- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-205-64/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- R. K., Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-64/2008 m.
Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.
2008 m. birželio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006-04-14 apie 22.30 val. Šiauliuose, Išradėjų – Pramonės gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 162, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tai yra, važiavo didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu priešingos krypties eismo juosta, į kurią buvo draudžiama įvažiuoti, ir susidūrė su automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas E. V..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo nuosprendį pakeisti ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Teigia, kad yra nuteistas per griežta bausme, nes teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes: jis pripažįsta savo kaltę, yra nuoširdus, dėl tokio savo poelgio labai išgyvena ir gailisi, įvykio aplinkybių neprisimena ir jų nurodyti negalėjo, pats tikėjo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, nes juos abu kartu matė parduotuvėje, vairuotojo automobilio durelės buvo rastos atidarytos, o jis pats rastas gulintis ant galinės automobilio keleivio sėdynės, o tik susipažinęs su specialisto išvada, įsitikino, kad galėjo pats vairuoti automobilį. Mano, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis turėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad padarytas netyčinis, neatsargus nusikaltimas, kad jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo padaryti šį nusikaltimą, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo žmogus, jog tai įvyko atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, o ne dėl jo neigiamos asmenybės orientacijos. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas, nusikalto pirmą kartą, prižiūri neįgalų savo tėvą, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, sūnus dažnai serga, rūpinasi ir išlaiko šeimą, pačio sveikatos būklė yra prasta, kamuoja galvos skausmai su epilepsijos priepuoliais, jam reikalingas gydymas, todėl mano, kad bausmė turi būti individualizuota ir adekvati padarytai veikai, o jam paskirta bausmė artima vidurkiui yra per griežta.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d., 3 d., 68 str. kartu su bausme R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. nepagrįstai R. K. nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, nes LR BK 67 str. 1 d. įtvirtinta norma, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę - vairuodamas automobilį jis buvo kelių eismo dalyvis, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, sukėlė kelių eismo įvykį, kurio metu žuvo kitas kelių eismo dalyvis. Tai, kad R. K. neturėjo teisės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl to, kad vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kuris iš jo buvo atimtas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nereiškia, kad jis ja nesinaudojo. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose nėra pasisakęs, kad kaltinamiesiems, vairavusiems automobilius neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kurių vairuotojo pažymėjimai yra paimti už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, yra paskirta nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismo nuosprendžius, kuriais asmenims, neturėjusiems teisės vairuoti, minėta baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta (2007-03-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 208/2007, 2007-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-703/2007, 2007-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 334/2007). Atsižvelgiant į tai, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo leistiną greitį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį su labai sunkiomis pasekmėmis - automobilio „Audi 80“ vairuotojo E. V. mirtimi. Be to, kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis iki nusikaltimo padarymo 18 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jokių išvadų nepadarė ir po nusikalstamos veikos padarymo dar 8 kartus buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl to R. K. tikslinga paskirti maksimalų - trejų metų baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, terminą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo R. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 6 d., be to, nei nuteistasis, nei prokuroras savo apeliaciniuose skunduose neginčija R. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 p.), dėl ko nuosprendis keistinas.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Numatyti LR BK 54 str. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė ir atsižvelgė ne tik į LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, bet ir į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nes kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu ir tai padaro savo noru. Nors nuteistasis neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė vairavęs automobilį, teigė dėl girtumo nieko neatsimenąs bei pateikė savo samprotavimus dėl automobilio vairavimo ir sužalojimų atsiradimo priežasčių, tačiau, kai buvo pateikta specialisto išvada, patvirtinanti, kad pagal R. K. padarytus sužalojimus ir automobilio sugadinimus, būtent R. K. turėjo vairuoti automobilį, nuteistasis prisipažino vairavęs automobilį, t.y. nuteistasis prisipažino verčiamas objektyvių aplinkybių. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nors nuteistasis teigia kritiškai vertinantis savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, kad žuvo žmogus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tik pasinaudojęs paskutinio žodžio teise, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios atstovės. Šios paminėtos aplinkybės visumoje rodo nuteistojo nenuoširdumą, be to, pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažinti kaltininko atsakomybe lengvinančia aplinkybe būtinos abi sąlygos: ne tik gailėtis dėl padarytos veikos, bet ir savo noru pripažinti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl kolegija daro išvadą, kad pagrįstai nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio negali būti pripažintas atsakomybe sunkinančia aplinkybe, nes BK 281 str. 6 d. dispozicijoje jis nurodytas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nenustatyta nei R. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai nustatė, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, todėl kolegija mano, kad dėl šios išvados neturėtų nuteistajam kilti jokių abejonių ir dar kartą konstatuoja, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą.
Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. LR BK 281 str. 6 d. įstatymų leidėjas numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, todėl pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas, bausmės vidurkis būtų 6 metai 6 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. ir kitas nustatytas faktines aplinkybes, R. K. paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – penkerius metus, teisėjų kolegija mano, kad daugiau švelninti bausmės nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai, numatyti LR BK 41str. 2 dalyje.
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes: įvykio metu R. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kad neprisiminė įvykio aplinkybių, sukėlė skaudžias, neatstatomas pasekmes – kito žmogaus mirtį, be to, sistemingai daro analogiškus administracinės teisės pažeidimus, t.y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, ją vairuoja, yra baustas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, todėl nurodė, kad nėra pagrindo atidėti R. K. skirtinos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje esančias aplinkybes: nuteistojo darbingumą (dirba pagal verslo liudijimą), dėl jo sveikatos (tik po nusikalstamos veikos padarymo, kurios metu pats buvo sužalotas, pradėjo lankytis pas medikus), dėl šeimos sudėties (rūpinasi dviem vaikais), į pateiktuose dokumentuose dėl nuteistojo tėvo sveikatos būklės, nurodytas aplinkybes, į tai, kad J. K. nustatytas 80 procentų nedarbingumas dėl bendrų ligų, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kad J. K. būtina kito asmens priežiūra, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bei, kad nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Įstatymas suteikia teismui teisę asmenims, nuteistiems už neatsargius nusikaltimus, skirti atlikti bausmę atvirose kolonijose ar pataisos namuose (LR BVK 91 str. 1 d. ir BK 50 str. 3 d.). BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžiant šį klausimą atsižvelgė į bylos aplinkybes ir įvertinęs nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad keisti pataisos įstaigos rūšį nėra pagrindo, o R. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės. Bylos duomenys liudija, kad nors anksčiau R. K. nebuvo teistas, tačiau jis sistemingai daro analogiškus administracinius teisės pažeidimus, iki nusikaltimo padarymo 18 kartų buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir vairuojant automobilį be vairuotojo pažymėjimo, po nusikaltimo padarymo – 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks piktybiškas nuteistojo elgesys rodo jo piktnaudžiavimą visuomenės pasitikėjimu ir abejingumą įstatymo draudimams.
LR BK 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei turto konfiskavimas. BK 68 str. 1 d. asmeniui gali būti uždrausta naudotis specialiomis priemonėmis, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį, t.y. naudojosi specialia teise. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. 18 kartų baustas administracine tvarka iki nusikalstamos veikos padarymo bei 8 kartus po nusikalstamos veikos padarymo, iš jų 15 kartų baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b.l. 158-167, t. 2). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedaro išvadų ir sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus: vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam leidimo bei būdamas neblaivus, be to, nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. K. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes ši teisė iš jo atimta už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal 2006-11-30 nutarimą, R. K. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 18 mėn., t.y. nuo 2006-11-30 iki 2008-05-30. Kadangi specialios teisės atėmimo vykdymas nuteistajam yra pasibaigęs, o per šį laikotarpį R. K. padarė 6 administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos nuobaudos – baudos ir šios baudos yra nesumokėtos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal byloje nustatytą faktą tikslinga uždrausti nuteistajam naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui, siekiant užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti: pripažintam kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistam laisvės atėmimu penkeriems metams R. K., vadovaujantis LR BK 67 str., 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones) trejus metus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.