Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1567-275/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-02
Bylos Nr.: 2S-1567-275/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-11494-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Kutrienė
Suinteresuotas asmuo: R. S.
Pareiškėjas: J. D., T. O.
Skolininkas: R. S.-A., P. A., AB SEB bankas

Kategorijos

129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1567-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11494-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 129.17.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų R. S.–A. ir P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir T. O. pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė R. S.-A., P. A., AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjos J. D. ir T. O. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkės dalį bendrame turte ir nurodė, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-163-296/2010 dėl 52 023 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. S.-A. išieškotojos J. D. naudai. Antstolė vykdomojoje byloje 2011-06-27 priėmė pasiūlymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai J. D., skolininkei R. S.–A. bei skolininkės sutuoktiniui P. A. per 30 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, kadangi 2011-06-27 areštuotos skolininkės sutuoktiniui priklausančios transporto priemonės, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Prašė nustatyti kokia turimo turto dalis priklauso skolininkei R. S.-A.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkei R. S.-A. nuosavybės teise priklauso automobilis Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 3506327, o P. A. priklauso automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 5532803; skolininkės R. S.-A. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskirta skolininkės R. S.-A. skolai dengti, t.y. dalis nuo P. A. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, yra 10 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 proc. nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA.

Ši teismo nutartis apeliacinės instancijos teismo 2012-03-15 nutartimi panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų J. D. ir T. O. prašymą nustatyti skolininkės dalį bendrame turte, 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkei R. S.-A. nuosavybės teise priklauso 355/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė jai naudotis 11,94 kv.m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-2. Nustatė, kad P. A. nuosavybės teise priklauso 645/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė jam naudotis 13,19 kv.m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-7 ir 16,73 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-8. Paskyrė R. S.-A. ir P. A. bendrai naudotis bendro naudojimo patalpomis: koridoriumi, pažymėtu indeksu 9-1, virtuve, pažymėta indeksu 9-4, sandėliu, pažymėtu indeksu 9-3, tualetu, pažymėtu indeksu 9-5, vonia, pažymėta indeksu 9-6. Nustatė, kad skolininkei R. S.-A. nuosavybės teise priklauso automobilis, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o P. A. priklauso automobilis Peugeot 607, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad P. A. 355/1000 dalys darbo užmokesčio priklauso skolininkei R. S.-A. ir R. S.-A. 645/1000 dalys darbo užmokesčio priklauso jos sutuoktiniui P. A.

Teismas konstatavo, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-163-296/2010 dėl 52 023 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. S.-A. išieškotojos J. D. naudai. 2011-06-14 skolininkei buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skola geranoriškai padengta nebuvo. Vykdydama minėtą vykdomąjį raštą antstolė 2012-06-27 surašė Turto arešto aktą, kurio pagrindu areštavo viešame registre skolininkės sutuoktinio vardu registruotas transporto priemonės, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt vertės. Vykdymo metu nustačius, jog šios transporto priemonės yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su P. A., antstolė 2012-06-27 priėmė pasiūlymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai J. D., skolininkei bei jos sutuoktiniui P. A. per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojos, prašydamos teismo nustatyti skolininkės dalį bendrame turte, konkrečių pasiūlymų dėl skolininkės R. S.-A. turto dalies nustatymo nepateikė. Vykdydama minėtą vykdomąjį raštą antstolė nustatė, kad skolininkei priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka AB SEB banko naudai, kito kilnojamojo ar realizuotino nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose skolininkė neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad skolininkė dirba UAB „a.CONS“, skolininkės sutuoktinis P. A. dirba UAB „Empower“.

Teismas nurodė, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Civilinio kodekso 3.112 str. 1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonės, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jų gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, nėra padalintas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas, įvertinęs tai, kad skolininkės R. S.-A. atsakomybė už pareiškėjai J. D. padarytą žalą yra asmeninė (CK 263 str., 6.270 str.), vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 str., Civilinio kodekso 3.112 str. sprendė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies.

Teismas konstatavo, kad suinteresuoti asmenys R. S.-A. ir P. A. yra sutuoktiniai, turi du nepilnamečius vaikus, S. A. ir V. A. Pagal Civilinio kodekso 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Taip pat teismas iš skolininkės R. S.-A., suinteresuoto asmens P. A. paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad kito santuokoje įgyto turto nėra. Teismas motyvavo, kad Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), taip pat proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į nepilnamečių S. A. ir V. A. interesus, į tai, kad vaikai yra skirtingų lyčių, suinteresuoto asmens P. A., kuris neturi pareigos atsakyti už žalą padarytą išieškotojai J. D., interesus, nukrypo nuo lygių dalių principo ir P. A. nustatė didesnę, o skolininkei R. S.-A. mažesnę santuokoje įgyto turto dalis (CK 3.123 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas skolininkės turto dalį bendrame turte, taip pat atsižvelgė į išieškotojų, kurioms skolininkė padarė žalą, interesus. Teismas konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonės, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S.-A. ir P. A. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Remiantis VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 76 800 Lt. Iš vykdomojoje byloje esančio turto arešto akto nustatyta, kad transporto priemonė, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta 3 000 Lt, o transporto priemonė Peugeot 607, valst Nr. (duomenys neskelbtini), - 12 000 Lt. Sutuoktinių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 62,13 kv.m, susidaro iš 8 patalpų, pažymėtų indeksais 9-1 – 9-8. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad: R. S.–A. priklauso 355/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant jai naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 9-2 (11,94 kv.m), P. A. priklauso 645/1000 dalys minėto buto, paskiriant jam naudotis kambariais, pažymėtais indeksais 9-8 (16,73 kv.m) ir 9-7 (13,19 kv. m), nustatant, jog bendraturčiai bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 9-1, 9-3, 9-4, 9-5 ir 9-6 naudojasi bendrai. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkei tenka mažesnė turto dalis bendrame turte (355/1000 dalis), teismas skolininkei natūra paskyrė mažesnės vertės automobilį - Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai padalijo ir sutuoktinių pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, kurios pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatant kad P. A. 355/1000 dalis darbo užmokesčio priklauso skolininkei R. S.-A. ir R. S.–A. 645/1000 dalis darbo užmokesčio priklauso jos sutuoktiniui P. A. Skolininkės R. S.-A. argumentus, išdėstus atsiliepime, kad automobilį Peugeot 607 pirko sutuoktinis, gavęs vartojamąją paskolą, už kurią jis kiekvieną mėnesį iš savo darbo užmokesčio moka bankui po 600 Lt, todėl ji pretenduoti į šią turto dalį neturi jokių teisių, bei, kad butas įsigytas už paskolą, kurios grąžinimą vykdo sutuoktinis, teismas atmetė. Aplinkybę, kad skolininkės ir jos sutuoktinio prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės, patvirtina ir byloje esančios būsto kredito ir vartojimo kredito gavimo sutartys, kuriose yra skolininkės parašas, patvirtinantis jos sutikimą prisiimti įsipareigojimus. Turtas, įgytas už kredito lėšas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o prievolė pagal šias sutartis grąžinti paskolas kreditoriams tenka abiems sutuoktiniams solidariai, šių prievolių vykdymo terminas nėra pasibaigęs. Dėl nurodytų argumentų, neturi esminės reikšmės, iš kurio sutuoktinio darbo užmokesčio mokama kreditoriams paskola.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuoti asmenys R. S.-A. ir P. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį ir nustatyti, kad turtas jau yra padalintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012. Nurodo, kad su tokia teismo nutartimi nesutinka, nes yra įvykęs ir įsiteisėjęs juridinis faktas - skolininkės R. S.-A. ir jos buvusio vyro - P. A. skyrybos, dėl ko teismas negalėjo padalinti prieš tai teismo sprendime civilinėje skyrybų byloje Nr. 2-294-855/2012 jau padalinto turto. Pažymi, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2012 m. sausio 19 d. ir per 30 dienų yra įsiteisėjęs. Todėl šiuo atskirtuoju skundu skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nes turėtų galioti 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012 nustatytas turto režimas.

