- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-184-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00392-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei E. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų, ir atsakovės E. Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. (toliau – ir ieškovas) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę E. Ž. (toliau – ir atsakovė) gyventi skyrium nuo ieškovo, nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž. ir U. Ž. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis.
2. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės netoleruotino, žeminančio elgesio ieškovo ir vaikų akivaizdoje, ignoravimo, keliamų konfliktų, nebėra galimybės užtikrinti vaikams ramios ir saugios aplinkos. Teigė, kad įpareigojus atsakovę gyventi skyrium, būtų iš dalies laikinai sureguliuotas sutuoktinio ir vaikų ramus, saugus ir vaikų interesus atitinkantis gyvenimas. Įpareigojus atsakovę gyventi skyrium, būtina išspręsti klausimus dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo A. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies tenkintas – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, įpareigota atsakovė E. Ž. gyventi skyrium nuo ieškovo A. Ž. bei nepilnamečių vaikų M. Ž. ir U. Ž.; kita prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis atmesta.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė neneigia, kad šalių gyvenamojoje vietoje susiklosčiusi situacija netoleruotina, tačiau dėl tokios situacijos susiklostymo ji iš esmės kaltina ieškovą ir tvirtina, kad situaciją būtų galima pakeisti tik ieškovą įpareigojant gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnametės dukros.
5. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl ginčo šalių tarpusavio konfliktų kenčia vaikai. Ieškovas ir atsakovė neneigia, kad dėl jų tarpusavio nesutarimų vaikams sudaromos nepalankios psichologinės gyvenimo sąlygos. Taip pat pateiktieji įrodymai patvirtina, kad ir patys sutuoktiniai dėl tarpusavio konfliktų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
6. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog abiejų sutuoktinių gyvenimas viename gyvenamajame būste sukuria psichologiškai nepalankias gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams. Siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką, esant ieškovo prašymui, teismas vertino, kad yra pagrįsta atsakovę įpareigoti gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų.
7. Teismas nurodė, jog nusprendus, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų, laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – taikymas netenka prasmės. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų, eliminuoja galimybę nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tuo asmeniu, kuriam skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo minėtų asmenų.
8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą bei nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, nepateikė įrodymų, kad atsakovė kliudė ieškovui bendrauti su vaikais ar darė jiems neigiamą poveikį, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Lakoniškas teigimas, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, turi būti sprendžiami laikino išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai, nepagrindžia tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima padaryti išvados, jog nepritaikius pirmiau paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistos vaikų teisės ir teisėti interesai, nukentės tėvų interesai.
9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, esą prašymo dalies (laikinosios gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo) tenkinimas reikštų ir paties ieškinio reikalavimų patenkinimą. Įstatymų leidėjas nustatė tokias laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas neturi jokio pagrindo nespręsti jų taikymo reikalingumo. Taip pat pažymėjo, jog tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas automatiškai nelemia ir ieškinio reikalavimų patenkinimo, jos skirtos laikinai sureguliuoti ginčus šeimos bylose.
10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti dalį prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė E. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nusprendus, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, įpareigoti atsakovę E. Ž. gyventi skyrium tik nuo ieškovo A. Ž., tačiau panaikinti įpareigojimą E. Ž. gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų M. Ž. ir U. Ž..
12. Nurodo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, buvo iš esmės patenkinti atitinkami ieškinio reikalavimai ir taip šioje dalyje buvo visiškai išspręstas ginčas. Be to, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiks jam nepagrįstą procesinį pranašumą, itin neigiamai paveiks mažametės dukros emocinę bei psichologinę būseną. Šiuo metu dukrai labai reikalinga jos pagalba ruošiantis šventiniams renginiams, mokymosi procese, užklasinėse veiklose, namuose ir pan. Palikimas galioti teismo nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę reikštų ir dukros teisių bendrauti su mama tiesioginį pažeidimą. Teismas neapibrėžtam laikotarpiui nustatė tokią faktinę situaciją, kad nepilnamečiai vaikai, o ypatingai mažametė dukra, negalės tinkamai bendrauti su mama ir tuo akivaizdžiai bus pažeistas kiekvieno vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais lygiomis dalimis principas.
13. Pažymi ir tai, jog priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra nustatytos aplinkybės, kad vaikams namuose būtų susiklosčiusios psichologiškai nepalankios sąlygos, jie jaustų psichologinę įtampą ar pan. Būtent ieškovas sukelia konfliktines situacijas, provokuoja ir žemina atsakovę, prieš ją smurtauja, nuteikinėja prieš atsakovę vaikus.
