Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei,nukentėjusiajai S. Z.,nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei A. L., gynėjams adv. Nijolei Raulušaitienei ir Antanui Skomantui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, baigęs 10 kl., dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999-05-20 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn., pritaikytas LR BK 47 ¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.;

2) 2000-06-19 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams su 1/10 turto konfiskavimu, LR BK 43 str. subendrinus su 1999-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme - 1 metai ir 10 mėn. laisvės atėmimo su 1/10 turto konfiskavimu, pritaikytas 2000-04-11 LR įstatymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo paskirtos bausmės, 2000-06-19 paleistas iš areštinės;

3) 2001-12-20 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

4) 2002-01-30 Vilniaus m. 2 apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 246 ¹str. 1 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - pataisos darbais 1 metams su 15 proc. išskaičiavimu iš darbo užmokesčio į valstybės pajamas bei su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams; LR BK 42 str. subendrinta su bausme, paskirta 2001-12-20 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 5 mėnesiai laisvės atėmimo su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, 2002-04-26 atliko bausmę;

5) 2003-05-21 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 293 str. 1 d. - 3 MGL dydžio (375 Lt) bauda;

6) 2003-05-26 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 278 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėn. 2004-02-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas: veika perkvalifikuota pagal LR BK 187 str. 3 d. ir paskirta 10 parų arešto, remiantis LR BK 63 str., ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. ir galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, 2004-11-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietų pagal 2004-10-28 Marijampolės raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str., lygtinai 8 mėn. 25 d.;

7) 2005-03-09 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 mėn., pritaikius LR BK 64 str., ši bausmė iš dalies subendrinta su 2003-05-26 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2005-06-17 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. - laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams, remiantis LR BK 63 str., bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2005-03-09 ir 2003-05-26 nuosprendžiais iš dalies sudedant, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams;

9) 2005-10-28 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, remiantis LR BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2005-06-17 nuosprendžiu iš dalies sudedant ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams;

10) 2005-10-29 Varėnos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

11) 2006-02-15 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis LR BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2005-10-29 ir 2005-10-28 nuosprendžiais iš dalies sudedant ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams. 2009-09-15 paleistas iš laisvės atėmimo vietų pagal 2009-09-04 Alytaus raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str., lygtinai 6 mėn. 29 d.;

12) 2011-06-27 d. Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėn., paleistas 2012-08-31 d. iš Alytaus pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,-

13)2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 259 str.1d.laisvės atėmimu 1 metams; teistumai neišnykę,-

P. A., a/k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas- 9 klasės, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-07-05 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams;

3) 2006-07-27 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 mėn. l/at., vad. BK 63 str., 65 str. , subendrinus su 2006-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė-6 mėn. laisvės atėmimo, taikyti BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn.;

4) 2007-01-31 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 mėn. l/at., vad. BK 63 str. subendrinus su 2006-07-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė- 6 mėn. l./at., pritaikius BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. 2007-06-06 nutartimi subendrinus 2006-07-13 ir 2007-01-31 nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė- 9 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2007-09-25 Varėnos r. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

5) 2010-10-29 Druskininkų apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. 2 m. l/at.;

6) 2011-06-27 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. – 6 mėn. l/at., vad. BK 63 str., subendrinus su 2010-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė- 2 m. 3 mėn. l./at.;

7) 2011-11-11 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 258 str. 2 d. 30 parų arešto, vad. BK 63 str. subendrinus su 2011-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, galutinė bausmė- 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2012-09-20 vadovaujantis LR BVK 157 str. 4 d., 5 d. paleistas lygtinai 5 mėn. 26 d., iš Kybartų pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal LR BK 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. padarė plėšimą, panaudojant peilį, o būtent: 2013 m. kovo 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, veikdamas bendrininkų grupėje su P. A., panaudodamas prieš nepilnametę S. Z. fizinį smurtą: P. A. sudavus S. Z. ne mažiau septynių smūgių rankomis, kojomis į galvą, rankas, kaklą, nugarą, peiliu pjausčius nugarą, suduodamas nukentėjusiajai vieną smūgį koja į kairį šoną, pagrobė svetimą turtą: S. Z. mobiliojo ryšio telefoną „LG P700“- 689 Lt vertės ir pinigus- 740 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose, kairio smilkinio srityje, dešiniame skruoste, kairio momens srityje, kairiame žaste, kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, kakle, paviršinės pjautinės žaizdelės juosmens dešinėje pusėje ir bendrą 1429 Lt turtinę žalą,

Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str.2d.

