- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-134-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20680-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- I. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 115-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2248-921/2018 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovei I. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. J., V. M., D. B., A. T., V. L., A. S. M., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 956,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2010 m. balandžio 21 d. atsakovė visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta bendrijos pirmininke. Susirinkimo metu atsakovei buvo nustatytas 400 Lt arba 115,58 Eur atlyginimas. Atsakovė 2013 m. balandžio 13 d. visuotinio susirinkimo metu pateikė bendrijos darbuotojų atlyginimų korekcijos projektą, kuriuo siūlė padidinti jai mokamą atlyginimą iki 550 Lt arba 159,29 Eur. Šiam pasiūlymui susirinkimo metu nebuvo pritarta. Atsakovė iš bendrijos pirmininkės pareigų 2015 m. gegužės 29 d. buvo atšaukta. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-2182-920/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, 2016 m. birželio 13 d. sprendime konstatavo, kad atsakovei nuo 2014 m. spalio mėnesio be jokio pagrindo buvo mokamas didesnis atlyginimas. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad dėl be pagrindo atsakovei mokėto didesnio atlyginimo susidarė 3 301,10 Lt arba 956,06 Eur permoka. Ieškovės nuomone, atsakovė, be visuotinio susirinkimo sprendimo mokėdama sau didesnį darbo užmokestį, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė 956,06 Eur dydžio žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Be to, pažymėjo ir tai, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos darbo teisės normose. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad didesnis darbo užmokestis jai buvo mokamas dėl jos neteisėtų veiksmų. Atsakovės nuomone, ieškovei žalą, jeigu tokia ir buvo padaryta, turi atlyginti valdyba, nes jai didesnis darbo užmokestis buvo mokamas 2014 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdžio sprendimo pagrindu. Šis valdybos sprendimas galiojo, nebuvo panaikintas ar pripažintas neteisėtu.
4. Trečiasis asmuo A. S. M. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovė jokios žalos nepatyrė, nes didesniam atsakovės darbo užmokesčiui išmokėti papildomos lėšos nebuvo renkamos, valdyba jokio sprendimo padidinti atsakovei mokamą darbo užmokestį nepriėmė.
5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. M. 956,06 Eur žalą ir 922 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės I. M. 29,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės kaip bendrijos pirmininkės darbo užmokesčio dydis (400 Lt arba 115,85 Eur) buvo nustatytas 2010 m. balandžio 21 d. visuotinio susirinkimo sprendimu. Atsakovė 2013 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo metu pateikė svarstyti klausimą dėl atsakovei mokamo darbo užmokesčio padidinimo. Visuotinio susirinkimo metu šiam atsakovės pasiūlymui nebuvo pritarta. Atsakovei padidintas darbo užmokestis pradėtas mokėti nuo 2014 m. spalio mėn. Šių aplinkybių neneigė ir pati atsakovė, šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. ieškovės atliktas atsakovės darbo užmokesčio paskaičiavimas (1 t., b. l. 14–15). Teismas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdžio protokole niekur nėra nurodyta, kad susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas atsakovei mokėti kitokį, nei buvo nuspręsta visuotinio susirinkimo metu, darbo užmokestį. Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdžio protokolo turinio galima daryti tik išvadą, kad susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl darbo užmokesčio atsakovei padidinimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė 2013 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu kėlė klausimą dėl jai ir kitiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio padidinimo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė neabejotinai suprato ir žinojo, jog darbo užmokesčio dydis turi būti apsvarstytas ir nustatytas visuotiniame susirinkime. Be to, ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad atsakovė neabejotinai suprato ir žinojo, jog darbo užmokesčio pakeitimams turi būti pritarta visuotinio susirinkimo metu. Teismo vertinimu, atsakovė neabejotinai suprato pareigą sušaukti visuotinį susirinkimą dėl atsakovei mokamo darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau to nepadarė. Be to, ignoravo ir 2013 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo metu priimtą sprendimą palikti atsakovei nepakeistą darbo užmokesčio dydį, kuris buvo nustatytas dar 2010 m. balandžio 21 d. visuotinio susirinkimo metu. Atsakovė, priimdama sprendimą mokėti sau didesnį darbo užmokestį, pažeidė pareigą, numatytą įstatyme, vadovautis visuotinio susirinkimo priimtais sprendimais, bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai, t. y. visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų nepaisymas ir didesnio darbo užmokesčio pačiai sau mokėjimas, negali būti laikomi teisėtais.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti žalos dydis, t. y. 956,06 Eur, yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016, kuriame konstatuota, kad ieškovės (šioje byloje atsakovės) gaunamą atlyginimą sieti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžiu nėra teisinio pagrindo; ieškovei (šioje byloje atsakovei) turėjo būti mokamas 2010 m. balandžio 21 d. bendrijos susirinkimo metu nustatytas bei 2013 m. balandžio 30 d. bendrijos narių susirinkimo metu nepakeistas 400 Lt arba 115,85 Eur atlyginimas; ieškovei (šioje byloje atsakovei) nuo 2014 m. spalio mėn. pradėtas mokėti didesnis atlyginimas negali būti pripažįstamas teisėtu; dėl didesnio atlyginimo mokėjimo ieškovei susidarė 3301,10 Lt arba 956,06 Eur permoka. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016, atsakovė neskundė. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nurodė, kad neturi pagrindo nesiremti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016, nustatytu prejudiciniu faktu dėl ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio. Teismas konstatavo, kad be pagrindo sumokėjus atsakovei didesnį darbo užmokestį, ieškovė patyrė 956,06 Eur žalą.
9. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl turi būti mažinama. Teismas, vertindamas ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumą, atkreipė dėmesį, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, kai kurios aplinkybės buvo nustatytos Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016. Ieškovę atstovavo tas pats advokato padėjėjas, kuris atstovavo atsakovę ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016 (3 t., b. l. 67–68). Teismas vertino, kad ieškovės atstovui tarp šalių susiklosčiusi faktinė situacija buvo žinoma, o tai neabejotinai reikalavo mažiau pastangų tiek ieškovei teikiant konsultacijas, tiek rengiant bylai reikalingus procesinius dokumentus, tiek atstovaujant teismo posėdžiuose. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti išlaidų už suteiktas atstovavimo paslaugas sumą mažinti nuo 1 923,90 Eur iki 900 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės naudai iš atsakovės I. M. priteisti 1 923,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ginčijamu sprendimu pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Dėl atsakovės ar jos atstovės kaltės ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byla nebuvo nagrinėjama per įmanomai trumpiausius terminus ir laikantis ekonomiškumo principo, todėl prie didesnių bylinėjimosi išlaidų prisidėjo pati atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė, nors šias aplinkybes ieškovės atstovas ir nurodė savo baigiamosiose kalbose. Atsakovė, netinkamai vykdydama savo pareigas, turi prisiimti ir atsakomybę dėl bylinėjimosi išlaidų.
11. Didesnės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl paties pirmosios instancijos teismo priimtų procesinio pobūdžio sprendimų šioje byloje. Teismas nusprendė bylą nagrinėti paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, dėl ko ieškovo atstovams teko rengti papildomą procesinį dokumentą - dubliką, o tai savaime didina šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti dar vieną procesinio pobūdžio dokumentą - savo poziciją dėl proceso šalies (atsakovo) tikslinimo.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nesutinka su teismo argumentacija, kad byla nesudėtinga, prejudicinę galią turinčioje byloje atstovavo ieškovą tas pats advokato padėjėjas, dalis aplinkybių nustatyta kitoje civilinėje byloje, kadangi yra priešingai. Byloje nėra nustatyta jokių ieškovo atstovų teismo proceso eigos pažeidimų, piktnaudžiavimų teise. Visus reikalavimus ir pareigas ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu vykdė preciziškai tiksliai ir nustatytais terminais.
13. Teismas visiškai nepagrįstai ginčijame sprendime nurodė ir kitą aplinkybę, kad sumažina bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į ginčijamą sumą. Toks argumentas yra procesinės teisės normos pažeidimas, kadangi CPK nenustato teismui teisės bylinėjimosi išlaidas mažinti atsižvelgiant į ginčo sumą. Teismas ex officio neturėjo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, net jeigu jos ir viršytų Rekomendacijose nustatytus dydžius, nors šiuo atveju teismas nustatė, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisingas ir pagrįstas. Teismo sprendime išdėstyti motyvai ir išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat yra pagrįstos ir teisingos. CPK normos leidžia teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Apeliantės teigimu, bylinėjimosi išlaidų sumą ( 1923,90 Eur) lėmė netinkamas atsakovės elgesys, teismo pasirinktas pasirengimo bylą išnagrinėti būdas (paruošiamaisiais dokumentais), teismas nepagrįstai laikė bylą nesudėtinga, ir nepagrįstai sumažino priteistiną sumą pagal ieškinio kainą.
17. CPK 98 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.
18. Ieškovė pateikė ataskaitas apie advokato atliktus veiksmus: už ieškinio dėl žalos atlyginimo parengimą 399,30 Eur, už dubliką 217,80 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 435,60 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 24,20 Eur (t.1, b.l. 77-79). Papildoma ataskaita nurodo tokius advokato atliktus darbus: pranešimas teismui dėl valdybos narių įtraukimo į bylos nagrinėjimą-193,60 Eur, atstovavimas 2018-03-27 teismo posėdyje -145,20 Eur, atstovavimas teismo posėdyje 2018-04-30 – 290,40 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 72,60 Eur, atstovavimas teismo posėdyje 2018-07-04 – 145,20 Eur (t.3, b.l. 80), iš viso 874 Eur. Bendra patirta bylinėjimosi išlaidų suma susidaro 1923,90 Eur.
19. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ ( toliau- Rekomendacijos) patvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Maksimalūs dydžiai negali būti viršijami.
20. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
21. Ieškovės išlaidos maksimaliai galėtų būti: už pradinio ieškinio surašymą 2017-10-18 (838,70 Eur x 2,5, kas sudaro 2096,75 Eur), už dubliko surašymą 2017-12-06 ( 838,7 x 2,5, t.y. 2096,75 Eur), teismui rašytas prašymas 2018-01-31 ( 850,80 x 0,4, t.y. 340,32 Eur), prašymas teismui 2018-02-28 ( 850,80 x 0,4, t.y. 340,32 Eur), prašymas teismui 2018-07-30 ( 895,20 x 0,4, t.y. 358,08 Eur), teismo posėdžiai: 2018 m. vasario 19 d. posėdis užtruko 9 minutes, todėl laikas neskaičiuojamas ( žr. 20 pastraipą), 2018 kovo 27 d. posėdis užtruko 7 minutes, todėl laikas neskaičiuojamas, 2018 m. balandžio 30 d. posėdis užtruko 1 val. 23 min., skaičiuojama kaip 1 valanda ( 884,80x0,1, t.y. 88,48 Eur), 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdis užtruko 1 val. 40 min., skaičiuojama kaip 2 atstovavimo valandos (895,20x0,1 x 2, t.y. 179,04 Eur), iš viso 5499,74 Eur. Atitinkamai sumažinus šį dydį pagal Rekomendacijų 5 p. susidarytų 4399,79 Eur.
22. Sugretinus ieškovės faktiškai patirtas išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą byloje su šios nutarties 21 pastraipoje paskaičiuotais galimais maksimaliais dydžiais, akivaizdu, kad ieškovės patirtos išlaidos sudaro 43 proc. nuo galimų maksimalių išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, vadinasi, yra jau sumažintos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, ieškinio dydį ir kitus kriterijus, išvardintus Rekomendacijų 2 p. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad dar labiau mažinti patirtų išlaidų priteisimo nebuvo pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų paskirstymą, todėl nepagrįstai sumažino priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Teismo sprendimas pakeistinas padidinant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1923,90 Eur.
24. Ieškovė nepateikė duomenų apie išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
25. Valstybės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų siuntimą (18,80 Eur) priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimą padidinant iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1923,20 Eur ( vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 20 ct). Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,80 Eur ( aštuoniolika eurų ir 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.