Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl 230 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš A. Š. atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 06.52 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), pritaikydamas raktą - signalizacijos pultelį, slapta pagrobė A. M. priklausantį automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2011 metų laidos, 6900 eurų vertės ir automobilyje buvusius saulės akinius „(duomenys neskelbtini)“ 200 eurų vertės bei automobilio remonto įrankių dėžę 30 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. M. bendrą 7 130 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. Š. kaltę. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pirmosios instancijos teismas A. Š. išteisino, nes byloje neįrodyta, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio, pritaikydamas raktą - signalizacijos pultelį, slapta pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, ir automobilyje buvusius akinius nuo saulės bei automobilio remonto įrankių dėžę, padarydamas nukentėjusiajam bendrą 7 130 eurų turtinę žalą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė R. Poškienė prašo panaikinti 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 7 metų laisvės atėmimo bausmę bei tenkinti nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš A. Š. 230 eurų.

3.1. Prokurorės teigimu, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais iš esmės rėmėsi tik kaltinamojo A. Š., suinteresuoto jam palankia bylos baigtimi ir siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės parodymais, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarydamas išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Prokurorės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad nors A. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau tokie jo parodymai vertinti kritiškai. Nors A. Š. teigia, kad kelios dienos iki įvykio jam paskambino pažįstamas asmuo vardu T. ir pasiūlė pirkti automobilį, tačiau šios A. Š. nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių. Būtų nelogiška siūlyti A. Š. pirkti automobilį, kuris tuo metu buvo nukentėjusiojo žinioje ir, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, stovėjo automobilių turguje. Automobilis buvo pavogtas būtent tą dieną, kai A. Š. neva su reikalais vyko į (duomenys neskelbtini). Be to, iš A. Š. mobiliųjų telefonų abonentų ir bazinių stočių skambučių išklotinės, matyti, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. įvykio dieną, 4.35 val. A. Š. vyksta nuo (duomenys neskelbtini) rajono per (duomenys neskelbtini) rajoną iki (duomenys neskelbtini). 6.00 val. jo telefonas jungiasi prie nusikaltimo vietos esančios stoties, nors A. Š. teigia, kad su pažįstamu vardu T. apžiūrėti automobilio susitiko apie 8.00 val. Pažymima ir tai, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų įrašai, matyti, jog automobilis buvo pavogtas 06.52.45 val., t. y. nepraėjus nei valandai nuo to laiko, kai A. Š. telefonas jungėsi prie nusikaltimo vietos esančios stoties.

3.3. Skunde nurodoma, kad A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad pavogtame automobilyje rastuose biologiniuose ir kvapo pėdsakuose nustatytas A. Š. genotipas ir kvapas. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad odorologinės ir DNR ekspertizės išvados patvirtina, jog A. Š. buvo automobilyje, tačiau šios išvados neįrodo, kad tą automobilį pavogė būtent A. Š., tačiau su tokia teismo pozicija prokurorė nesutinka. A. Š. teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad jis sėdėjo automobilyje iki 5 minučių, nes norėjo jį apžiūrėti, laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, mažai tikėtina, kad kelias minutes pasėdėjus vairuotojo vietoje odorologinis pėdsakas būtų taip įsigėręs, kad būtų lengvai išskiriamas iš kitų ir būtų užfiksuotas būtent A. Š. kvapas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad A. Š. įvykdė automobilio vagystę.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas motyvuojamas netinkamu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, vertino atskirus įrodymus, o ne jų visumą, ko pasėkoje, pritardamas išteisintojo parodymams, nepagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013).

9. A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio, pritaikydamas raktą - signalizacijos pultelį, slapta pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir jame buvusius daiktus.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š. savo kaltę dėl inkriminuotos automobilio vagystės neigė ir apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog automobilio jis nevogė ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jam paskambino jo pažįstamas vardu T. ir pasiūlė pirkti automobilį „Audi A5“. Jis susitarė su T., kad automobilį apžiūrės 2020 m. rugsėjo 28 d., nes turi reikalų (duomenys neskelbtini). Sutartą dieną, apie 8.00 val., jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, į daugiabučio namo kiemą, kurio adreso dabar neatsimena, žino, kad netoli automobilių turgaus. Ten jo laukė T. su nepažįstamu vaikinu, kurį vadino D. Kieme stovėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Audi A5“, kurį jam pasiūlė nupirkti už 1 200 eurų. Jis mano, kad tai buvo kaltinime nurodytas automobilis. Jis suprato, kad automobilis vogtas, kadangi prašoma kaina buvo per maža. Jis sėdo į automobilį, jį apžiūrėjo, užtruko gal 2-5 minutes. Jis norėjo tą automobilį perparduoti, todėl pasakė, kad susisieks su savo klientu, kuris perka automobilius, ir jiems praneš ar pirks automobilį. Vėliau jis susisiekė su savo klientu iš (duomenys neskelbtini), vardu I., kuriam parduodavo automobilius, pasiūlė jam pirkti apžiūrėtą automobilį už 2 000 eurų, I. pasakė, kad bus (duomenys neskelbtini) po savaitės. Jis parašė T., kad klientas bus po savaitės, ir kad jei jiems tas laikas tinka, jie su juo susisiektų, tačiau jie neatrašė. Iš esmės tą pačią poziciją A. Š. ir jo gynėjas išsakė ir apeliacinės instancijos teisme, nurodę, kad apeliantas automobilio nevogė, tik apžiūrėjo jį, sėdėjo jame, todėl ir liko jo kvapas, jokių kitų kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

11. Tiesioginių liudytojų, betarpiškai mačiusių vagystę įvykdžiusį asmenį, tyrimo metu nenustatyta. Nors apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną ar kelis netiesioginius įrodymus. Šiuo atveju įrodymų visumos nėra.

12. Byloje nustatyta, kad A. M. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 07.20 val. pasigedo jam priklausančio automobilio „Audi A5“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), stovėjusio aikštelėje prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7 - 10). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėto automobilio vagystė buvo užfiksuota prie daugiabučio namo įrengtomis vaizdo kameromis. 2020 m. spalio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. P. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas vagystės padarymo faktas (1 t., b. l. 69 – 71). Iš 2020 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus pirmą įrašą jame matyti ekrano dešiniajame viršutiniame kampe užrašas „kiemas“, kairiajame kampe data ir laikas „28-09-2020, 06:33:23“. Ekrano dešiniajame apatiniame kampe, dešiniuoju šonu į sieną matyti stovintis juodos spalvos automobilis AUDI A5 markės. Matyti AUDI A5 galinė dalis nuo vidurio. Priekinė dalis už kadro. Nuo įrašo 06:52 val. matyti, kaip iš kairės pusės iš sekančio kiemo ateina dvi moterys ir eina per stebimą kiemą. Įvažiavimu iš tiesiai ateina vyriškis. Moterys praeina pro AUDI A5 ir nueina tolyn į dešinę pusę. Tuo metu vyriškis iš striukės kišenės išsitraukia kairę ranką, aukščiau ant veido užsitraukia šaliką ar vidinio drabužio apykaklę, eina gunktelėjęs, lyg ir krypuoja, žiūri iš padilbų. Vyriškis atrodo ne jaunesnis nei 30-35 m. amžiaus, vidutinio, bet ne žemo, ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vilki juodos spalvos batus, šviesesnes platesnes, į apačią siaurėjančias („banano“ tipo) kelnes, tamsesnę pūkinę striukę, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu. 06:52:37 val. prieina tiesiai prie stovinčio juodos spalvos AUDI A5 automobilio vairuotojo pusės ir išsitraukia iš striukės kišenės dešinę ranką. Vyriškis dingsta už kadro. Akimirkai pasimato vyriškio dešinysis petys, pagal judesį atrodo, lyg būtų atsidaręs vairuotojo dureles ir sėstų į vidų. 06:52:45 val. matyti, kaip įsižiebia galiniai AUDI A5 žibintai ir 06:52:49 val. AUDI A5 pajuda atbuline eiga. Vairuotojo vietoje matyti sėdintis vairuotojas. Automobilis atbuline eiga išvažiuoja iš kiemo ir galu įvažiuoja į sekantį kiemą, tada pajuda į priekį, pasuka į kairę ir dideliu greičiu išvažiuoja link gatvės. 06:53:15 val. tebesimato tik AUDI A5 galiniai žibintai, po to automobilis dingsta iš kadro. Antrajame vaizdo įraše užfiksuota ekrano dešiniajame viršutiniame kampe užrašas „įėjimas“, kairiajame kampe data ir laikas „28-09-2020, 06:31:50“. Tiesiai priešais vaizdo kamerą, dešiniuoju šonu į pastatą stovi juodos spalvos AUDI A5 markės automobilis. 06:52:26 val. iš kairės pusės į dešinę pusę pro AUDI automobilį praeina dvi moterys. 06:52:33 val. iš kairės pusės prie AUDI A5 prieina pirmame vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis. Jis iš striukės kišenės išsitraukia dešinę ranką, tiesia link vairuotojo durelių, lyg ir pasuka spynelėje kažką, tada tą kažką įspraudžia į kairėje rankoje laikomą kažką. Tada skubiai atsidaro dureles ir įsėda į automobilį. 06:52:45 val. įsižiebia visi AUDI žibintai ir automobilis pajuda atbuline eiga. 06:52:54 val. automobilis dingsta iš kadro. Vaizdo įrašas baigiasi 06:59:57 val. (1 t., b. l. 72 - 81). Siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones, minėti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jokių naujų ar priešingų aplinkybių, nei nurodytos apžiūros protokole, nebuvo nustatyta – nusikalstamą veiką padariusio asmens bruožai vaizdo įraše nesimato, todėl remiantis šiuo vaizdo įrašu spręsti, kad nusikaltimą padarė būtent A. Š., nėra pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent A. Š., atrakinantis nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir su juo išvažiuojantis iš kiemo, nėra. Pažymėtina, kad apklausiamas apylinkės teisme ir nukentėjusysis nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus matė automobilį pagrobusį asmenį, tačiau nežino ar tai kaltinamasis.

13. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama A. Š. kaltė pagrobus svetimą automobilį, yra specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad pavogtame automobilyje rastuose biologiniuose pėdsakuose ir kvapo pėdsakuose nustatytas A. Š. genotipas ir kvapas.

13.1. 2020 m. rugsėjo 28 d. pakvitavimas patvirtina, kad automobilis „Audi A5“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gražintas jo savininkui A. M. tą pačią dieną kai buvo pranešta apie jo vagystę (1 t., b. l. 33). Automobilis iš karto buvo apžiūrėtas ir nuo priekinių kairės pusės durų, vidinės atidarymo rankenėlės, vairo ir pavarų svirties ant vatos tampono paimtos galimų biologinių pėdsakų nuoplovos. Nuo priekinės kairės pusės sėdynės sėdimos dalies ir atlošo, ant dviejų lipnių plėvelių paimti mikrodalelių pavyzdžiai. Nuo priekinės kairės pusės sėdynės, panaudojant odorologinius stiklainius, paimtas kvapo pėdsakas bei foninis kvapo pėdsakas. Automobilio paviršius apdorojus daktiloskopiniais milteliais, ant priekinių, kairės pusės durų stiklo krašto, vidinės pusės, 19 cm. nuo apačios, išryškintas piršto pėdsakas, kuris nufotografuotas ir nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės (1 t., b. l. 22 - 31).

13.2. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2020 m. spalio 20 d. išvada patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir tirti pateiktas daktiloskopine plokštele nukopijuotas piršto pėdsakas yra netinkamas asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 38 – 43).

13.3. Iš 2021 m. vasario 25 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad atlikus žmogaus DNR kiekio tyrimą, nustatyta, kad mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2 žmogaus DNR yra, tačiau jos kiekis nepakankamas genotipui nustatyti. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. Š. genotipas (1 t., b. l. 50 - 53).

13.4. 2020 m. gruodžio 31 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus odorologinį tyrimą buvo padaryta išvada, jog kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. rugsėjo 28 d. iš automobilio „Audi A5“, nuo vairuotojo sėdynės (medžiaginė), rastas A. Š. kvapas (1 t., b. l. 60 - 64).

14. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, pažymėtina, kad kaip matyti iš 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados atlikus žmogaus DNR kiekio tyrimą buvo nustatyta, jog mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2 (kurie buvo paimti iš automobilio) žmogaus DNR yra, tačiau jos kiekis nepakankamas genotipui nustatyti, todėl padaryta išvada, kad mėginiuose Nr. 1 ir 2 rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimui buvo pateiktas ir A. Š. lyginamasis seilių pavyzdys, todėl vien tai, kad išvadoje yra nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą buvo nustatytas A. Š. genotipas, esant aukščiau paminėtai išvadai, kad biologiniai pėdsakai netinkami tapatybei nustatyti, niekaip nepatvirtina A. Š. kaltės. Tačiau, kaip matyti iš odorologinio tyrimo išvados, ja buvo nustatyta, jog kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. rugsėjo 28 d. iš automobilio „Audi A5“, nuo vairuotojo sėdynės (medžiaginė), rastas A. Š. kvapas, kas, įvertinus ir išteisintojo parodymus (automobilyje sėdėjo ir apžiūrėjo ketindamas jį pirkti), leidžia spręsti, kad iš tiesų šiame automobilyje jis sėdėjo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad automobilį pagrobė būtent jis. Kaip matyti iš jo parodymų, jis patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, daugiabučio kiemą ir apžiūrėjo pažįstamo T. jam parodytą automobilį, sėdėjo jame. Taigi, jo kvapas automobilyje galėjo atsirasti ir išteisintojo nurodytomis aplinkybėmis. Jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių minėtą išteisintojo versiją ir patvirtinančių, kad būtent A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą automobilį byloje nėra. Nors prokurorė ir nurodo, kad A. Š. versija, jog jo kvapas įsigėrė jam pasėdėjus iki 5 min. automobilyje jį apžiūrint yra neįtikinama, tačiau pažymėtina, kad viešai prieinamais duomenimis (tai patvirtinanti žemėlapio kopija pridėta prie atsiliepimo į skundą, 3 t., b. l. 16), nuvažiuoti automobiliu iš nusikaltimo padarymo vietos – (duomenys neskelbtini) iki vietos, kurioje buvo surastas automobilis – (duomenys neskelbtini), užtrunka apie 4 min., t. y. trumpesnį laiko tarpą nei remiantis išteisintojo parodymais jis praleido automobilyje jį apžiūrinėdamas.

15. Pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, 2K-55-699/2017, 2K-138-689/2019). Esant situacijai, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, jog asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Odorologinio tyrimo rezultatai, nesant kitų, tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti. Odorologinio tyrimo išvada, kaip įrodymas yra specifinis tuo, kad tyrimas atliekamas panaudojant šunis – biodetektorius, kurie signalinėmis pozomis pažymi (parodo), kad lyginami kvapai sutampa arba nesutampa. Tokios išvados patikimumo patikrinimas yra gan komplikuotas, kadangi bet kokį kitokį tyrimą atlikusį specialistą galima proceso metu apklausti apie jo atliktą tyrimą, užduoti klausimus dėl pateiktų išvadų ir taip tikrinti išvados patikimumą, o odorologinio tyrimo metu tokių galimybių nėra. Žinoma, išvadą pasirašę specialistai gali paaiškinti, kaip tokie tyrimai atliekami, tačiau toks išvados patikrinimas nėra visavertis, nes patikimai išsiaiškinti, kodėl šunys tam tikrus kvapus laikė tapačiais, nėra galimybių. Dėl šių aplinkybių, bet koks reikšmingas bylai faktas gali būti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimą atlikus surašytos specialisto išvados, tas faktas patvirtinamas ir kitais būdais gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008). Taigi, nesurinkus kitų duomenų apie asmens dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, neįmanoma paneigti tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo būti jau po to, kai nusikalstamą veiką baigė atlikti kiti asmenys, ar toje vietoje buvo dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

16. Aukščiau išdėstytos teismų praktikos kontekste, vertinant specialisto išvados duomenis apie pagrobtame automobilyje rastus išteisintojo pėdsakus, nesant daugiau jokių objektyvių išteisintojo versiją, kad jis sėdėjo automobilyje, nes norėjo jį apžiūrėti ir galbūt perparduoti pažįstamam (duomenys neskelbtini) piliečiui, paneigiančių duomenų, A. Š. kaltę grįsti vien tik minėtomis specialistų išvadomis, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų duomenų nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog būtent A. Š. pagrobė minėtą automobilį, taip padarydamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Juo labiau, kad aplinkybės, jog būtent A. Š. įvykdė vagystę nepatvirtina nei nukentėjusiojo parodymai, nei byloje esantys vaizdo įrašai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus kratą A. Š. gyvenamojoje vietoje, jokie daiktai, kurie leistų jį susieti su aptariamos nusikalstamos veikos padarymu, nebuvo rasti (1 t., b. l. 169-173).

17. Priešingos išvados neleidžia daryti ir prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojami A. Š. mobiliųjų telefonų abonentų ir bazinių stočių skambučių išklotinės duomenys bei jų analizė, kuriuose nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. įvykio dieną, 4.35 val. A. Š. vyko nuo (duomenys neskelbtini) rajono per (duomenys neskelbtini) rajoną iki (duomenys neskelbtini), o 6.00 val. jo telefonas jungėsi prie nusikaltimo vietos bazinės stoties (nors A. Š. teigimu jis su pažįstamu asmeniu dėl automobilio susitiko apie 8.00 val.), o vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad automobilis buvo pavogtas 06.52.45 val., t. y. nepraėjus nei valandai nuo to laiko, kai A. Š. telefonas jungėsi prie nusikaltimo vietos esančios stoties. Nors išteisintojo A. Š. vienas iš naudojamų mobilaus ryšio telefonų jungėsi prie bazinių stočių, į kurių aptarnavimo teritoriją patenka ir nusikaltimo vieta, vien tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad būtent A. Š. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį AUDI A5, juolab, kad A. Š. neneigė įvykdytos vagystės dieną turėjęs reikalų ir važiavęs į (duomenys neskelbtini) bei susitikęs su pažįstamu asmeniu (duomenys neskelbtini) rajone, netoli automobilių turgaus. Be to, išteisintajam priklausančių mobilaus ryšio abonentų jungimosi prie mobilaus ryšio operatorių bokštų duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. Š. vagystės įvykdymo metu buvo nusikaltimo padarymo vietoje, kadangi šie duomenys nėra tikslūs vietos atžvilgiu ir nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu būtent A. Š. buvo prie automobilio, jį pagrobė ir su juo vyko iki vietos kurioje vėliau automobilis buvo rastas.

18. Minėtų abejonių byloje pašalinti nėra galimybės, o remiantis vien prielaidomis negalima daryti neabejotinų išvadų dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, todėl apylinkės teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, pagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstai išteisino. Vien tai, kad A. Š. yra nuteistas už analogiškos veikos padarymą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ir aptariamu atveju jis padarė jam inkriminuojamą veiką. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Motyvuojamoji dalis

19. Kadangi prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas nuteisti A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atmetamas, skundo motyvai dėl bausmės skyrimo ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo nevertinami.

20. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti prokurorės skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.