Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1700-214/2017 pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. L., L. V., trečiajam asmeniui M. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria vaikas atskirtas nuo tėvų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios neterminuotą ribojimą ir vaiko atskyrimą nuo tėvų, taikymo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tokių gyvenimo sąlygų atsakovai vaikui negali suteikti dėl netinkamo gyvenimo būdo – nusikaltimų darymo, dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių, nesant objektyvių aplinkybių. Tyčinių nusikaltimų padarymas teismų praktikoje pripažįstamas kaip neatsakingi tėvo (motinos) veiksmai ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, toks elgesys rodo abejingumą tėvų pareigoms, saugios aplinkos šeimoje neužtikrinimą. Epizodiški susitikimai kartą per mėnesį su vaiku laisvės atėmimo vietoje ir ribotos trukmės telefoniniai pokalbiai negali užtikrinti stiprių vaiko ir tėvų socialinių ryšių ir nėra pakankami realizuoti tėvų pareigas. Atsakovai dėl savo kaltės nevykdo konstitucinės pareigos mažametei dukteriai, kas yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Atsakovai neabejotinai daro dukrai ypatingą žalą. Ji ilgą laiką negali ir ateityje negalės augti kartu su tėvais. Vaikas atskirtį išgyvena jautriai. Teismui pritaikius atsakovų atskyrimą nuo vaiko, atsakovams suteikiamos galimybės išvengti neigiamų pasekmių dėl netinkamo tėvų valdžios vykdymo. Pagal teismų praktiką tyčinių nusikaltimų padarymas pripažįstamas kaip neatsakingi tėvo (motinos) veiksmai vaiko atžvilgiu. Teismas, atsakovus lygtinai paleidęs iš pataisos įstaigų, suteikė jiems galimybę gyventi dorai, rūpintis šeima, tačiau atsakovai šia galimybe nepasinaudojo. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovų pasirinktas gyvenimo būdas negali užtikrinti jų dukters gerovės, sukurti saugios aplinkos. Teismas pripažino atsakovų kaltę dėl tėvų pareigų nevykdymo, todėl šio fakto pakanka tėvų valdžios apribojimui. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nustatęs, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią, teismas privalėjo spręsti klausimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Vaiką tikslinga apklausti teismo posėdyje.Teismas nepagrįstai nustatė atsakovų atskyrimo nuo vaiko terminą iki atsakovai bus įkalinimo įstaigoje. Atsakovams taikomos kardomosios priemonės – suėmimas, jie laikomi Kauno tardymo izoliatoriuje.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti laikraščių publikacijas apie atsakovų netinkamą gyvenimo būdą kaip neturinčius reikšmes bylai. Įrodymai teikti, siekiant paneigti atsakovų teiginius apie jų dorą, visuomenei naudingą gyvenimo būdą. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nurodo, kad vaiką aprūpina, išlaiko, sudarė visas sąlygas augti ir tobulėti. Nesupranta, kodėl ieškovas prašo apklausti atsakovų dukrą teismo posėdyje, tai ją traumuotų. Atsakovo baudžiamosios bylos neturi reikšmės šioje civilinėje byloje. Atsakovų tėvų teisių apribojimas vaikui darytų žalą, sumažėtų pasimatymų ir pokalbių su tėvais skaičius. Dukra su tėvais bendrauti nori. Tėvai dukros niekada neskriaudė, visada ją mylėjo. Atsakovė S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas objektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Atsakovai įrodė, kad rūpinasi savo dukra, jos ugdymu, auklėjimu, mokymusi, išskyrus kai būna laisvės atėmimo vietoje. Šiuo metu kiek įmanoma bendrauja ir paliko ryšį su dukra. Skambina kiekvieną dieną, du kartus per mėnesį vyksta pasimatymai, bendrauja laiškais. Ryšiais su dukra labai glaudūs. Tinkamai rūpintis ir išlaikyti vaiko neturi galimybių dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – suėmimo. Šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, todėl nėra pagrindo apriboti tėvų valdžios. Neužfiksuota jokių įvykių dėl netinkamo tėvų elgesio dukros atžvilgiu. Ieškovas vaiko teisių negina, daro jai moralinę traumą. Kategoriškai nesutiktų, kad vaikas būtų apklaustas teismo posėdyje. Dukra labai jautri, vaikui negalima matyti tėvų su antrankiais. Dukra viskuo aprūpinta, prižiūrėta, turi geras gyvenimo sąlygas. Atsakovas L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai atmetė ieškovo spėliones ir nepagrįstus teiginius. Atsakovas tinkamai rūpinasi dukra, jos teisių nepažeidžia. Nenustatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai, t. y. kad atsakovai vengė atlikti pareigą auklėti dukrą, piktnaudžiavo tėvų valdžia, žiauriai elgėsi su dukra, ar darė žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Tėvo valdžios negali įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo nurodomą neigiamą atsakovo įvaizdį paneigia atsakovo dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Atsakovas verslininkas, daugiau nei 17 metų yra prekybos ir paslaugų sektoriaus direktorius. Jo padarytos nusikalstamos veikos nesusijusios su tėvų valdžia, jos nedaro tiesioginės žalos vaikui. Visada maksimaliai dukra rūpinasi, puoselėja šeimos vertybes. Nereikalinga vaiko apklausa, dukra niekada neliudys ieškovo naudai, nes myli tėvus, jai negalima matyti tėvų su antrankiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, pripažindamas, jog atsakovai su vaiku negyvena dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė keturias kopijas publikacijų žiniasklaidoje apie atsakovų gyvenimo būdą: laikraščio „Utenos apskrities žinios“ 2006 m. kovo 2 d. Nr. 24 publikaciją „Fortenos“ voratinklyje“; straipsnį „Baldininkų aferos voratinklį narplioja teismas“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini); laikraščio „Valsčius“ 2011 m. gruodžio 6 d. Nr. 91 publikaciją „Nei baldų, nei avanso“; straipsnį „Sukčių spąstuose – dešimtys automobilių pardavėjų“ (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jos buvo teikiamos atsakovų asmenybių charakterizavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas publikacijas atsisakė priimti kaip neturinčias reikšmės nagrinėjamai bylai. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėtos publikacijos priimtinos.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