Pareiškėjos J. D. ir T. O. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, apeliantų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad civilinėje teisėje įtvirtintas neleistinumo piktnaudžiauti teise principas, o šios teisės dalyviai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Skolininkė R. S.-A. apie juridinį faktą (skyrybas), įvykusį 2012 m. sausio 19 d. nepranešė teismui, nors buvo informuota apie atnaujintą prašymo nagrinėjimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Šiais pasyviais veiksmais skolininkė pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, piktnaudžiavo teise ir vilkino teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo (nutarties) dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos J. D. ir T. O. pareiškimą dėl skolininkės R. S.-A. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, pateikė teismui 2011 m. liepos 25 d. antstolei Jurgitai Bareikienei parekomendavus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. priėmė nutartį, kuria prašymą tenkino iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatė, kad skolininkei R. S.-A. priklauso automobilis Chrysler Status, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o P. A. priklauso automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad skolininkės R. S.-A. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina skolininkės R. S.-A. skolai dengti (dalis nuo P. A. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės dalies ir/ar pensijos), yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Šią nutartį skolininkė R. S.-A. apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą, įpareigojo pirmosios instancijos teismą prašymą išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs prašymą iš naujo, 2012 m. gegužės 16 d. priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjų J. D. ir T. O. prašymą. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad skolininkei R. S.-A. nuosavybės teise priklauso 355/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė jai naudotis 11,94 kv.m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-2. Nustatė, kad P. A. nuosavybės teise priklauso 645/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė jam naudotis 13,19 kv.m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-7 ir 16,73 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 9-8. Paskyrė R. S.-A. ir P. A. bendrai naudotis bendro naudojimo patalpomis: koridoriumi, pažymėtu indeksu 9-1, virtuve, pažymėta indeksu 9-4, sandėliu, pažymėtu indeksu 9-3, tualetu, pažymėtu indeksu 9-5, vonia, pažymėta indeksu 9-6. Nustatė, kad skolininkei R. S.-A. nuosavybės teise priklauso automobilis, Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o P. A. priklauso automobilis Peugeot 607, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad P. A. 355/1000 dalys darbo užmokesčio priklauso skolininkei R. S.-A. ir R. S.-A. 645/1000 dalys darbo užmokesčio priklauso jos sutuoktiniui P. A.

Teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nurodytas straipsnis nustato įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo principas atitinka apeliacijos, kaip pirmosios instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos, sampratą. Kadangi apeliacija yra pirmosios instancijos teismo klaidų taisymo mechanizmas, logiška reikalauti, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo būtų sprendžiama įvertinant tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Kita vertus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimu siekiama panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius palaikyti greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne pateikiant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimai pirmiausia skirti nesąžiningiems proceso dalyviams. Renkant ir pateikiant įrodymus netoleruotina, kad šalis žino, jog jie egzistuoja, yra ne abejotinai svarbūs bylos aplinkybėms nustatyti, tačiau sąmoningai nepateikia teismui.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru R. S.-A. ir P. A. sutikimu buvo priimtas 2012 m. sausio 19 d. ir įsiteisėjo 2012 m. vasario 21 d., taigi Vilniaus apygardos teismui priimant 2012 m. kovo 15 d. nutartį bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priimant 2012 m. gegužės 16 d. nutartį apie įvykusį juridinį faktą - skolininkės R. S.-A. ir jos buvusio vyro - P. A. skyrybas bei turto priklausančio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe padalijimą apeliantams neabejotinai buvo žinoma. Taip pat pažymėtina, kad R. S.-A. apie bylos dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo nagrinėjimą buvo tinkamai informuota, bylos nagrinėjime aktyviai dalyvavo, t.y. teikė teismui prašymus, atsiliepimus, atskiruosius skundus, tačiau sąmoningai nei apeliacinės, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie skyrybų byloje padalintą sutuoktinių turtą. Kartu su atskiruoju skundu, t.y. gerokai pavėluotai, pateikdama įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, apeliantė šiais savo veiksmais pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Išdėstytų argumentų pagrindu bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia su atskiruoju skundu pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo nepridėti prie bylos (procesine prasme) ir nevertinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Apeliantai daugiau jokių pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo atskirajame skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė