresniosios tyrėjos L. P. veiksmų, t. y. administracinio nusižengimo bylos nepersiuntimo į Kauną, bylos nagrinėjimas paskirtoje vietoje ir paskirtu laiku taip ir neįvyko. Dėl tokio tarpinstitucinės komunikacijos nebuvimo situacijos ir būsimos kelionės atgal pareiškėją buvo apėmęs momentinis silpnumas, kuris tapo pusės metų frustracija. Vien nuo minties, jog pareiškėjas bereikalingai jau sugaišo 1,5 val. ir yra „įkalintas“ kitame mieste, todėl kelionė atgal yra neišvengiama, ir sąlygojanti mažių mažiausiai 3 val. (kelionės trukmė) betikslio keliavimo, pastarajam buvo itin didelis nusivylimas. Vien žinant tai, kad pareiškėjui vairavimas nėra malonumas, o tik nuovargį ir stresą keliantis veiksmas, pareiškėjas pradėjo patirti didelius išgyvenimus ir save „graužti“. Pamini ir tai, kad pareiškėjas yra ne tik kruopštus ir atsakingas, bet ir itin savikritiškas asmuo, todėl kitų klaidas priėmė labai asmeniškai ir tai jam sukėlė nemalonius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Visą laiką, kol važiavo atgal į Vilnių (apie 1,5 val.) pareiškėjas koneveikė save dėl visiškai veltui sugaišto laiko, kėlė klausimus sau, ar turėjo paskambinti Institucijai ir priminti apie būsimą posėdį ar atlikti kitus veiksmus, įsivaizdavo, ką būtų nuveikęs per tą laiką bei sprendė klausimą, kokius darbus iš esamų atlikti pirmiau, kad tik atitraukti mintis ir negalvoti apie dienoje įvykusį „vakuumą“. Tokiu būdu buvo pamintas pareiškėjo išsikeltas gyvenimo siekis kiekvieną dieną nugyventi prasmingai. Visgi, neįvykus minėtam posėdžiui Institucijos atstovai pareiškėjui pasiūlė palaukti iki pietų, t. y. apie 2 val. Kadangi pareiškėjas atsakingai planuoja savo laiką dienoje, jis negalėjo sau leisti 2 valandas tiesiog laukti, kol bus paskirtas bylos nagrinėjimo laikas. Kita vertus, net ir sulaukus pietų meto greičiausiai būtų pranešta, kad byla galimai bus nagrinėjama tik po pietų ir pan. (nutarimas priimtas 13.59 val.), todėl toks Institucijos atstovo pasiūlymas rodė didelę nepagarbą pareiškėjo laikomai vertybei – laikui, bei tokį pasiūlymą priėmė kaip įžeidimą bei žeminantį jo garbę. Pamini, kad Institucija nepaskyrė naujo laiko dėl posėdžio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Tokiais veiksmais pareiškėją pastatė į tokią padėtį, kad, norint posėdyje išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjas privalo laukti, tačiau su didele frustracija dėl susidariusios situacijos pareiškėjas parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Iš paaiškinimo matyti, kad jis pradėtas rašyti 10.44 val., tai reiškia, jog vien laukiant ir aiškinantis dėl situacijos buvo sugaišta 40 min., kas visiškai neadekvatu atsižvelgiant į galimai atliktus Institucijos veiksmus – tarpinstitucinis skambutis, patikrinimas duomenų bazėje. Nepaisant to, kad vien kelyje pareiškėjas sugaišo apie 3 val. bei 1 val. Institucijoje (viso 4 val.), pareiškėjui ypatingą neviltį darė tai, kad Institucijos atstovai, net ir neturėdami administracinio nusižengimo bylos, visiškai neklausė pareiškėjo paaiškinimų žodžiu ir vangiai bendravo, t. y. tik po beveik 1 val. priėmė iš pareiškėjo rašytinį jo paaiškinimą, kas tik patvirtina, kad Institucija pareiškėją, kaip galimai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusą turintį asmenį, iš anksto vertina neigiamai, elgiasi nepagarbiai ir diskriminuojančiai tokio statuso neturinčio asmens atžvilgiu, o viešas paslaugas teikia itin nekokybiškai ir nemaloniai, negerbiant kitų asmenų laiko ir neužtikrinant asmens teisių. Mano, kad nerastų tokio asmens, kuriam patiktų atsidurti tokioje situacijoje, kai pusę darbo laiko, ypač ryte, kai darbine prasme toks laikas yra pats produktyviausias, yra sugaištama iš esmės dėl nieko, t. y. parašyto paaiškinimo įteikimo „gyvai“. Vien tai, kad pareiškėjas posėdžio dieną parašė paaiškinimą, niekaip nepalengvino pareiškėjo emocinės būklės, kadangi tai niekaip nepateisino jo tikrų lūkesčių, kuri buvo ne tik dalyvauti pačios bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus metu, bet ir užduoti klausimus. Toliau, administracinio nusižengimo bylai nagrinėti buvo skiriami 3 teismo posėdžiai. Dėl Institucijos veiksmų, t. y. įgalioto atstovo neatvykimo, pirmas posėdis buvo nukeltas. Antrame teismo posėdyje dalyvavo Institucijos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. J., tačiau neatvyko Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK vyresnioji tyrėja L. P., todėl posėdis ir vėl buvo nukeltas. Tiek minėtos specialistės, tiek vyresniosios tyrėjos darbdaviai nesiėmė jokių veiksmų, kad asmenys atvyktų į teismo posėdį ir tik tuomet, kai gavo antrą teismo šaukimą, trečiame teismo posėdyje administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta. Tai rodo, kad Institucijos visiškai neturi noro ir intereso išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Toks Institucijos neveikimas lėmė pareiškėjo garbės pažeminimą. Kitaip sakant, Institucijos, sukurdamos asmeniui problemą, nesiekė jos pagrįsti ir paaiškinti teisme, tai rodo ir nepagarbą pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir teismui, todėl pareiškėjo patirtas emocinis šokas nesumažėjo nuo pat bylos pradžios, o su kiekvienu posėdžiu tik didėjo. Pareiškėjas teigia, kad institucijų veiksmais jis nepagrįstai patyrė ilgo administracinio persekiojimo procesą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tiksliau nesudėtingumą, matyti, kad neteisėtas administracinis pareiškėjo persekiojimas dėl neva padaryto administracinio nusižengimo vyko beveik 10 mėn. (nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2020 m. kovo 25 d.), kas tokios apimties byloje yra laikytina itin ilgu procesu bei pažeidžiančius vienus iš pagrindinių teisinės sistemos principų – ekonomiškumo ir operatyvumo. Administracinio persekiojimo metu neigiamas mikroklimatas susidarė ir darbo aplinkoje. Prieš vykstant į kiekvieną posėdį, kurie vyko darbo dienomis, darbo metu, pareiškėjas turėjo kreiptis į tiesioginį viršininką dėl leidimo vykti į Institucijos/teismo posėdį. Posėdžių datos buvo skirtingos, todėl pasitaikė atvejų kai reikėjo kreiptis ir į viršininką pavaduojantį asmenį, tačiau vien kreipimosi neužtekdavo, todėl, siekiant bent kiek išlaikyti geresnius darbinius santykius esamoje padėtyje, pareiškėjui tekdavo situaciją paaiškinti ir plačiau. Pareiškėjui esant (duomenys neskelbtini), jo darbo skyriuje kildavo visokios apkalbos, dėl ko buvo ne tik sumažėjęs pareiškėjo produktyvumas, patirta depresija, bet ir pakenkta pareiškėjo savivertei ir reputacijai, – darbinis mikroklimatas pasidarė intensyvesnis. Visų minėtų priežasčių visuma darė neigiamą įtaką pareiškėjo bendrai sveikatai bei savijautai, kadangi pasireikšdavo reti ir nevalingi (pasąmoniniai) raumenų susitraukimai nakties metu, pareiškėjas buvo priverstas kelis kartus malšinti vartojant homeopatinius vaistus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gali konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos neteisėtais veiksmais ir neveikimu, diskriminuojančiu ir žeminančiu pareiškėją elgesiu, pasireiškusiu ilgu administraciniu persekiojimu, neteisėtų procesinių dokumentų priėmimu, įtakojo pareiškėjo bendrą sveikatos būklę (momentinę stiprią vidinę frustraciją posėdžių metu, bei nuolatinę ir ilgalaikę įtampą bei nepageidaujamą stresą), jo psichologinius išgyvenimus (savigraužą ir nepelnytos atsakomybės prisiėmimą), darbinį efektyvumą (produktyvumą), reputaciją (darbo aplinkoje) ir dvasinius išgyvenimus bei poilsio sutrikimą (miego metu), todėl, pareiškėjo nuomone, socialiai teisingi neturtinio pobūdžio praradimai vertintini 650 Eur. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors atsakovės atstovai nurodo, kad administracinio nusižengimo byla dar nėra baigta, tačiau jokie veiksmai dėl jo administracinio nusižengimo nebuvo daryti, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo darytas, negavo jokių dokumentų iš Institucijos dėl aplinkybių tikslinimo kaip asmuo traukiamas atsakomybėn, kaltas asmuo yra nubaustas. Nesupranta, kodėl jis turi atsakyti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pakenkta jo sveikatai. Tokios situacijos, kai einama į policijos įstaigas ar teismą, sukelia jam nemalonias emocijas ir turi įtakos kasdieniam gyvenimui, patiriamas stresas. Neturtinė žala, kai kreipiamasi pas gydytoją ar psichologą, nėra dokumentuojama. Dokumentais nepagrįsi nuotaikos, emocijos, išgyvenimų, kurią patiri. Turtinė žala pagrįsta dokumentais, pateiktais į bylą. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir jo atstovė Rasa Girdauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, žalos padarymo fakto pareigūnų veiksmais, kaltės, priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir nurodomos patirtos žalos. Pareiškėjas nepagrindė žalos jokiais papildomais dokumentais. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Kauno apskr. VPK ir Šiaulių apskr. VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės prasme sieja su policijos pareigūnų veiksmais pradedant administracinio nusižengimo teiseną ir paskiriant jam administracinę nuobaudą. Mano, kad pirminis protokolas buvo surašytas teisėtai, nes buvęs automobilio savininkas yra Radviliškio rajono gyventojas, po to byla buvo persiųsta į Kauno AVPK. Pažymi, kad nors byloje matyti, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena nebuvo nutraukta, atkreipia dėmesį, jog LVAT praktikoje nurodoma, kad net ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje M. Š. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, šiai dienai nėra pasibaigusi, siunčiami šaukimai pareiškėjo broliui siekiant išsiaiškinti, kaip transporto priemonė pas jį pateko. Mano, kad teismas nutarimą panaikino dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno apskr. VPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Kauno apskr. VPK ir Šiaulių apskr. VPK pareigūnai veikė neteisėtai. Mano, kad M. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir jo atstovas Saulius Urbonas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatytiems trūkumams ištaisyti. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir vien šis faktas, jog byla grąžinta Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus. Pareigūnė L. P., gavusi iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciją ją patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad naujas minėtos transporto priemonės savininkas yra M. Š., todėl teisėtai jam ir surašė protokolą, tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pagal Policijos administracinių nusižengimų registro duomenis, medžiagą iš Radviliškio policijos komisariato Kauno apskrities policijos komisariatui perdavė 2019-08-06 9.42 val. R. P., kai nustatė, jog bauda nesumokėta. Atlikus išsiuntimo procedūrą, Kauno APVK telefonu buvo informuota, jog reikia priimti sprendimą. Pareiškėjas prašo priteisti 66,78 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos iš Vilniaus į Kauną ir atgal dalyvaujant posėdžiuose administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šis prašymas negali būti tenkintas, nes remiantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020), M. Š., siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja LR Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis. Prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Dėl L. P. neatvykimo į teismo posėdžius pažymi, kad patikrinus Policijos valdymo sistemą, nerasta duomenų, kad būtų gautas L. P. šaukimas dalyvauti lapkričio mėnesį teismo posėdyje, taip pat ši pareigūnė atostogavo lapkričio mėnesį, galbūt dėl to neįteiktas teismo šaukimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepateikė teismui jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Nenustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti tenkinamas pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. Š. skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) administracinio nusižengimo byloje.

Byloje nustatyta, kad M. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. P. surašytas 2019 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas (su nurodymu) kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkui dėl (duomenys neskelbtini), padarytų pažeidimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje. Šis 2019-06-03 administracinio nusižengimo protokolas buvo panaikintas po to, kai M. Š. informavo, jog automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo ir perdavė to asmens, t. y. S. Š., duomenis. Dėl to paties įvykio 2019 m. birželio 26 d. M. Š. atžvilgiu ta pati pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą (su nurodymu) tik dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kuriame nurodyta, jog iki administraciniame nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2019-08-06 10.00 val. Kelių policijos valdyboje, Kaune. M. Š. 2019-08-06 10.44 val. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau su pažeidimu nesutinka, nes minėtą dieną automobilį vairavo S. Š., kuriam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, turi duomenų, kad bauda sumokėta 2019-07-03, yra tik formalus savininkas, nes automobiliu nesinaudoja. 2019-08-06 13 val. 59 min. buvo priimtas Kauno apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. Š., kaip transporto priemonės savininkui, paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 415 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020-01-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ,,byloje yra trys 2019 m. birželio 26 d. protokolo variantai, kurie tarpusavyje skiriasi tuo, kad: pirmasis variantas nepasirašytas nei protokolą surašiusios pareigūnės (t. y. L. P.), nei administracinėn atsakomybėn traukiamo M., antrasis variantas pasirašytas pareigūnės L. P., tačiau nepasirašytas M. Š.; trečias variantas – protokolas nepasirašytas pareigūnės L. P., tačiau pasirašytas M. Š. su jo nurodyta pozicija, kad jis sutinka, jog procesinis sprendimas būtų priimtas jam nedalyvaujant. Pastarajame variante atkreiptinas dėmesys į dvi priešiškas aplinkybes – nurodoma, kad protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, tačiau protokole yra raštu išreikšta jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo. Nei Institucijos atstovė, nei šį protokolą surašiusi pareigūnė L. P., nei skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė A. J. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti trijų protokolo variantų kilmės. Iš administracinio nusižengimo bylos spręstina, kad protokolas M. Š., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkui, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį buvo surašytas iš esmės vadovaujantis tik vienu iš byloje esančiu rašytiniu įrodymu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimu, kuriame transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas visai kitas asmuo – A. R. Pareigūnė L. P. teisme paaiškino, kad ji, gavusi iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciją ją patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad naujas minėtos transporto priemonės savininkas yra M. Š., todėl jam ir surašė protokolą. Nors M. Š. ir neneigia, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau administracinio nusižengimo byloje jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė nuosavybės teise priklausė M. Š., nėra. Taip pat, kaip matyti, 2019 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neapklausus ginčo transporto priemonę vairavusio S. Š., tai yra kokiomis aplinkybėmis jis buvo paėmęs ne jam priklausančią mašiną. <...> Akivaizdu, kad protokolas (t. y. trys jo variantai) buvo surašytas iš esmės vienasmeniškai pareigūnės L. P., neišklausius pareiškėjo ir kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų, išsamiai neišsiaiškinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Teismas S. Š. ne kartą kvietė į teismo posėdžius, tačiau bylos duomenimis šis asmuo yra užsienyje, o jo gyvenamoji, buvimo ar darbo vietos nėra žinomos, tačiau tam, kad būtų išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, šį asmenį apklausti būtina. <...>. Kaip minėta, 2019 m. birželio 26 d. protokolas buvo surašytas su nurodymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinant, kad nurodyme nurodytu laiku nesumokėjus siūlomos baudos, byla bus nagrinėjama 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. Kelių policijos valdyboje, kurios adresas: (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. Š. nustatytu laiku bylos nagrinėjimui 2019 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. į Kelių policijos valdybą Kaune atvyko. Tačiau skundžiamo nutarimo laikas nurodytas 13.59 val., byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka M. Š. nedalyvaujant. <...>. Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad posėdis 10.00 val. neįvyko, kadangi į posėdį atvykus M. Š. tik vėliau buvo rasta medžiaga, su kuria norėjo susipažinti pareigūnė, o M. Š. buvo pasiūlyta palaukti, kol pareigūnė susipažins su medžiaga, tačiau jis atsisakė laukti, byla jam nedalyvaujant buvo išnagrinėta tą pačią dieną apie 14.00 val. <...>. Taip pat pareigūnė A. J. parodė, kad M. Š. pasakė, jog jei nori dalyvauti posėdyje, reikės laukti, posėdžio laiko tiksliai nenurodė, bet sakė, kad išnagrinės, galimai tą pačią dieną. Taip pat parodė, kad M. Š. sutiko pateikti paaiškinimus ir, kad nelauks, kol byla bus išnagrinėta. <...