Apeliantas ir atsakovai bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad išsiaiškinimui, kokio masto žalą atsakovų gyvenimo būdas daro jų dukrai, ji turėtų būti apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsakovai nurodo pageidaujantys apsiginti ir atstovauti savo bei dukters interesus; prieštarauja vaiko apklausai teisme dėl to, kad patys yra suimti. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pakankamas nuspręsti apie dvylikamečiam vaikui daromą žalą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą dėl vaiko apklausos teismo posėdyje ir konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ar pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai negali įgyvendinti tėvų valdžios savo dukteriai ir ja pasirūpinti ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, t.y. tik tuo metu, kai atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus, o jų kaltės pobūdis nesisieja su tėvų valdžios apribojimo pagrindais, numatytais CK 3.180 straipsnyje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-667/2017) matyti, kad atsakovas teistas: 1. 2006-01-10 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 322 str. 1 d. (1961 BK redakcija), 183 str. 1 d., 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m., 2006-04-11 Vilniaus apygardos teismo nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikavus į BK 207 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus su 2006-01-10 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m.; 2. 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis prie subendrintos bausmės iš dalies pridėjus likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2006-04-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – galutine bausme 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimu; 3. 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 m. 9 mėn.; 4. 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmę subendrinus su 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 m. 11 mėn.; 5. 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d. bausmę iš dalies sudedant subendrinus su 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimu 5 m. 3 mėn., bausmės neatlikęs; 6. 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėjus dalį 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 m. 9 mėn., nuosprendis neįsiteisėjęs. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-667/2017 atsakovas pripažintas kaltu už 2015 m. birželio – 2016 m. sausio mėn. laikotarpiu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (37 veikos), ir nuteistas paskiriant galutinę trijų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – panaikinant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.Atsakovė teista: 1. 2007-10-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 222 str. l d. – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 2. 2008-03-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 246 str. 2 d., 222 str. 1 d. – 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 3. 2009-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 4. 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 203 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. l d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p., 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus – laisves atėmimu 3 m. 6 mėn.; 5. 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. l d. ir 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6. 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinus su 2013-07-17 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 m. 8 mėn.; 7. 2014-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. l d ir 182 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. 20 d.; vadovaujantis BK 64 str. 1 d.. 3 d., bausmes subendrinus, prie Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį skiriamos bausmės, galutine bausme – laisvės atėmimu 3 m. 9 mėn.; 8. 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos) – laisvės atėmimu 7 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2014-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 m.; 9. 2014-07-21 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., bausmę subendrinus su 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn.; 10. 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) – laisvės atėmimu 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-07-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimu 5 m. 5 mėn.; 11. 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams. 2017-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeistas 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta bausmė – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, kuris vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės ir neatliktos bausmės dalimi (2 m. 11 mėn. 17d.), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo, bausmės neatlikusi; 12. 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nuosprendžiu) paskirtos bei neatliktos bausmės pridėjus dalį 2017-03-31 nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, nuteista galutine bausme – laisvės atėmimu 6 m., nuosprendis neįsiteisėjęs. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-667/2017 atsakovė pripažinta kalta 2015 m. birželio – 2016 m. sausio mėn. laikotarpiu padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (37 veikos), ir nuteista, paskiriant subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – panaikinant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Visuose paminėtuose nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės apie atsakovų įvykdytų nusikalstamų veikų subjektyvinę pusę patvirtina, kad nusikaltimus jie padarė tyčia. Pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendyje konstatuoti klasikiniai kaltinamųjų (atsakovų) sukčiavimo atvejai, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, kaltės forma – tiesioginė tyčia; 2017 m. kovo 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 28-29 d. nukentėjusiajai buvo atimta laisvė, panaudojant fizinį smurtą, kaltinamieji (atsakovai) elgėsi itin žiauriai siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą – apgaulės būdu iš nukentėjusiosios pagrobto automobilio faktą, kankindami nukentėjusiąją – surišę jos rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, prievarta girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, taip padarė daugybinius kūno sužalojimus, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį skausmą ir kančias. Kaltinamieji elgėsi itin žiauriai, padarydami nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog pastarąjį nusikaltimą atsakovai padarė savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) garaže, kai namuose, kriminalinės policijos duomenimis, tuo metu buvo jų nepilnametė dukra (t. 1 b. l. 13). Nutarties 19-21 punktuose nurodyti faktai reiškia, kad atsakovai, du kartus atlikę realias laisvės atėmimo bausmes ir šiuo metu būdami laisvės atėmimo vietose pagal du paskutiniuosius nuosprendžius, su mažamete dukra atitinkamais laikotarpiais negyveno ir negyvena bei tuo metu nevykdo pareigos ja rūpintis ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl savo kaltės – tyčinių nusikalstamų veiksmų. Dėl šios priežasties likusiai be tėvų globos jų dukrai laikotarpiais nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. vasario 8 d. iki 2015 m. kovo 4 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajai S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą LR probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi L. V. paleido lygtinai neatlikus 2 metų 2 mėnesių 13 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuo 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos atsakovams vėl paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jų dukrai 2016 m. sausio 26 d. nustatyta laikinoji globa. Taigi, iš dvylikos dukters gyvenimo metų atsakovai dėl savo nusikalstamų veikų su ja negyveno daugiau nei keturis metus. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir didžiausia atsakomybė už tai tenka tėvams (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnio 7 punktas). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tuo remiantis darytina išvada, kad tėvų nesirūpinimas savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitais vaiko auginimo aspektais reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).Nurodytos įstatyminės nuostatos ir nutarties 22-23 punktuose išvardinti faktai įgalina spręsti, jog apelianto argumentai apie įrodytas įstatymines vadas taikyti atsakovams tėvystės teisių apribojimą dukters atžvilgiu yra pagrįsti. Atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų: daugiau nei ketverius metus negyvena kartu su savo vaiku, tuo laikotarpiu nesirūpindami jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu, neteikia dukrai išlaikymo. Nusikaltimų darymas nesuderinamas su geros moralės principais, todėl savo gyvenimo pavyzdžiu atsakovai daro žalingą įtaką dukrai, jos dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, šia prasme piktnaudžiaudami tėvų valdžia. Pareigos auklėti vaiką neatlikimas, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos vaikui darymas savo amoraliu elgesiu, nesirūpinimas vaiku yra keturios iš penkių CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą tėvų valdžios apribojimui. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas atsakovų padarytų nusikalstamų veikų tiesioginis neigiamas poveikis dukrai, išskyrus jų atsiskyrimą nuo vaiko laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir suėmimo laikotarpiais, kai dėl šių objektyvių priežasčių atsakovai negalėjo pasirūpinti savo dukra. Toks vertinimas prieštaringas ir nelogiškas. Minėta, kad atsakovai daugiau nei ketverius metus dukra nesirūpina ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo kaltės. Iš ieškovo pateiktos medžiagos skirti vaikui laikinąją globą ir globos peržiūros aktų matyti, kad vaiko poreikius tinkamai užtikrina laikinoji globėja M. V. (atsakovo motina), mergaitė linksma, pas senelius jaučiasi mylima. Šalių dukra kartu su globėja lanko tėvus įkalinimo įstaigose, pasikalba su jais telefonu, tų pasimatymų laukia, supranta, kokioje vietoje yra tėvai. Globėja nurodė, kad mergaitė yra susitaikiusi su padėtimi dėl savo tėvų, meldžiasi už juos ir nori, kad jie kuo greičiau sugrįžtų (t. 1 b. l. 102, 106, 110, 123). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vaikui nieko netrūksta pas globėją, yra ne atsakovų, o globėjos nuopelnas. Atsakovų teiginiai apie meilę dukteriai, kuriai, jų teigimu, nieko netrūksta, yra deklaratyvūs – dėl atsakovų tyčinių veiksmų trečdalį dukters gyvenimo ji buvo globojama kito asmens ir išlaikoma valstybės, realia laisvės atėmimo bausme atsakovai nuteisti ir šiuo metu; atsakovai, darydami nusikaltimus, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir vaiko meile, savo atsakomybę dėl nesirūpinimo vaiku siekdami perkelti ieškovui, nepagrįstai teigdami, kad bylos inicijavimu ieškovas vaiko negina. Šalių dukters apklausa globos priežiūros metu rodo, jog ji nori būti su tėvais. Bendrystės su jais ir tėvų auklėjimo trūkumą patvirtina pasimatymų ir tėvų sugrįžimo laukimas; vien vaiko suvokimas, kad tėvai yra kalėjime, susitaikymas su tokia padėtimi ir maldos už tėvus rodo, jog vaiko psichinei sveikatai žala yra daroma – melsdamasis vaikas sumažina realybės, kurios jis negali pakeisti, sukeltą netektį, tėvų trūkumo diskomfortą, malda jaučiasi juos saugantis. Nepriklausomai nuo pasimatymų aplinkos, paauglė šalių dukra tėvų buvimo vietą identifikuoja adekvačiai. Atsakovai tai netiesiogiai pripažįsta nepageidaudami vaiko apklausos teisme, kad dukra jų nepamatytų su antrankiais, nurodo, jog ji labai jautri. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant protingumo principu, visa tai įrodo atsakovų padarytų nusikalstamų veikų tiesioginį neigiamą poveikį jų dukrai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų dukrai yra žinomi straipsniai spaudoje, aprašantys nedorą atsakovų gyvenimo būdą, tačiau neatmestina, kad, vaikui augant, dėl internetinių publikacijų viešo prieinamumo šalių dukra jas gali perskaityti, t. y. atsakovų padarytos nusikalstamos veikos gali turėti neigiamą įtaką jų dukrai ir ateityje. Nustačius keturis CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios apribojimo pagrindus, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie atsakovų nesirūpinimą dukra tuo metu, kai jie nebuvo įkalinimo įstaigose, ir duomenų, įgalinančių spręsti apie ypatingą tėvų pareigų nevykdymu šalių dukrai padarytą žalą, atsakovams taikytinas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. ir balandžio 20 d. nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės apie atsakovų padarytus nusikaltimus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, bausmių paskyrimą atsižvelgiant į tai, kad teisiamieji yra recidyvistai, iš esmės nepaneigia atsakovų galimybės pasitaisyti šioje civilinėje byloje aktualių aplinkybių požiūriu. Išvadą, kad pagrindą apriboti tėvų valdžią sudaranti padėtis gali pasikeisti, teisėjų kolegija sieja su Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybėmis, bausmių atlikimu, tik nuo pačių atsakovų priklausančia galimybe savo teises įgyvendinti ir pareigas vykdyti laikantis įstatymų ir geros moralės principų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis (CK 1.137 straipsnis). CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka tikrinamu atveju vaiko nuomonės aiškinimasis dėl klausimų, esančių ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, nėra tikslingas. Nors šalių dukra teismo posėdyje tiesiogiai nebuvo išklausyta, apie jos požiūrį į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia iš nutarties 27-28 punktuose išvardintos medžiagos. Šalių dukra nori būti su tėvais, o negalėdama su jais būti pageidauja, kad globėja taptų močiutė M. V., su kuria jos santykiai artimiausi (t. 1 b. l. 134). Pirmosios instancijos teismui M. V. paskyrus nuolatine globėja, šiuo aspektu teisingas vaiko ir jo tėvų interesų balansas yra pasiektas (žr. pvz., EŽTT jurisprudenciją Olsson v. Sweden (no. 2), judgment of 27 November 1992, Series A no. 250, pp. 35-36, § 90, E.P. v. Italy, no. 31127/96, 16 November 1999, § 62), tuo tarpu vaiko ir tėvų atskyrimo bei tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės yra teisinio vertinimo objektas, dėl kurio dvylikametis vaikas savo pažiūrų suformuoti dar nesugeba. Esminė aplinkybė, atitinkanti vaiko interesus, abiem atvejais yra ta pati – tinkama globa ir tėvų teisės matytis su vaiku išlikimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šalių dukters teisė matytis su tėvais yra prioritetinė lyginant su vietos, kurioje vyksta pasimatymai, neigiamu poveikiu, iki šiol ji buvo realizuojama, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovų teisė matytis su dukra prieštarauja jos interesams.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nepagrįstai nusprendęs, kad atsakovai tėviškų pareigų negali vykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė vaiko ir tėvų atskyrimą reglamentuojančią materialinės teisės normą, todėl sprendimas pakeistinas, laikinai apribojant atsakovų valdžią dukters P. atžvilgiu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo rezoliucinės dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytą P. V. atskyrimą nuo tėvų ir šias pastraipas išdėstant taip:

„Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motinos valdžią atsakovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnametės dukters P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.“ Sprendimo ketvirtąją pastraipą dėl nuolatinės globos nustatymo laikyti trečiąja sprendimo rezoliucinės dalis pastraipa.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.