Atsiliepimas
14. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, skubus situacijos sureguliavimas šiuo atveju buvo būtinas ir neišvengiamas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių argumentų apie tai, kad atsakovei gyvenimas skyrium sukelia tam tikrus nepatogumus. Atskirojo skundo argumentai apie tai, kad ieškovas sukelia konfliktines situacijas, provokuoja atsakovę yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė negali susitaikyti su aplinkybėmis, jog šalių nepilnametė dukra turi artimą ryšį su tėčiu, su tėčiu praleidžia daug laiko, turi bendrų interesų, pomėgių, todėl konfliktai dažniausia pagrįsti pavydu ir nepasitenkinimu tuo, kad ieškovas bendrauja su vaikais, visapusiškai, tiek materialiai, tiek moraliai remia vaikus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, nagrinėjimo tvarkos ir atsakovės prašymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovė E. Ž. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
17. Atsakovė E. Ž. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka, tačiau nei CPK, nei kiti įstatymai nenustato atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, toks atsakovės prašymas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Ieškovas A. Ž. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – susirašinėjimo su atsakove E. Ž. SMS žinutes, 2022 m. spalio 10 d. vaiko situacijos aptarimo su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir U. Ž., taip pat 2022 m. spalio 10 d. vaiko situacijos aptarimo su vaiko atstovu pagal įstatymą E. Ž. kopijas. Ieškovas neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Tačiau iš atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvų matyti, jog SMS žinutėmis ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovės atskirajame skunde pateiktas bylos šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis yra suklastotas, išimant įžeidžiančius atsakovės atsakymus ieškovui. Ieškovas taip pat paaiškina, kad atsakovė pateiktomis SMS žinutėmis bando sudaryti įspūdį, kad rūpinasi nepilnamečiais vaikais, tačiau iš tiesų į savaitgalines keliones ji vyksta dažnai, jų metu vaikų priežiūros nederina ir tik SMS žinute praneša, kad jos nebus namuose. SMS žinučių turinys atspindi tai, kad ieškovas yra tas asmuo, kuris užtikrina visus vaikų poreikius, superka vaikams tai, ko jiems reikia, visur vaikus nuveža, pasiima, dalyvauja visose vaikų veiklose.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateiktais įrodymais ieškovas iš esmės siekia atsikirsti į atsakovės atskirajame skunde nurodomas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką bei ypatumus, sprendžia, kad ieškovo įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Atsakovė E. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimu atsakovę gyventi skyriumi, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovės įsitikinimu, nėra nustatytos aplinkybės, kad vaikams namuose būtų susiklosčiusios psichologiškai nepalankios sąlygos, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė itin neigiamai paveiks mažametės dukros emocinę ir psichologinę būseną, suteiks ieškovui A. Ž. nepagrįstą procesinį pranašumą ir taip iš esmės yra išsprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas visaip stengiasi namuose išprovokuoti konfliktus, žemina atsakovę, prieš ją smurtauja, nuteikinėja prieš atsakovę vaikus.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
24. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
25. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. liepos 13 d. pranešimų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 1 d. Pagalbos plano Nr. ŠPP-3048 bei ieškovo A. Ž. ir atsakovės E. Ž. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Pagal pačių šalių paaiškinimus ieškovo ir atsakovės skyrybų procesas trunka jau kelerius metus. Į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, byloje pateiktose 2022 m. spalio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 7VSV-2043 ir 7VSV-2028, 2022 m. lapkričio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 7VSV-2350 ir Nr. 7VSV-2349 yra konstatuota, jog buvo pažeista vaikų teisė į emocinį saugumą, tinkamą gyvenamąją aplinką. Minėtose anketose, taip pat 2022 m. spalio 10 d. vaiko situacijos aptarime fiksuoti nepilnamečių vaikų parodymai apie atsakovės neleistiną elgesį nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konfliktinių situacijų tikimybė, atsakovei gyvenant kartu su ieškovu ir jų nepilnamečiais vaikais viename bute, gali tik padidėti. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir gali būtų pakartotinai pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, tėvams negebant užtikrinti jų teisės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų saugumą. Reikšminga yra ir tai, kad jau ilgą laiką atsakovės ir nepilnamečio sūnaus santykiai yra gana konfliktiški, dėl ko nepilnamečio sūnaus kasdienius poreikius faktiškai tenkina tik atsakovas.
26. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigoti vieną sutuoktinį (atsakovę) gyventi skyriumi. Toks atsakovės teisių suvaržymas yra pateisinamas pirmiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamu atveju teismas iš esmės nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas šiuo atveju tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, kas, ieškovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus sukelia ir yra dėl jų kaltas, nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
28. Nors atskirajme skunde akcentuojama, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė itin neigiamai paveiks mažametės dukros emocinę ir psichologinę būseną, suteiks ieškovui nepagrįstą procesinį pranašumą, tačiau su atskiruoju skundu nepateikta šiuos atsakovės teiginius patvirtinančių duomenų. Iš bylos duomenų matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė buvo pateikusi 2022 m. gruodžio 8 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jos laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau šalims tarpusavyje susitarus dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovė 2022 m. gruodžio 14 d. šio prašymo atsisakė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad skundžiama nutartis buvo priimta jau pirmosios instancijos teisme išklausius nepilnamečių vaikų nuomones.
29. CK trečiosios knygos („Šeimos teisė“) normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp kurių yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai rodo, kad santuokos nutraukimo bylose egzistuoja teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovę gyventi skyrium, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl ieškinio atitinkamų reikalavimų pagrįstumo, nors byla dar nėra išnagrinėta iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o E. Ž. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.