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog M. Š. nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka apie kitą bylos nagrinėjimo laiką. <...>. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nebuvo nurodyti duomenys nei apie teisenoje kitus dalyvavusius asmenis, t. y. S. Š., M. Š. tėvus, pas kuriuos garaže galimai laikoma transporto priemonė, kaip teigia pareiškėjas, nei motyvuotai įvertintos nustatytos aplinkybės, t. y. nutarimas yra iš esmės motyvuotas „Kitose aplinkybėse“ nurodoma aplinkybe, kad pagal duomenų bazės duomenis transporto priemonės savininkas yra M. Š., kai tokių oficialių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra pateikęs 2019 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimą su nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nei aplinkybės, nei jų vertinimai nutarime nėra paminėti ar įvardinti. Fotonuotrauka su fiksuotu pažeidimu buvo pateikta tik teismui, jos administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, skundžiamas nutarimas nepasirašytas jį priėmusios pareigūnės A. J. Darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, protokolas (su trimis variantais) ir skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Esant tokiai situacijai, pirmiau nurodytiems Institucijos padarytiems procesiniams pažeidimams, dėl kurių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, taip pat protokolo ir nutarimo trūkumams, kurių teismas negali ištaisyti, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas)“.

Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą Kauno apylinkės teismas 2020-01-20 nutartį, konstatavo, jog ,,Visgi, pasyvus apylinkės teismo pasyvus vaidmuo nepaneigia, fakto, kad administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas nesilaikant įstatymu jam keliamų reikalavimų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad byloje esantis administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas pareigūnės A. J., tačiau teismui pateiktas be pareigūnės parašo. Vadovaujantis 618 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo nutarimą pasirašo bylą nagrinėjantis pareigūnas ir šio trūkumo pats teismas pašalinti negali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarimą panaikino ir grąžino bylą trūkumams pašalinti. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad VRIS duomenimis M. Š. yra ginčo transporto priemonės savininkas, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent šiam asmeniui ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Š. šio fakto neginčija, tačiau kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, jokių oficialių, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, nebuvo nurodyti ir duomenys apie kitus teisenoje dalyvavusius asmenis. Aukštesnės instancijos vertinimu, apylinkės teismas galėjo įpareigoti Instituciją šiuos duomenis pateikti, savo iniciatyva kviesti administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Š. tėvus, jeigu tai apylinkės teismo vertinimu buvo būtina, tačiau nustačius, jog administracinio nusižengimo nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, šiuos trūkumus Institucija privalo pašalinti. Dėl kitų Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. M. Š. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo aukštesnės instancijos teismas nepasisako, kadangi sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.“

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pareiškėjas teigia, jog jo 66,78 Eur turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, į kurias įeina išlaidos už kurą vykstant automobiliu į 4 posėdžius (Kauno AVPK patalpose vienas posėdis ir trys posėdžiai teisme) bei parkavimosi išlaidos.

Pažymėtina, jog ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pastarojo 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas. BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) NETEKO GALIOS: 2005 01 20 įstatymu Nr. X-81 (nuo 2005 05 01) (Žin., 2005, Nr. 18-575); 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis, įskaitant išlaidų advokato darbui kompensavimą.

Taigi nagrinėjamu atveju yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kai asmuo patiria išlaidas, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, o ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą sieja išimtinai su administracinio nusižengimo byloje patirtomis kelionės išlaidomis, tačiau siekiant atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą turėtų būti pateikiamas prašymas atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Šis pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos (kelionės išlaidų) atlyginimo priteisimo šioje administracinėje byloje negali būti tenkinamas, kadangi kelionės išlaidos administracinėje byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose bendrosios kompetencijos teismuose.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų, pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje, tačiau Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu ir BPK 103 straipsnio 1 punktu, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo atlyginti kelionės išlaidas netenkino. Pareiškėjas pastarosios teismo nutarties neskundė ir ji įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos išlaidos ir apylinkės teismas šį klausimą išsprendė.

Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1326-822/2020).

Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau išteisinto asmens teisės į teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią apibūdina kaip momentinį silpnumą, tapusį pusės metų frustracija, didelį nusivylimą ir ilgalaikius išgyvenimus. Nurodė, kad pareiškėjas patyrė įžeidimą, ypatingą neviltį, garbės pažeminimą, emociją depresiją, sumažėjo produktyvumas darbe, pakenkta jo savivertei ir reputacijai, darbinis mikroklimatas pasidarė intensyvesnis. Taip pat, neigiamai įtakota jo sveikata, kadangi pasireiškė reti ir nevalingi raumenų susitraukimai nakties metu, dėl to kelis kartus vartojo homeopatinius vaistus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės atstovų Kauno AVPK ir Šiaulių AVPK veiksmai (neveikimas) yra nustatyti minėta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020-01-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020. Atsakovo atstovas Šiaulių AVPK teigia, kad pareigūnė L. P., gavusi iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciją ją patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad naujas minėtos transporto priemonės savininkas yra M. Š., teisėtai jam ir surašė protokolą, tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Atsakovo atstovės Kauno AVPK nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta, kad Kauno apskr. VPK ir Šiaulių apskr. VPK pareigūnai veikė neteisėtai. Teismas šiuos atsakovės atstovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš Kauno apylinkės teismo 2020-01-20 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, Šiaulių AVPK 2019-06-26 protokolas (su trimis variantais) ir Kauno AVPK 2019-08-06 nutarimas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

Taigi, iš minėtų Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių AVPK ir Kauno AVPK pareigūnai veikė aplaidžiai, t. y. netinkamai atliko protokolo (nutarimo) surašymo procedūras, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teismas konstatuoja, jog Šiaulių AVPK ir Kauno AVPK šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ANK normas, reglamentuojančias protokolo (nutarimo) surašymą, taip pat faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą.

Atitinkamai teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).

Pareiškėjas teigia, kad atsakovės atstovų veiksmais jis nepagrįstai patyrė ilgo administracinio persekiojimo procesą, tačiau teismas šiuos argumentus vertina kritiškai, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik Kauno AVPK, bet ir pats pareiškėjas 2019-10-21 pateikė prašymą atidėti pirmą teismo posėdį, kuris buvo numatytas 2019-10-21. Be to, į kitą 2019-12-02 Kauno apylinkės teismo posėdį neatvyko ne tik Kauno apskrities VPK atstovas, bet ir liudytojai, pastarasis teismo posėdis atidėtas 2020-01-07 daugiau kaip mėnesiui dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apylinkės teismui nustačius, jog Šiaulių AVPK 2019-08-26 protokolas neatitinka įstatymų reikalavimų, ir Kauno AVPK priėmus vėliau panaikintą 2019-08-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau atsakovės atstovų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė momentinį silpnumą, tapusį pusės metų frustracija, didelį nusivylimą ir ilgalaikius išgyvenimus, įžeidimą, ypatingą neviltį, garbės pažeminimą, emociją depresiją, sumažėjo produktyvumas darbe, pakenkta jo savivertei ir reputacijai, darbinis mikroklimatas pasidarė intensyvesnis; neigiamai įtakota jo sveikata, kadangi pasireiškė reti ir nevalingi raumenų susitraukimai nakties metu, dėl to kelis kartus vartojo homeopatinius vaistus. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė emocinę depresiją ir pablogėjo jo sveikatos būklė, dėl ko jis, kaip teigia, vartojo vaistus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Reputacijos pablogėjimas atitinkamais atvejais gali būti pagrįstas ir rašytiniais įrodymais, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas tokių rašytinių įrodymų, kad realiai pablogėjo jo reputacija darbovietėje, jis buvo neigiamai vertinamas, pažemintas pareigose ar pan., į bylą nepateikė. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) poveikis keitėsi pareiškėjui palankia prasme (Kauno AVPK nutarimas panaikintas ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą). Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, negali būti tenkinamas ir kitas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, t. y. sprendimas iš esmės priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė