Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui Ž. M., ieškovo atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, atsakovės K. M. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Moment Credit“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo UAB „Moment Credit“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovo reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš skyrium gyvenančios motinos išlaikymą po 200,00 Lt yra teisėti ir pagrįsti, išvadą teikiančios institucijos duomenimis, tėvas tinkamai atlieka savo pareigas vaiko atžvilgiu, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad tėvas savo gyvenamojoje vietoje yra sudaręs visas sąlygas vaikui sveikai augti ir vystytis, todėl minėti ieškinio reikalavimai yra tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovas Ž. M. ir atsakovė K. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovui Ž. M. ir atsakovei K. M. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M. (b. l. 9). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad ieškovo bei atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovui Ž. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo pagrindu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas. VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad atsakovei K. M. nuosavybės teise priklauso 63/800 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 63/800 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/8000 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo pagrindu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas.

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra gydoma VĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl jos interesų apsaugai teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei. Kauno valstybinės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-2282-2620 atsakovės interesus byloje atstovauja advokatė Juzefa Brinevičienė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad atsakovė nuo 2010 m. paliko šeimą, t. y. atsakovą ir nepilnametę dukrą, savo laisvalaikį leidžia su asocialiais žmonėmis, veda netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko sutuoktinių požiūris visiškai išsiskyrė, atšalo santykiai tarp sutuoktinių.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė jau keturis metus yra palikusi šeimą ir ja nesirūpina patvirtina 2012 m. rugpjūčio 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams. Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė negyvena kartu jau ketverius metus patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo komisariato policijos komisariato Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštas (b. l. 37). Rašte nurodoma, kad atsakovė, pasiėmusi mažametę dukrą, gyveno pas savo draugus, vartojo alkoholinius gėrimus ir taip sudarė netinkamas sąlygas vaikui. Rašte taip pat nurodoma, kad atsakovė, nebeturėdama pinigų vaikui pamaitinti, nuvyko pas savo mamą ir prašė jos pagalbos. Atsakovės mama vaiką grąžino ieškovui, nes bijojo, kad atsakovė vėl dings iš namų kelioms dienoms. Atsakovės visišką nusišalinimą nuo vaiko auginimo ir tuo pačiu nuo šeimos gyvenimo patvirtina ir byloje esanti (duomenys neskelbtini)darželio (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 15 d. pažyma, kurioje įstaigos vadovė nurodė, kad vaiko K. M. motina niekada nebuvo atvykusi domėtis vaiko ugdymu (b. l. 34). Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės vedamą netinkamą gyvenimo būdą, kuris lėmė sutuoktinių tarpusavio santykių nutrūkimą. Nors atsakovės atstovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad ieškovas nebuvo lojalus ieškovei ir nebandė išsaugoti santuokos, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog šalys santuokoje nutolo vienas nuo kito dėl atsakovės kaltės, jai išėjus iš bendrų šeimos namų 2010 m., palikus šeimą ir ja nesirūpinant ketverius metus bei vedant netinkamą gyvenimo būdą (b. l. 37, 38, 77-85) (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad sutuoktiniai dar turi galimybių išsaugoti šeimą, todėl atsakovės atstovės prašymas skirti 6 mėn. terminą susitaikyti yra atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio kodekso 3.54, 3.64 straipsniai).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovas prašo ieškovui paliktina M., atsakovei M. pavardė. Ginto tarp šalių šiuo klausimo nėra, sutuoktiniams paliktinos pavardės „M.“, „M.“.

Dėl santuokos metu įgyto turto.

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, paveldėtas po santuokos sudarymo yra laikytinas paveldėjusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu testamente nenurodyta kitaip. VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovas Ž. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad atsakovei K. M. nuosavybės teise priklauso 63/800 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/800 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/8000 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo pagrindu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas ir yra laikytinas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (b. l. 15-17).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovas nurodė, kad asmeninių kreditorių neturi. Atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“, kurį ieškovas po santuokos nutraukimo prašo laikyti atsakovės asmenine prievole. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, tačiau nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Moment credit“ liktų atsakovės asmenine prievole. Atsižvelgiant į šią bylos aplinkybes, pripažintina, kad atsakovės kreditorinis įsipareigojimas UAB „Moment credit“ po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovės prievole.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Pažymėtina, kad šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas nenagrinėtinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvo (ieškovu). Atsakovės atstovė nurodė, kad dėl sveikatos būklės atsakovė negali tinkamai pasirūpinti dukra, todėl sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu (ieškovu).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį lankė ieškovo šeimą ir nustatė, kad mergaitė gyvena su ieškovu, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiko auklėjimu, užtikrina tinkamas sąlygas jam augti. Mergaitė lanko lopšelį-darželį. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, su juo gyvena nuo gimimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą. Tuo tarpu duomenų, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jos interesams, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su tėvu Ž. M. (ieškovu).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei K. M. tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti ieškomas protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį savo nepilnametės dukters išlaikymui jai reikalinga daugiau negu 400,00 Lt, o iš atsakovės prašo priteisti bent po 200,00 Lt nepilnametei dukrai. Ieškovo teigimu, palikusi šeimą atsakovė visiškai neprisideda prie vaiko materialinio išlaikymo. Atsakovės atstovė prašė sumažinti išlaikymo sumą iki 150,00 Lt, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad atsakovė negali teikti didesnio išlaikymo, tačiau palaiko prašymą dėl priteistino išlaikymo po 200,00 Lt, tačiau pasikeitus ieškovės turtinei padėčiai būtų tikslinga pakeisti išlaikymo dydį, t. y. jį padidinti.

Teismas, analizuodamas tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Atsakovo dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, jo mėnesinės pajamos sudaro 1301,00 Lt (b. l. 10). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 63/800 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/800 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/8000 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Tačiau atsakovė dėl savo sveikatos būklės bylos nagrinėjimo metu neturi objektyvios galimybės susirasti darbą bei gauti pastovias pajamas. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 685,65 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 75). Teismo vertinimu, vaiko poreikių tenikimui per mėnesį nėra pakankama 200,00 Lt, teikiama abiejų iš tėvų. Tokia nuomonę išreiškė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgęs į atsakovės sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, vaiko poreikius, sprendžia, kad iš ieškovės priteistina išlaikymo suma yra 200,00 Lt per mėnesį. Teismas pažymi, kad atsakovė, kas mėnesį gaudama 685,65 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 75), bent minimaliai, t. y. po 200,00 Lt, gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš atsakovės K. M. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. M. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas Ž. M..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, nors ji ir buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovas šioje byloje patyrė 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas nepateikė kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl iš atsakovės ieškovui yra priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, tačiau ieškinį tenkinus visiškai antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra priteistinos valstybei iš ieškovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 16,58 Lt sumą. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys yra visiškai tenkintinas, tačiau atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovės (LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

atmesti atsakovės K. M. prašymą skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovės K. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui Ž. M. pavardę „M.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei K. M. santuokinę pavardę „M.“.

Po santuokos nutraukimo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole lieka kreditoriniai įsiskolinimai UAB „Moment Credit“.

Nustatyti nepilnametės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 - 58,00 EUR) per mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis LT) (nuo 2015-01-01 42,00 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.