Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams T. P., advokatui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams T. S., R. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys (patikslintas) atmestinas.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. R., buvo pasirašyta ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 8 535,80 Eur sumai (2018 m. liepos 17 d. Nr. VRE-0012614 sumai 1796,85 Eur; 2018 m. liepos 26 d. Nr. VRE-012657 sumai 1813,50 Eur; 2018 m. liepos 27 d. Nr. VRE-0012664 sumai 1089,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. VRE-0012705 sumai 35,21 Eur; 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nr. VRE-0012776 sumai 3786,62 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VRE-0012861 sumai 14,62 Eur). 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VRE-0012614 buvo dalinai apmokėta po 2018 m. rugsėjo 17 d., skolos likutis 8313,22 Eur.

Dėl ginčo esmės

12. Ginčo esmę sudaro tai, kad ieškovas teigia, kad pirkėjui nesugebėjus atsiskaityti už patiektas prekes ir į pastarąsias neįgijus nuosavybės teisės, pirkėjui vadovavę asmenys atsakovai R. R. ir T. S. įgijo pareigą šį svetimą turtą saugoti ir, nuosavybės teisę turinčiai ieškovei pareikalavus (t. y. pasinaudojus šiuo daiktinės teisės gynimo būdu), grąžinti. Pirkėjai ginčui aktualiu laikotarpiu vadovavę atsakovai T. S. ir R. R. pirkėjai nuosavybės teise nepriklausančio turto neišsaugojo, ieškovei negrąžino, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovas T. S. gi mano, kad savarankiškai neorganizavo jokios kasdieninės bendrovės veiklos ir sprendimų nepriiminėjo, todėl ieškovė neįrodė elektros prekių pirkimo sandoriais padarytos žalos ieškovei fakto bei neteisėtų jo veiksmų. Atsakovas R. R. mano, kad ieškovė neįrodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar atsakovo R. R. sprendimais galėjo būti padaryta tiesioginė žala būtent ieškovei. Be to, ieškovė nereikalavo prekių grąžinimo. Jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu nėra atlikęs, ieškovė neįrodė nė vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų šioje byloje ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir taikytinos atsakomybės

15. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus); šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pažymėtina, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

16. 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla; ieškovės 9 061, 41 Eur finansinis reikalavimas buvo pakartotinai patvirtintas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-279-254/2021). Iš išnagrinėtos bylos medžiagos, kur buvo sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo (šiuo metu bylos Nr. B2-279-254/2021) nėra nustatyta aplinkybių dėl tyčinio bankroto.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pirkėjui ginčui aktualiu laikotarpiu vadovavę R. R. ir T. S., atstovaudami UAB (duomenys neskelbtini), iš didmeninio elektros prekių tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už daugiau nei 8000,00 Eur piniginių lėšų sumą. Ginčas dėl konkrečių prekių įsigijimo byloje nekilo. Tačiau ieškovas nurodo, kad nepaisant to, jog prekių pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas nuosavybės teisės į prekes perėjimo momentas, pirkėjo atstovai, niekuomet pilnai su ieškove atsiskaityti neketino, o priėmė šias prekes iš ieškovo ir, žinodami (privalėdami žinoti), jog ieškovė, neturėdama nuosavybės teisės į prekes pastarųjų neturi teisės realizuoti, jų neišsaugojo, teisėtam savininkui, t. y. ieškovei, pastarojo negrąžino, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą.

19. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai, tiek kiekvienas atskirai ar kartu bendrai, priėmė prekes neketindami ar nenorėdami už jas atsiskaityti. Iš 2018 m. liepos 3 d. tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto matyti, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju už pateiktas prekes pagal pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Sutarties 5.1 punktas nustatė, kad nuosavybės teisė į prekes pareina po visiško atsiskaitymo su pardavėju. Vadinasi, pagal sutarties nuostatas UAB (duomenys neskelbtini) vadovavę asmenys, šiuo atveju atsakovai, turėjo teisę bei galimybę atsiskaityti už prekes po kurio laiko. Pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove už pastarajai pateiktas prekes atsiskaitė dalinai, 222,58 Eur sumoje, apmokant 2018-07-17 d. sąskaitą faktūrą. Todėl ieškovo aiškinimas, kad atsakovai specialiai neketino atsiskaityti su ieškovu yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

20. Tačiau, išanalizavus bylos duomenis matyti, kad tuo pačiu metu bendrovėje keitėsi vadovaujantys asmenys, taip pat ir akcininkai, tokiu būdu susiklostė atitinkama būklė, kada yra sudėtinga identifikuoti už atitinkamas veiklos sritis atsakingus asmenis. Pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2018-07-17 d.– 2018-08-31 d., t.y. kiek daugiau nei vieno mėnesio laikotarpį matyti, kad dalis prekių puvo paimta bei priimta vadovaujant R. R. (iki 2018-08-03), o kita dalis vadovaujant T. S. (nuo 2018-08-04). 2018-07-03 d. sutartis buvo sudaryta vadovaujant R. R.. Tačiau iš šio trumpo laikotarpio ir byloje apklaustų asmenų paaiškinimų teismas sprendžia, kad įmonės veikla buvo gana intensyvi, įmonė atliko darbus įvairiuose objektuose. Atsakovas T. S. paaiškino, kad jam tapus direktoriumi, jam pradėjo aiškėti, kad įmonės finansinė padėtis sunki, nebuvo pinigų sąskaitose, kadangi su bendrove neatsiskaitė kiti objektai, kuriuose buvo atlikti jų bendrovės darbai.

21. Vertinat bylos duomenis ir atsakovo T. S. paaiškinimus, matyti, kad T. S. nurodė ir tai, kad savarankiškai sprendimų nepriiminėjo, visais klausimais tarėsi su R. R.. Taip pat paaiškino, kadangi finansų įmonėje trūko, o buvo ir senesnių kreditorių, tačiau pirmiausiai mokėjo atlyginimus darbuotojams, po to mokesčius, ir senesniems kreditoriams apmokėjo sąskaitas. Pagal T. S. paaiškinimą ieškovas nebuvo tarp seniausių tiekėjų, kuriam turėjo padengti skolą. Iš ieškovo gautas prekes montavo (duomenys neskelbtini) ir paukščių fermoje. Visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Nurodė ir tai, kad ieškovą informavo apie tai, kad mokėjimai vėluoja. Sugretinus šiuos atsakovo paaiškinimus su byloje esančia rašytine medžiaga matyti, kad byloje yra 2018-10-30 d. elektroninio laiško kopija, kur buvo susirašinėjama tarp T. S. bei L. K.. Iš šio laiško turinio matyti, kad L. K. paprašius, T. S. pateikė 12 tiekėjų sąrašą, kur yra atidėti mokėjimai bei susidariusios skolos. Šiame sąraše nėra nurodyti atskiri laikotarpiai, o tik įsiskolinimų sumos ir ieškovas tarp jų yra ketvirtoje eilutėje, tačiau įsiskolinimo sumos įvairios ir kitiems tiekėjams, t.y. matyti įsiskolinimai už įvairaus dydžio sumas.

22. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

24. Apibendrinant galima teigti, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, kad tam tikri atsakovų neteisėti veiksmai būtų buvę nukreipti tiesiogiai į ieškovą t. y. neatsiskaitoma pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas būtent su ieškovu, o su kitais kreditoriais atsiskaitoma, kad atsakovas/ai veikė prieš ieškovę tyčia. Tokių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas/ai būtų priėmę sprendimą nedaryti apmokėjimo būtent ieškovui.

25. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovai T. S. ar R. R. davė pavedimus atlikti mokėjimus pažeidžiančius mokėjimo eiliškumą ar išimtinai kitiems kreditoriams. 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Pagal paminėtos teismo nutarties duomenis matyti, kad atsakovės turtą sudarė 193 Eur vertės ilgalaikis turtas, 39 021 Eur vertės trumpalaikis turtas (20 463 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 16 513 Eur – kitas trumpalaikis turtas). Tuo tarpu įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 73 197 Eur (b. l. 14). VSDFV duomenimis atsakovė Sodros biudžetui yra skolinga 416,86 Eur, įmonėje dirbo septyni darbuotojai, VMI viešai skelbiamais duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui skolinga 795,64 Eur. Iš VĮ Regitros ir VĮ Registrų centro teikiamos informacijos nustatyta, kad atsakovė transporto priemonių ir kito ilgalaikio nekilnojamojo turto neturi. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinių ginčų, kuriuose UAB (duomenys neskelbtini) dalyvautų atsakovės statusu, nėra, tačiau 2019 metais buvo priimti 6 procesiniai sprendimai dėl skolų išieškojimo atsakovės atžvilgiu. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės turto atžvilgiu išieškojimai pradėti trijų kreditorių naudai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) būsena atitiko Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

