Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį šešeriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. Z. : be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti mokslą; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. D. priteistą 200 Lt žalą; per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti K. B. priteistą 5805,60 Lt žalą; per trisdešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. M. ir L. M. po 9038,37 Lt priteistos žalos, sumokant kiekvienam jų per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ne mažiau kaip 1/3 dalį reikalingos atlyginti kiekvienam sumos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi V. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejiems metams naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 2 d., apie 14 val. 40 min., vairuodamas automobilį OPEL VECTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį K. B., Pasvalio rajone, Girsūdų kaimo teritorijoje, kelio Pasvalys – Vabalninkas 6.635 kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172, 175.1 punktų reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų kitiems dalyviams, privalėdamas atsižvelgti į kelio sąlygas, kelio vingyje nepasirinko greičio, ir važiuodamas apie 135 km/h greičiu, kai lengviesiems automobiliams ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, automobilio nesuvaldė ir keletą kartų vertėsi. Eismo įvykio metu automobilio keleiviams G. B., R. D. buvo sutrikdyta sveikata, o I. M. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Nuo pirmos ikiteisminio tyrimo metu apklausos jis tvirtino, kad automobilio nevairavo ir autoįvykio nepadarė, tačiau teismas nepatikėjo šiais jo parodymais, bet vadovavosi nukentėjusiųjų G. B., R. D. parodymais. Teismas akivaizdžiai ignoravo gausybę prieštaravimų šių nukentėjusiųjų parodymuose, jų nebandė pašalinti, bet atrinko iš nukentėjusiųjų parodymų tik tam tikras aplinkybes, kuriomis grindė jo kaltę apkaltinamajame nuosprendyje. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas minėtų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nekonstatavo ir nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo

Nuteistasis V. Z., neigdamas savo kaltę, kasaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su žemesnių instancijų teismų įrodymų įvertinimu, kurie lėmė teismų sprendimuose išdėstytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo V. Z. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo V. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, pažeidusiam kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, kai tą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijamas priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių pasekmių. Specialisto išvada (T. 1, b. l. 148) nustatyta, kad V. Z. buvo neblaivus, nes jo kraujuje rasta 0,96 promilių etilo alkoholio. Iš abiejų žemesnių instancijų teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio automobilio keleiviams G. B., R. D. buvo surikdyta sveikata, o automobilio keleivė I. M. mirė, kaltas V. Z. Taigi teismai konstatavo, kad tarp V. Z. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kolegijos nuomone, tokia teismų išvada yra teisinga, todėl kasatoriui, nuteistam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad abiejų žemesnių instancijų teismų teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nuteistojo V. Z. kasacinio skundo argumentai iš esmės atkartoja apeliacinio skundo turinį ir yra susiję su kaltės neigimu bei surinktų įrodymų traktavimu savaip, skirtingai nuo to vertinimo, kurį pateikė teismai. Svarstydamas apelianto argumentus dėl įrodymų, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimą patikrino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nutartyje nurodė išsamius motyvus. Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nenustatyta, todėl ir šioje dalyje kasatoriaus skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Z. kasacinį skundą atmesti.