Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims UAB ‚Gelvora“, UAB Būsto paskolų draudimas“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas atšaukti antstolio taikytą, skolininkui priklausančių asmeninių lėšų neviršijančių 1 MMA, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje areštą. Nurodė, kad antstolio 2015 m. sausio 9 d. priimtu patvarkymu Nr. S1-321293 pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kadangi tokie išieškojimo veiksmai prieštarauja CPK 668 straipsnio nuostatoms, kadangi pagal minėtą antstolio patvarkymą iš skolininko išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje nepaisant to ar jos viršija 1 MMA ar ne, todėl yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Antstolis 2016 m. spalio 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog jo atliktas procesinis veiksmas, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių sumų, neprieštarauja CPK 688 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Nurodė, kad 2015 m. sausio 9 d. priimtu patvarkymu skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbines pajamas ir joms prilygintų iš mokų bei davinių dalies.

Skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/06149 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. P2-7428-328/2009 dėl 1835,32 skolos išieškojimo iš skolininko V. Ž., 3-iosios eilės išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas naudai. Taip pat antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/08/00884 pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9027-676/2007 dėl 2668,17 Eur skolos ir 24 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Ž. 3-ios eilės išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. 2015 m. sausio 9 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (vykd. b. 0010/09/06149 l. 94). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 4503,49 Eur skolos ir 810,89 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 5314,38 Eur, pateksiančių ir esančių Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui V. Ž. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio Aleksandro Selezniovo depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 94). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad tuo atveju, jeigu į Pravieniškių pataisos namų sąskaitą yra gaunamas skolininkui V. Ž. priklausantis darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio bei jam prilyginamų pajamų išieškojimas turi būti atliekamas, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai (vykd. b. l. 94). 2015 m. balandžio 3 d. skolininkas V. Ž. kreipėsi į antstolį su prašymu, panaikinti piniginių lėšų areštą, taikoma jo sąskaitai, esančiai Pravieniškių pataisos namuose (vykd. b. l. 95), antstolis minėto prašymo netenkino. 2016 m. spalio 5 d. skolininkas pateikė prašymą – skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti piniginių lėšų neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, ir neviršijančių 1 MMA areštą.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Antstolis Aleksandras Selezniovas Pravieniškių pataisos namams pateiktame 2015 m. sausio 9 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t.y. ir davinių dalies, sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Darytina išvada, kad antstolis pasisakydamas dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ž. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/08/00884 ir 0010/09/06149 grąžinti antstoliui A. Selezniovui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.