Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. e2S-404-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
e2S-404-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
A. A.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-404-544/2019

teisėjas Kęstutis Rimkus Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00089-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7; 3.3.2.5; 3.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo (pareiškėjo) J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-931-286/2019 pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. A. dėl praleisto termino teismo įsakymo pateikimo priverstiniam vykdymui atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-149-242/2011 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. V. prašė atnaujinti praleistą 5 metų teismo įsakymo, išduoto civilinėje byloje Nr. L2-149-242/2011, pateikimo priverstiniam vykdymui senaties terminą ir priteisti iš skolininko A. A. 37 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį).

2. Nurodė, kad teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-149-242/2011 įsiteisėjo 2011 m. vasario 14 d. Tuo metu vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas buvo 10 metų, kuris sueitų 2021 m. vasario 14 d. Antstolio L. J. kontoros Visagino skyrius pagal du jo pateiktus vykdomuosius dokumentus Nr. L2-42-03/2001 ir Nr. L2-870-277/2006 priverstiniam priteistos sumos išieškojimo vykdymui jo naudai iš skolininko A. A. pagal į civilinę bylą Nr. 2-6152-277/2018 pateiktą antstolių 2018 m. rugsėjo 19 d. pažymą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-42-03/2001 paskutinę sumą – 39,98 Lt (11,58 Eur) priverstinai išieškojo tik 2013 m. vasario 21 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. antstoliai iš skolininko A. A. pinigų jo naudai neišieškojo. Tik 2018 m. gruodžio 21 d. pagal sąrašą vėl gavo išieškotų iš šio skolininko pinigų pervedimą, todėl norėjo pateikti priverstiniam išieškojimo vykdymui 3-čiąjį vykdomąjį dokumentą – civilinės bylos Nr. L2-149-242/2011 teismo įsakymą, tačiau antstoliai pasakė, jog yra praleistas pateikimo vykdymui 5 metų senaties terminas. Pareiškėjo manymu, 10 metų terminu apibrėžtas teises jis įgijo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pagrindu, o duomenų, kad šiomis teisėmis piktnaudžiavo, nėra, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, atėmus iš jo, kaip iš išieškotojo, teisę įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti teisėti interesai bei lūkesčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškimo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas dėl skolos pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens priteisimo civilinėje byloje Nr. L2-149-242/2011 priimtas 2011 m. vasario 14 d., įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d. Pareiškėjas su prašymu dėl šio teismo įsakymo vykdymo į antstolį kreipėsi po 2018 m. gruodžio 21 d., kai vėl gavo pagal kitus vykdomuosius dokumentus iš skolininko A. A. išieškotus pinigus.

5. Nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ši norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Taigi, pareiškėjas teismo įsakymą pateikė vykdyti antstoliui jau galiojant CPK 2011 m. birželio 21 d. redakcijai, kas reiškia, jog vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti pasibaigus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam 5 metų senaties terminui.

6. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui – teismo įsakymui pateikti vykdyti dar nebuvo pasibaigęs (teismo įsakymas įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d., senaties terminas suėjo tik 2016 m. kovo 10 d.), taip pat į tai, kad pareiškėjas praleido vykdomojo dokumento pateikti vykdyti senaties terminą daugiau nei dvejus metus (teismo įsakymą pateikė vykdyti po 2018 m. gruodžio 21 d.), nesant tam svarbių priežasčių, todėl sprendė, jog senaties termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisinio stabilumo ir apibrėžtumo principų bei bendrųjų teisės principų reikalavimams, o CPK 606 straipsnio redakcijos pasikeitimas, senaties terminą sutrumpinus iki 5 metų, nelaikytinas svarbia priežastimi terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį.

8. Nurodo, kad teismas nustatė neteisingas ir šališkas aplinkybes, nutartis prieštarauja teismų praktikai.

9. Neaišku, kodėl teismas nenustatė, kad viena iš svarbių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimo laikotarpį, yra ta, kad skolininkas buvo nemokus 5 metus ir 10 mėnesių, o jis, 2018 m. gruodžio 21 d. gavęs išieškotų iš skolininko piniginių lėšų pervedimą, iš karto norėjo pateikti antstoliams vykdyti ir 3-iąjį vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą Nr. L2-149-242/2011. Jokių skolininko, kuris buvo nemokus, interesų nėra pažeidęs, o ir antstoliai tik pagal vieną vykdomąjį dokumentą – Nr. L2-42-03/2001 iš pateiktų dviejų iki 2018 m. gruodžio 21 d. iš skolininko išieškojo tik dalį skolos. Įstatymo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas 10 metų teismo įsakymo pateikimo vykdyti termino taikymas, neproporcingai pažeistų jo interesus bei teisėtus lūkesčius. Įvertinus pareiškėjo elgesį pagal konkrečias faktines šios bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą ar nerūpestingumą, pasyvumą naudojantis savo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui – teismo įsakymui pateikti. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Taigi, vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 9 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). CPK 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo įsakymas dėl skolos ir palūkanų priteisimo pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens civilinėje byloje Nr. L2-149-242/2011 priimtas 2011 m. vasario 14 d., įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d. Su prašymu dėl teismo įsakymo vykdymo į antstolį jis kreipėsi tik po 2018 m. gruodžio 21 d., kai vėl gavo pagal kitus vykdomuosius dokumentus iš skolininko išieškotus pinigus. Atsižvelgus į tokias aplinkybes, laikytina, jog šiuo atveju turi būti taikytinas kreipimosi metu galiojusios teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pareiškėjas yra praleidęs, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (CPK 3 straipsnio 9 dalis, 606 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 608 straipsnis nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Kasacinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2018 yra nurodęs, kad vertinant CPK 608 straipsnio pasikeitusį reglamentavimą ir universaliai užtikrinant išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, yra vertinamos svarbios vykdomojo dokumento termino pateikimo vykdyti praleidimo priežastys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 išaiškino, kad tokiu atveju galima pasinaudoti CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymo atnaujinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti penkerių metų terminą vykdomajam raštui pateikti vietoj anksčiau galiojusio dešimties metų termino, buvo pakeista jau suėjus penkerių metų terminui, gali būti svarbi aplinkybė, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai nėra vienintelė priežastis atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo terminą, kadangi taip pat turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

16. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad CPK 606 straipsnio normos pakeitimas šioje byloje galėtų būti laikoma svarbia priežastimi, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui – teismo įsakymui pateikti vykdyti pirmosios instancijos teismui grindė iš esmės tik pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, nurodydamas, jog norėjo pateikti 3-čiąjį vykdomąjį dokumentą, tačiau antstoliai pasakė, kad yra praleistas pateikimo vykdymui 5 metų senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nežinojimas apie įstatymo pakeitimą, kuriuo terminai sutrumpinti, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia priežastimi, nes ji yra neobjektyvi ir priklausė nuo pareiškėjo valios. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas 2011 – 2016 m. dalyvavo daugiau nei 200 civilinių bylų, iškeltų pagal jo pareiškimus ar ieškinius dėl paskolų išieškojimo, t. y. iš esmės būdamas verslo subjektu, kuriam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai ir kuris turėjo žinoti bei sekti visus įstatymo pakeitimus, papildymus, žinoti aktualias redakcijas, atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti turėjo daugiau nei 4 metus nuo naujos CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijos įsigaliojimo, tačiau savo procesinės teisės nustatytu terminu neįgyvendino. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad apeliantas nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki pat 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. daugiau negu septynerius metus, nesikreipė į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nesiėmė kokių nors aktyvių veiksmų, susijusių su jo teisių gynimu. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, neva teismas nenustatė, kad viena iš svarbių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimo laikotarpį, yra ta, jog skolininkas buvo nemokus 5 metus ir 10 mėnesių, nesudaro pagrindo teismo išvadas vertinti priešingai, kadangi tai niekaip nepateisina tokio ilgo apelianto visiško neveikimo.

18. Apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjas ilgą laiką elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Vien pasyvus pareiškėjo elgesys, nepaisant jo nurodymo dėl skolininko nemokumo, negali būti pripažintas svarbia priežastimi praleistiems įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti.

19. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino termino praleidimo priežastis ir konstatavo, jog jos nėra pateisinančios jo praleidimą ir nesudarančios pagrindo terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti, dėl ko priėmė teisėtą ir pagristą nutartį pareiškimo netenkinti, kuriai panaikinti ar pakeisti argumentų apeliantas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodoma pirmosios instancijos teismo praktika.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė