Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-13 · Administracinė byla Nr. AS-762-502/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
AS-762-502/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02516-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-762-502/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02516-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administracija (pareigūnai) jo nepristatė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, dėl to pareiškėjas negalėjo išeiti į laisvę anksčiau laiko, iširo pareiškėjo šeima. Tai pareiškėjui sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sužlugdė pareiškėją morališkai, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN veiksmų, nevykdant teisės aktais nustatytos pareigos pradėti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos procesą. Teismas pabrėžė, jog procesas dėl teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjui išaiškindamas, kad skundą jis turi teisę teikti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui).

II.

Pareiškėjas J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad būtent Vilniaus PN administracija pažeidė įstatymą ir pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, o dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), atlyginimo sprendžia administraciniai teismai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. P. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo siekiamas inicijuoti ginčas, kuris susijęs su Vilniaus PN administracijos galbūt netinkamai atliktais veiksmais lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos procese, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl pataisos įstaigos veiksmų, susijusių su pareiškėjo neteikimu lygtiniam paleidimui iš pataisos namų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, nes ši žala yra kildinama iš veiksmų, atliekamų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese, kurį reguliuoja Baudžiamojo proceso kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso normos. Reikalavimas atlyginti šiame procese atliekamų veiksmų pagrindu galbūt atsiradusią neturtinę žalą yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.).

Pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą bei dalyką ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad jam būnant Vilniaus PN šios įstaigos administracija nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų teikti pareiškėją lygtiniam paleidimui. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2017 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasSkirgailė Žalimienė