Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims R. L., Š. M., A. M. (K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., Š. M., A. M., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos 2018 m. birželio 11 d. rašte nurodyta, kad į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, pareiškėjos L. K. šeima nėra įrašyta. Skyrius sutinka, kad globėja priimtų palikimą E. Š. vardu. Atsižvelgiant į gautą išvadą bei į tai, kad byla dėl leidimo išdavimo gali būti nagrinėjama ir supaprastinta tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis), todėl išnagrinėta nedalyvaujant institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. Š. ir R. L. sūnus (e. b. l. 12). R. L. taip pat turėjo du vaikus – Š. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18, 19). R. L. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 17). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-726-336/2010 pareiškėjai paskirti E. Š. globėjais (e. b. l. 13-16). R. L. motina buvo N. L., mirusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21). Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro 2018 m. vasario 28 d. pranešime Nr. S-33 nurodoma, kad šiame biure buvo vedama paveldėjimo byla po N. L. mirties (e. b. l. 22). To paties notaro biuro 2018 m. gegužės 15 d. pažymoje Nr. S-97 nurodyta, kad paveldėjimo byla po N. L. mirties neužvesta (e. b. l. 23). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad N. L. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25-26). Pareiškėjai 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus su prašymais išduoti teismo leidimą priimti N. L. palikimą globotinio E. Š. vardu, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti motyvuojant tuo, kad yra praleistas CK 5.50 straipsnyje numatytas terminas palikimui priimti (e. b. l. 28-33). Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino minėtas aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais bei pareiškėjų paaiškinimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po N. L. mirties baigėsi 2017 m. spalio 20 d. Jis laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Kaip matyti pareiškėjai Panevėžio miesto 3-iojo notaro biuro 2018 m. vasario 28 d. raštu buvo informuoti, kad 2017 m. liepos 20 d. mirė E. Š. senelė N. L.. Pareiškėjų globotinis asmuo yra nepilnametis, su senele nebendravo, ryšio tarp E. Š. ir N. L. nebuvo ir apie jos mirties faktą nežinojo. Todėl, dėl objektyvių priežasčių nei pareiškėjai, nei jų globojamas nepilnametis neturėjo galimybių įgyvendinti jo kaip antros eilės (vaikaičio) įpėdinio pagal įstatymą teisių įstatymo numatytu terminu. Aplinkybės, jog po informacijos iš notarų biuro gavimo apie palikėjos mirtį, pareiškėjai netrukus kreipėsi į Kauno apylinkės teismą Kėdainių rūmus dėl leidimo priimti palikimą globotinio vardu, t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti nepilnamečio įpėdinio teises (CK 5.56 straipsnis), rodo, kad pareiškėjai elgėsi kaip rūpestingi ir atidūs asmenys. Svarbu ir tai, kad įstatymu numatytas trijų mėnesių terminas praleistas ne itin žymiai. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjų aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos N. L. mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, ką patvirtina išrašas iš Testamentų registro (b.l.7) (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių nepilnametis ir jį atstovaujantys pareiškėjai praleido įstatymu numatytą trijų mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas įpėdiniui, atstovaujamam globėjų (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą ar išduoti leidimą pareiškėjams savo globotinio vardu priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Pažymėtina, kad pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėja N. L. turėjo kreditorinių įsipareigojimų, tačiau pareiškėjų duomenimis mirusioji turėjo skolų. Todėl jie ketina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Taip pat teismui nepateikti jokie duomenys, kad E. Š. globėjai, priimdami palikimą nepilnamečio globotinio vardu, pažeis jo teisėtus interesus. Įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Pareiškėjai yra nepilnamečio įstatyminiai atstovai, kurie be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti palikimą globotinio vardu. Teismas neturi duomenų, kad pareiškėjai netinkamai vykdo nepilnamečio įstatyminių atstovų pareigas. Atsižvelgiant į turimus duomenis bei nurodytas aplinkybes, pareiškėjams išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsiradusį po palikėjos N. L. mirties (pagal antstolio sudarytą turto apyrašą) (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.52, 5.53 straipsniai).

Išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda vykdomąjį pavedimą pateiktiną antstoliui ne vėliau kaip per dvi savaites (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjų kaip asmenų, kurie inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis). Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos) jiems nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjų L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti po jo senelės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą pareiškėjams L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio globotinio E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jo senelės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą kreiptis į notarą pagal mirusiosios palikimo atsiradimo vietą.

Priteisti iš pareiškėjų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,75 Eur (keturis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.