26. Apibendrinus šiuos duomenis, tikėtina, kad tokia įmonės situacija nuo 2018 m. liepos bei rugpjūčio mėnesio, kai buvo pirktos iš ieškovo atitinkamos prekės ir UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamais terminais neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio mėnesio, t.y. per vienerius metus klostėsi nuostolingai ir privedė prie nemokumo būsenos. Iš tokių duomenų apie bendrovės (duomenys neskelbtini) turimus kreditorius teismas sprendžia ir tai, kad atsakovo T. S. nurodytos aplinkybės, kad nebuvo pažeidžiamas kreditorių ar mokėjimo eiliškumas, visiškai pagrįstos. Be to, tai patvirtina ir tai, kad ieškovės, kaip trečios eilės kreditoriaus 9 061,41 Eur finansinis reikalavimas buvo pakartotinai patvirtintas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, o ieškovas tarp bendrovės trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų yra ketvirtas. Tokiu būdu yra visiškai paneigtas ieškovo deklaratyvus teiginys, kad atsakovų tyčiniais neteisėtais veiksmais būtent su ieškovu nebuvo atsiskaitoma pagal sudarytą sutartį. Byloje apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad su tiekėjais bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo apmokėdama anksčiausiai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurių mokėjimo terminai būdavo pradelsti.

27. Ieškovas taip pat teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam turėjo grąžinti pagal sutartį pateiktas prekes. Tačiau toks ieškovo argumentas taip pat atmestinas. Byloje neseka išvada ir dėl to, kad atsakovų kaip pirkėjo valdymo organų neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju buvo nukreipti išimtinai į ieškovę ir į pastarajai nuosavybės teise priklausantį turtą. Byloje apklausti asmenys, tiek atsakovas T. S., tiek liudytoju apklaustas R. R., tiek ir liudytoju apklaustas L. K. vienareikšmiškai tvirtino ir jų paaiškinimai sutapo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko elektros darbus gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties objektuose, o darbų atlikimui buvo naudojamos įvairios elektros prekės (kabeliai, profiliai, pavaros, spyruoklės ir t.t.), t.y. pirktos įvairios specifinės elektros prekės, kurios iškart po įsigijimo 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo realizuotos įvairiuose objektuose, pvz.: (duomenys neskelbtini), paukščių fermoje ((duomenys neskelbtini), užsakovas (duomenys neskelbtini)) ir kt. objektuose. Pagal apklaustų asmenų paaiškinimus elektros prekės nebuvo sandėliuojamos. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad pats veiksmas, kad prekės, už kurias nebuvo atsiskaityta su ieškovu, buvo panaudotos statybos objektuose, negali būti laikomas neteisėtu.

28. Be to, CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta: kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Šiuo atveju ieškovas savo galimai pažeistoms teisėms ginti pasirinko reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį nukreipia į atsakovus, o ne reikalauja priteisti skolą iš bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pastebėtina, kad pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. e2-958-254/2021 duomenis, ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2021 m. vasario 12 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo T. S. 11 086,79 Eur nuostolių (žalos) ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo L. K. priteisti 33 018,69 Eur nuostolių (žalos) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškimas buvo patenkintas, patvirtinta 2021 m. balandžio 13 d. ieškovės ir atsakovo T. S. sudaryta taikos sutartis ir byla šio atsakovo dalyje nutraukta (nutartis įsiteisėjo), o 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir L. K. sudaryta taikos sutartis ir byla šio atsakovo dalyje nutraukta (nutartis įsiteisėjo). Atitinkamai pagal aptartų nutarčių, kuriomis buvo patvirtintos taikos sutartys, T. S. bei L. K. įsipareigojo atlyginti lėšas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus reikalavimams dėl žalos, kurias pagal įstatymo nuostatas bankroto administratorius turėjo pareigą naudoti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūroms atlikti, o atitinkamai ir paskirstyti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju T. S. atžvilgiu pareikštas ieškovo ieškinys, jeigu ir būtų patenkintas, tai susiklostytų dvigubos atsakomybės situacija, kai atsakovas atlygino žalą bankrutuojančiai įmonei, kurios kreditorinį reikalavimą sudarė ir ieškovo reikalavimas, ir šiuo atveju dar išskirtinai ieškovui reikalaujama asmeniškai iš T. S..

29. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka anksčiau šio sprendimo aukščiau aptartų individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų.

30. Teismas atskirai vertina ir tai, kad 2018 m. liepos 3 d. tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos patvirtina, kad neatsiskaitymas už prekes nebuvo įvardytas kaip pagrindas reikalauti tokias prekes grąžinti, todėl negalima laikyti, kad ieškovo įrodinėjami neteisėti veiksmai – prekių gavimas ir jų negrąžinimas buvo atlikti atsakovų R. R. ar T. S., ar juo labiau sukėlė ieškovui žalą. Minėtos sutarties 6 skyriuje šalys aptarė atsakomybę dėl tokios sutarties netinkamo vykdymo. Sutarties 6.3 punkte buvo nustatytas delspinigių mokėjimas už nesavalaikį atsiskaitymą. Analogiška atsakomybė buvo numatyta ir už nesavalaikį prekių pristatymą. Taigi šiuo atveju sutartimi šalys pasirinko netesybas, kaip sankciją už padarytą sutarties pažeidimą. Nors ieškovas teigia, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti pagal minėtą sutartį pateiktas prekes, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad toks prašymas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui surašytas 2019 m. balandžio 9 d., t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino (2018-09-30 d.) (el. b.l. 20-21). Iš tokių duomenų seka išvada, kad praėjus atitinkamam laikotarpiui ieškovas galėjo ir turėjo tikėtis, kad prekės nebus saugojamos ar nebus panaudotos. Ieškovo bendrovei (duomenys neskelbtini) pateiktas 2018-09-17 priminimas (2021-09-20 d. Nr. DOK 118158) dėl atsiskaitymo faktiškai ir parodo, kad ieškovo reikalavimą sudarė pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas- faktūras ir delspinigiai, taigi ieškovas nereikalavo prekių grąžinimo. Vertinant sutarties 3.8 punktą, 5.1 punktą ir 6.2 punktą darytina išvada, kad pardavėjo (ieškovo) interesas pagal sutartį buvo piniginių lėšų už prekes gavimas, o prekių grąžinimas, kaip sankcija už nesavalaikį atsiskaitymą, sutartyje nebuvo numatytas. Sutarties 3.8 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas nepriima prekių su atidarytomis ar kitaip pažeistomis (suteptomis) pakuotėmis. Iš šios sutarties sąlygos galima daryti išvadą, kad prekės galėjo būti grąžinamos ir pardavėjo priimamos tik išimtiniais atvejais.

31. Kaip minėta teismo sprendime, elektros prekių pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vadovaujant direktoriui R. R.. Atitinkamai 2018-07-17, 2018-07-26, 2018-07-27, 2018-08-03 nupirktos ir realizuotos prekės, vadovaujant direktoriui R. R., kita dalis, t.y. 2018-08­-16, 2018-08-31 pirktų prekių - vadovaujant atsakovui T. S.. Suėjus PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminams, įmonė (duomenys neskelbtini) negalėjo pilnai atsiskaityti su įmone (duomenys neskelbtini), nes su ja nebuvo atsiskaitę aukščiau paminėtų objektų savininkai/rangovai. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį skolininkui/atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose buvo iškelta civilinė byla dėl skolos (c.b. Nr. e2-465-786/2019) dėl atliktų elektros darbų ir skolos priteisimo, bei 2019 m. sausio 17 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių priteista iš atsakovės 20726,26 Eur skola UAB (duomenys neskelbtini) naudai, 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos. Taigi, esant tokiems duomenims, bankrutavusi bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su ieškove dėl bendro skolininkės mokumo sumažėjimo ir galiausiai nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusią kreditorę (ieškovę), tiek kitus juridinio asmens kreditorius.

32. Teismas sutinka su atsakovo T. S. ir jo atstovės argumentais, kad priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas T. S. dėjo pakankamas pastangas, kad įmonė tęstų veiklos vykdymą. Iš byloje pateiktų el. susirašinėjimų tarp atsakovo T. S. ir trečiojo asmens L. K. matyti, kad jie komunikuodavo dėl prekių pirkimo, naujų tiekėjų paieškų, atsiskaitymų su kreditoriais, kreipimosi dėl skolų išieškojimo, objektų paieškos, dalyvavimo viešuose konkursuose ir kitų aplinkybių (2021-04-02 d. Nr. DOK 43336) (el. laiškai L. 3, L. 4, L. 5, L. 7, L. 8, L. 11, L. 12, L. 13, L. 15, L. 16, L. 17, L. 19, L. 20, . 21, L. 25, L. 26, L.28, L. 29, L. 31, L. 32, L. 37, L. 38, L. 42, L. 43, L. 46, L. 47, L. 49 ). Iš šių el. laiškų turinio neseka išvada ir apie tai, kad atsakovai tarėsi ar derino tam tikrus tyčinius veiksmus, nukreiptus ieškovo atžvilgiu.

33. Ieškovas nurodė, kad atsakovai privalėjo nedelsiant padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau teismas sprendime jau aptarė, kad įsiskolinimo nepadengimas ieškovo atžvilgiu būtent buvo nulemtas eilės objektyvių priežasčių, t.y. susiklosčiusios finansinės situacijos, kitų UAB (duomenys neskelbtini) turimų skolininkų neatsiskaitymo. Vien šios aplinkybės, kad atsakovai savo vadovavimo laikotarpiu nepavedė padengti įsiskolinimą ir/ar prekes grąžinti ieškovui, nevertintina kaip neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad su tiekėjais UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo apmokėdama anksčiausiai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurių mokėjimo terminai būdavo pradelsti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo T. S. vadovavimo laikotarpiu suėjus ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų terminams, vadovas specialiai neatsiskaitinėjo tik su ieškovu. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, kad tam tikri atsakovų neteisėti veiksmai būtų buvę nukreipti tiesiogiai į ieškovą t. y. neatsiskaitoma pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas būtent su ieškovu, o su kitais kreditoriais atsiskaitoma, kad atsakovas/ai veikė prieš ieškovę tyčia.

34. Teismas sutinka su atsakovo R. R. atstovo argumentu, jog visi ieškinyje nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai suėjo bendrovės direktoriumi atsakovui R. R. jau nesant ir neturint jokios galimybės valdyti bendrovės finansus. Ieškovas neįrodė, kada tiksliai ir kokiais konkrečiais veiksmais ar atsakovo R. R. sprendimais galėjo būti padaryta tiesioginė žala būtent ieškovui. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad atsakovas R. R. priėmė sprendimą nedaryti apmokėjimo būtent ieškovui.

35. Apibendrinant teismas sprendžia, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovų T. S. bei R. R. neteisėtų veiksmų buvimo. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė ieškinio teiginių, kad atsakovų tam tikri neteisėti veiksmai buvo nukreipti į ieškovą ir tokiu būdu jam buvo padaryta žala. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Tai konstatavus, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neturi reikšmės ginčo sprendimui iš esmės, todėl teismas šio klausimo toliau nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis. Atsakovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: atsakovas T. S. patyrė 1410 Eur atstovavimo išlaidų (2021-12-07 d. Nr. DOK 156381, 2022-05-09 d. Nr. DOK 61272, 2022-07-11 d. Nr. DOK 89670). Atsakovas R. R. patyrė 1800 Eur atstovavimo išlaidų (2022-05-10 d. Nr. DOK 61707, 2022-07-12 d. Nr. DOK 90466. Ieškinį atmetus yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų ieškovės atsakovams (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

37. Iš ieškovės priteistinos 6,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 00011023 sumokėjo 70 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojo iškvietimą, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl įsiteisėjus sprendimui šis avansas grąžintinas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70 Eur (septyniasdešimt eurų) dydžio avansą, kuris 2021 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 00011023 buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismo per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.