P. A. padarė plėšimą, panaudojant peilį, o būtent: 2013 m. kovo 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, veikdamas bendrininkų grupėje su G. V., panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę S. Z.: smaugdamas rankinės dirželiu, suduodamas jai ne mažiau septynių smūgių rankomis ir kojomis į galvą, rankas, kaklą, nugarą, pjaustydamas peiliu nugarą, G. V. sudavus S. Z. ne mažiau vieną smūgį koja į kairį šoną, pagrobė svetimą turtą-S. Z. mobiliojo ryšio telefoną „LG P700“- 689 Lt vertės ir pinigus- 740 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose, kairio smilkinio srityje, dešiniame skruoste, kairio momens srityje, kairiame žaste, kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, kakle, paviršinės pjautinės žaizdelės juosmens dešinėje pusėje ir bendrą 1429 Lt turtinę žalą.

Tokiais veiksmais P. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str.2d.

Apklausus kaltinamuoju G. V. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad matęs S. Z. penktadienį, t.y. 2013 m. kovo 15 d., kai ji buvo atėjusi pas brolius A. į butą, (duomenys neskelbtini). S. atėjo su jo drauge S. S.. Jis pakvietęs S. ateiti pas A., o ši atėjo su S..Tuo metu buvo jau pavakarys.Jis pas A. tuo metu gėręs brendį. S. jau atėjo su sužalotu veidu, t.y. jos dešinysis paakys jau buvo su ryškia mėlyne. Dar P. pasijuokė iš jos. S. su S. pabuvo gal apie 20 minučių ir išėjo. Jis tą vakarą S. smūgių nesudavė, iš jos nei telefono, nei pinigų negrobė. Jam matant P. A. irgi nieko panašaus nedarė. Peilio pas A. vakarą nematęs. P. A. buvo blaivus,jo akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. Prieš tai jis buvo matęs S. gal kovo 13 ar 14 d. , jos veidas buvo sveikas, nebuvo jokių mėlynių. Jis nežino, kodėl S. jį apkalba, nes jis jai nieko nepadaręs. L. jam paskambino šeštadienį prieš tą vakarėlį sakydama,kad kažkas jos dukrą sumušė, visą laiką kaltino P.,sakė,kad rašys pareiškimą. Pats pasiūlęs susitikti, nes jos nepažinojęs.Po to, sekmadienį, kovo 17 d.vakare su P. A. nuvykę pas S. Z. motiną.S. motina susitikus juos kaltino dukros sumušimu, teigė kad paėmę dukros telefoną.Iš jos kalbų matėsi,kad ji pati ne viską žinojo ir todėl pasikvietė jį ir P. išsiaiškinti. S. irgi buvo namuose. Jis pasakęs S., kad ši jau atėjo su mėlyne,tai S. pasakė, kad neteisybė ir kad iš tikrųjų ją sumušė ir parodė į P..

Apklausus kaltinamuoju P. A. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies.Parodė,kad jis pripažįsta, jog sudavęs smūgius S. Z., kad paėmęs jos mobilųjį telefoną ir pinigus, bet rankinės dirželiu S. nesmaugęs ir peiliu jai nugaros nepjaustęs. Š.m. kovo 15 d. dienos metu jis buvęs savo bute (duomenys neskelbtini). Namuose buvo brolis P., brolio tuometė draugė A. P., buvo G. V.. Jis neprisimena, ar G. V. pats paskambino, ar jam paskambino jo draugė S. S.. G. V. pakvietė S. ateiti, ši pasakė, kad yra su S. Z. ir nenori jos palikti. G. V. jo paklausė, ar gali ateiti S. kartu su S.. Iš pradžių jis nesutikęs, bet paskui pasakęs, kad tegul ateina. Atėję abi jos sėdėjo prie stalo salone. Jis iki to laiko pykęs ant S., nes manęs, kad ši kalta dėl to, kad jis išsiskyrė su savo drauge.Po kiek laiko pasakęs S., kad ji eitų į jo kambarį, ši nuėjo, o jis atėjęs iš paskos. Kelis kartus klausęs jos, kodėl ji taip padarė, kodėl siuntė žinutes jo draugei, dėl kurių jis ir išsiskyrė su drauge. S. neprisipažino, kad ji siuntė žinutes, todėl jis S. sudavęs gal du smūgius delnu į galvą, vieną gal į petį, gal kokius du ar tris kartus įspyręs kažkur į šoną. Jos telefonas iškrito smūgio metu. Išėmęs kortelę, kad ji neiškviestų policijos. Ji pasakė „paimk, ką nori, tik nemušk“. Pasakęs „parodyk ką turi“,tada ji ištiesė jam piniginę,tada išėmė pinigus ir padavė jam,pinigų neskaičiavęs.S. buvo su megztiniu, tai jai galėjo likti nuo tempimo grumtynių metu žymės ant kaklo, ,nes tempęs ją už megztinio ,o nesmaugęs su rankinės diržu. Po to liepęs S. eiti į kambarį ir kaip niekur nieko atsisėsti prie stalo,ką ji taip ir padarė. S. buvo apsiverkusi, buvo „nubėgęs“ makiažas, veidas nebuvo kruvinas. Jis ją palydėjęs į vonią, ten ji apsiprausė savo ašaras, nubėgusius dažus. Prie stalo S. pasėdėjo apie pusvalandį, tada pasakė, kad reikia eiti ir išėjo. Jam atrodo, kad S. išėjo viena, o S. dar liko bute. Jis naudojęsis iš S. paimtu mobiliuoju telefonu, buvo įdėjęs savo korteles „Ežys“ ir „Telemaxima“. Sekmadienį jam paskambino G. V. ir pasakė, kad reikia važiuoti pasikalbėti su S. motina, nes ji kvietė. Abu nuvažiavę,kur S. irgi buvo namuose. S. motina pasakė: “Arba viską atiduokit, arba rašysiu pareiškimą“. Jis paklausęs S., kas ją sumušė. Ji pasakė, kad tai jis ją sumušė. Tada jis pasakęs, kad irgi rašysiu pareiškimą už šmeižtą ir išvažiavę. Pirmadienį jam kažkas pasakė, kad S. motina tikrai rašo pareiškimą, todėl jis nuvažiavo pas R. P., kuri gyvena su jo draugu A. B., nes žinojęs, kad S. bendrauja su R., ateina pas R. į namus. Kai sėdėjęs pas R. kambaryje, ten tiesiog padėjęs prie sofos S. mobilųjį telefoną, kad atrodytų, lyg jis pamestas netyčia, išgėręs kavos ir išvažiavęs namo. Greitai jam paskambino R. ir pasakė, kad radusi S. mobilųjį telefoną, klausė ką daryti, jai pasakęs, kad tegul atiduoda S.. Nei G. V., nei jo brolis P. S. smūgių S. nesudavė, nes jie net nebuvo kambaryje, kai jis sudavė jai smūgius. Nebent G. su P. galėjo ką nors matyti pro langą, nes salono balkonas yra už jo kambario lango.Viskas taip gavosi pykčio metu,tuokart buvęs blaivus. Dėl nusikaltimo gailisi

Nukentėjusioji S. Z. parodė,kad ji pažįstanti brolius P. ir P. A.,nes buvusi A. bute ir anksčiau gal kokius 10 kartų viena ar su buvusia drauge S. S.. 2013 m. kovo 15 d., grįžusi iš mokyklos, ji nuėjusi pas savo draugą R. R., kuris jai davė savo banko kortelę. R. sutiko paskolino jos mamai pinigų, o kadangi R. dirbo ir negalėjo išeiti, tai turėjusi iš jo paimti banko kortelę ir „nusiimti“ bankomate pinigus. Grįžusi namo, paskui nuėjusi pas draugę R. P., kuri turi mažą dukrą ir ji kartais prižiūrinti R. dukrą. Kai anksčiau būdavo pas R., tai šios dukrai M. duodavusi palaikyti savo mobilųjį telefoną, bet kai R. R. jai nupirko naują mobilųjį telefoną „LG“, šio telefono ji niekada nedavusi R. dukrai pažaisti. Pabuvus pas R., kartu su R. išėję į parduotuvę, kur pakeliui sutikę S. S.. Bankomate esančiame „IKI“ parduotuvės pastate kortele nusiėmusi 1000 litų,nes R. R. leido nusiimti 1000 Lt,iš kurių sakė perduoti jos motinai 700 Lt,o likusius panaudoti savo nuožiūra. R. ir S. matė, kiek pinigų ji nusiėmusi. Tada ji nusipirkusi kvepalų, tušo, auskarus, žiedą ir viso sumokėjusi 260 Lt, liko 740 Lt. Tuo metu, kai ji pirkusi kvepalus S. S. paskambino G. V., su kuriuo ši draugavo. G. V. kvietė S. ateiti pas A.. S. jai pasiūlė eiti kartu ir jai, bei sutikusi. Užėję pas R., o paskui abi su S. nuėję pas A.. Ten bute buvo broliai P. ir P. A., G. V., A. P., S. S., bet ši labai greitai išėjo. Vaikinai sėdėjo kambaryje, gėrė brendį. Jai pasiūlė išgerti, bet ji atsisakius. P. liepė jai eiti į kitą kambarį. Jai paklausus kodėl , P. pasakė, kad per daug žodžių. Ji nuėjo į kitą kambarį, iš paskos atėjo P., P. ir G. V.. P. jai ant kaklo uždėjo dirželį ir spaudė, smaugė sakydamas, kad tai ji kalta, kad jis išsiskyrė su J., kurią jis labai mylėjo. P. A. ją smaugė su dirželiu, stovėdamas už nugaros, paskui atsistojo viena koja ant lovos ir smaugė .Ji bandžiusi aiškinti, kad tai netiesa, kad ji niekuo dėta, kad nekalta dėl to, bet P. neklausė. Po to P. paklausė, kur jos „štuka“,vėl pradėjo mušti, kai beveik netekusi sąmonės, atnešė vandens ir pradėjo grasinti, kad uždarys rūsyje. P. sėdėjo, nieko nedarė, o V. stovėjo prieš ją.Kai P. jai liepė atsiprašyti, tai V. jai spyrė ir įspyrė į kairę ranką, nes rankom prisidenginėjusi. Pinigai buvo piniginėje rankinėje, kitame kambaryje,tai rankinę atnešė V.,bei jis liepė pačiai išimt piniginę ir paduot.Pinigus išėmusi ir padavusi G.vaisetai ,o jis perdavė P..Kai paėmė pinigus, P. klausė, ką dar turinti. Pasakiusi, kad telefoną ir fotoaparatą. V. sakė neimt šių daiktų, nes jei parašys pareiškimą, tai iš tų daiktų greit juos suras. P. turėjo sulankstomą peilį,kurį išsitraukė iš kišenės.Jai gulint nugriautai ant sofos ir nuo nugaros apačios nusislinkus darbužiams,jis dar patraukė megztinį ir įpjovė jai į nugarą.Kai įpjovė vieną kartą, iš P. peilį paėmė P.. Dirželis, kuriuo smaugė, buvo nuo rankinės,bei smaugė užmetus ant jos megztinio apykaklės .Dirželis buvo juodos spalvos, 3-4 cm pločio, medžiaginis, gal 1 m ilgio, ar kiek mažesnis. Kai nuėjusi į tą kambarį, tai iškart P. atsinešė tą dirželį ir iškart juo pradėjo smaugti. Nuo smaugimo liko žymė ant kaklo, kraujosruvos.Smūgių buvo nemažai per rankas, veidą,nes P. daužė ir spardė. V. tik stovėjo, gal ką nors ir šnekėjo.Po sumušimo buvo dvi mėlynės po abiem akim, smilkinys ištinęs. V. pasakė „mėlynes išsilaižysi, o žaizdos liks“. Kai atnešė vandens, liepė eiti į saloną ir nusiprausti ir kaip niekur nieko atsisėsti prie stalo. P. pasakė, „jei parašysi pareiškimą, namai sudegs“, sakė, kad nebandytų niekam skųstis, kad nesikreiptų į policiją, nes padegs butą, kuriame be jos dar gyvena invalidas brolis, sakė, kad jos brolio niekas neišgelbės. Ji labai tuo metu buvusi išsigandusi,nes bijojusi jų ,bei galvojusi, kad jie tikrai gali taip padaryti. Ji buvo apsiverkusi, S. paklausė, kas atsitiko. Ji nieko S. neaiškinusi. Greitai abi iš A. buto išėję. Jau kieme ji viską papasakojusi S.. Kai grįžusi į namus, tai mama pradėjusi klausinėti , kas atsitiko, bet jai nieko neaiškinusi,nes bijojusi jų grasinimų. Šeštadienį ji susitikusi su K. B., kuri irgi kartais prižiūri R. P. dukrą,bei kartu nuėję pas R.. R. namuose buvo P. A. ir G. V.. Ji nežinojusi, kad ten juos ras. Pati buvusi su akiniais nuo saulės. P. priėjo prie jos, pakėlęs akinius ir pamatęs mėlynę pasakė, kad visai neblogai. G. V. pasakė, kad jam skambino jos mama ir G. V. ir P. liepė sakyti mamai, kad jie jos draugai, kad gina ją. Tuo metu ji dar nežinojusi, kad jos mama tikrai skambino kažkuriam iš jų. Tuo metu P. rankose ji pamačiusi savo mobilųjį telefoną „LG“, kurį iš vakaro G. V. iš jos atėmė. Ieškinį dėl neturtinės 2000 Lt žalos atlyginimo palaikanti, nes patyrusi kūno sužalojimus, psichinius sutrikimus,ilgai jautusi baimę. Telefoną jai grąžino policija.

Liudytoja A. L. ( nepilnametės nukentėjusiosios S. Z. įstatyminė atstovė)parodė,kad S. Z. - jos nepilnametė duktė. 2013-03-15 dienos metu S. buvo namuose, paskui išėjo, sugrįžo, apie 18 val.ir vėl išėjo. Dukra tuokart dar nebuvo sumušta. S. turėjo nuimti pinigų bankomate ir sumokėti mokesčius. Su S. buvo sutarusi, kad ji dar paskambins ir paklaus, ko nupirkti parduotuvėje. Pinigus S. turėjo nuimti R. R. banko kortele,nes ji buvo prašiusi R. paskolinti 700 litų. Jis sutiko paskolinti, davė S. kortelę, pasakė, kad S. gali nusiimti ir daugiau pinigų ir išleisti kam nori. S. turėjo tris mobiliuosius telefonus, du senus, o mobilųjį telefoną „LG“ S. davė naudotis R. R.,kurį buvo įsigijęs savo vardu. Apie 21 val. išėjusi į parduotuvę, o kai sugrįžusi,tai S. radusi namuose. S. kairė akis buvo sumušta. Kai paklaususi S., kas atsitiko,ši nieko nepasakojo, neaiškino, verkė,buvo labai išsigandusi ir kaip nesava. Ji norėjusi pranešti policijai, bet S. pradėjo prašyti niekam nieko nesakyti ir nesikreipti į policiją. Kai dukra užmigo, ji pažiūrėjusi į dukters mobilųjį telefoną, kur pamačiusi, kad tą dieną dukrai buvo skambinęs P. A. ir S.. Iš telefono adresų knygos ji nusirašiusi A. ir G. V. telefonų numerius,nes įtarusi, kad greičiausiai dukters mėlynė po akim ir baimė kažkaip susiję su G. V. ar P. A.. Šeštadienį ji paskambinusi P., bet šis neatsiliepė. Paskui ji paskambinusi G. V. ir kalbėjusi su juo. Iš pradžių G. V. sakė, kad nepažįsta jokios S.. Kai ji pasakiusi, kad kompiuteryje yra mačiusi nuotraukoje jį su jos dukra, tai G. V. pasakė, kad nesuprato, apie kokią S. kalbama. G. V. pasiūlė susitikti sekmadienį, t.y. kovo 17 d. Sekmadienį ryte S. kiek atsigavusi ir papasakojo, kad A. bute ją sumušė P. A., kad G. V. atėmė mobilųjį telefoną ir apie 700 litų. Vakare apie 22 val. į jos butą atėjo P. A. ir G. V.. Su jais kalbėjosi savo buto virtuvėje, klaususi kas vyksta, sakiusi kad rašys pareiškimą policijai, nes S. nepilnametė. P. pasakė, kad tada jie rašys pareiškimą dėl šmeižto. Ji atsakiusi, kad tegul rašo, yra policija, yra vaiko teisių apsaugos tarnyba, išsiaiškins ir kad tada susitiks teisme. Tada P. pasakė: „ Jūs ir vėl verčiat mus elgtis blogai, dabar toliau bus ne žodžiai, o veiksmai“. G. V. būdamas jos bute elgėsi ramiai,o P. A. elgėsi iššaukiančiai. G. V. su P. A. pabuvę trumpiau nei 10 minučių išėjo. Ir ji, ir duktė bijoję, bet vis tiek nusprendusi parašyti pareiškimą policijai. Iki sekmadienio vakaro dukra į kalbas nesileido, labai bijojo, sakė kad pasidarys sau ką nors, jei rašysianti pareiškimą, todėl ir nesikreipę niekur. Sekmadienį vakare jau žinojusi įvykio aplinkybes. Dukra sakė, kad V. vieną kartą jai sudavė, kad P. smaugė ją, smulkiai nepasakojo, tik kad mušė, grasino ir smaugė. Buvo dar išsigandusi, konkrečių aplinkybių nepasakojo.Todėl iš dukros pasakojimo parašiusi pareiškimą . Gal po poros mėnesių dukra pradėjo pasakoti daugiau. Įpjovimą pamačiusi dar tą patį vakarą, nes dukros megztinis buvo trumpas, nugara gryna matėsi.Penktadienį dėl įpjovimo nieko nekalbėjo, bei aplamai pirmą dieną nieko nekalbėjo.Tik sekamdienį vakare dukra pasakė,kad įpjovimą su peiliu padarė P..Jai padaryta žala dėl 740 Lt pagrobimo yra atlyginta,todėl ieškinio nepalaikanti.

Liudytojas R. R. parodė,kad S. Z. yra jo panelė. Jis gerai sutariantis su S. motina A. L., su kuria anksčiau kartu dirbę, kartais jis paskolinantis A. L. pinigų. 2013 m. kovo 15 d. apie 14 val. pas jį į darbą atėjo S., jis padavė jai savo banko kortelę, nes S. motina A. L. prieš tai buvo prašiusi paskolinti pinigų. Jis pats negalėjęs išeiti iš darbo ir nuimti pinigų, todėl davęs jai kortelę, pasakęs PIN kodą ir leidęs S. nusiimti tūkstantį litų. S. jis liepęs 700 litų atiduoti motinai, o 300 litų išleisti savo reikmėms. Dar anksčiau S. norėjo naujo mobiliojo telefono, todėl 2013 m. kovo 1 d. jis sudaręs kredito sutartį ir išsimokėtinai paėmęs mobilųjį telefoną LG-P700, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 689 Lt vertės. Telefonas buvo jo dovana S.. Kai kovo 15 d. apie 14 val. jis matęs S., ši buvo sveika, veidas nebuvo sumuštas. Tos pačios dienos vakare jis rašęs S. žinutes, bet ši neatrašė. Kitą dieną, t.y. šeštadienį, S. parašė jam žinutę, kad ją sumušė, atėmė telefoną, pinigus. S. nerašė ir nesakė, kas tai padarė. Savaitgalį S. jis nematęs, o pamatęs tik pirmadienį, kur S. paakyje buvo mėlynė.

Liudytojas P. A. parodė,kad 2013 m. kovo 15 d., penktadienį, vakare jis buvo namuose, padėjęs tuometinei savo draugei A. P. ruoštis gimtadienio vakarėliui, kuris turėjo vykti kitą dieną, t.y. šeštadienį. Bute buvo jo brolis P., draugas G. V. ir A.. A. buvo virtuvėje, o jis su broliu ir G. V. sėdėję salone.Jis su A. P. išgerdinėję brendį. Jis nežino, kelinta valanda buvo, kai į butą atėjo G. V. draugė S. S. su S. Z.. S. jis pažinojęs, nes su ja gal tris mėnesius draugavo brolis P., kai grįžo iš kalėjimo. S. su S. irgi atsisėdo prie stalo. Jis nebuvo visą laiką salone, būdavo nuėjęs į virtuvę pas A., todėl nematęs, kas vyko salone. Nematęs,kad tą vakarą tarp jo brolio P. ir S. būtų buvęs koks konfliktas. Jam būnant salone viskas buvo gerai. Jam atrodo, kad tą vakarą S. Z. atėjo normaliu veidu, t.y. nebuvo sumušta, nes jeigu būtų buvusi kokia mėlynė ant veido, tai jis būtų atkreipęs dėmesį ir pastebėjęs. Buvo nemažai žmonių, vyko vakarėlis Jei kas nors įvyktų ir tuo metu buvo didelis triukšmas, galima buvo ir nepastebėti incidento .Bute S. su S. pabuvo beveik valandą ir po to išėjo. P. jau vėliau jam pasakė, kad S. jį kaltina plėšimu .

Liudytoja R. P. parodė,kad paskutiniu metu ji gyvena Varėnoje, draugauja su S. S., kuri ją supažindino su S. Z. .Su savo sugyventiniu A. B. ji nuomojanti butą (duomenys neskelbtini). Sugyventinis A. ją supažindino su G. V., o šis su broliais dvyniais P. ir P. A. . Ir V., ir broliai dvyniai lankydavosi jų nuomojamame bute. S. pas ją ateidavo beveik kasdien, buvo ir ketvirtadienį. Penktadienį, t.y. kovo 15 d., apie pietus į jos butą atėjo S., kurios veidas dar nebuvo sužalota. O lyg šeštadienį S. atėjo pas ją su akiniais nuo saulės.Kai S. akinius nusiėmė, ji pamačiusi, kad po viena S. akimi,lyg kaire, buvo mėlynė. Ji klaususi S., kas atsitiko. S. pasakė, kad susimušė ir ji daugiau neklausinėjusi. Penktadienį pavakary kartu su S. ji buvo išėjusi į miestą,kur dar sutikę S. S.. Banko „Swedbank“ bankomate, kuris yra prie „Iki“ prekybos centro, S. nusiėmė pinigų- 1000 litų. S. sakė, kad turi kortelę draugo, kuris leidžia naudotis kortele, pinigais. Kai S. nusiėmė pinigų, tai jos kartu buvo parduotuvėje „Eurokos“, kur S. pirko kvepalus, tušą, sumokėjo apie 100 litų. Kartu buvo juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, kur S. pirko auskarus, sumokėjo gal 50 litų. Kai grįžę į butą,tai S. pabuvo iki 18 val. ir išėjo kartu su S. S.. Ji girdėjusi, kaip S. su S. tarėsi eiti į šokius. Šeštadienį į butą buvo užsukę G. V., S. S., A. P., broliai P. ir P. A., nes visi ruošėsi švęsti A. P. gimtadienį. Gimtadienio šventėje buvo ir broliai dvyniai, ir G. V.. Iš baliaus su sugyventiniu A. B. ji grįžusi tik sekmadienį ryte, visą sekmadienį miegoję, dukrą žiūrėjo K. B.. P. buvo atėjęs sekmadienį ir pirmadienį ryte pas jos sugyventinį A. B.. Pirmadienį ji tvarkiusi namus, atitraukusi dalį sofos ir radusi mobiliojo ryšio telefoną „LG“. Ji iš karto pagalvojo, kad tai S. mobilusis, nes iš jos pažįstamų niekas tokio telefono neturėjo,o S. turėjo ne vieną mobilųjį telefoną. Ji paskambinusi S. ir pasakiusi, kad namuose radusi tikriausiai jos mobilųjį telefoną. S. paprašė atvežti telefoną, bet greitai jai paskambinusi S. motina ir liepusi vežti telefoną į policiją,ką ir padariusi.

Liudytoja S. S. parodė,kad S. Z. jos buvusi klasiokė. 2013 m. kovo 15 d. ji mobiliuoju telefonu susirašiusi su S. ir susitarę susitikti. Jau vakarop ji susitikusi su S., kur kartu atėjo ir R. P.. Ji iš karto pastebėjusi, kad vienas S. paakys truputį pajuodęs ir ant skruosto yra guzas. Ji klausė S., kas atsitiko, ši atsakė, kad susimušė. Dieną prieš tai ji matė S., bet tada S. veidas nebuvo sumuštas. S. bankomate nusiėmė pinigų, nuėjo į juvelyrinę, į parduotuvę „Eurokos“, kur S. pirko kvepalus, priemonių plaukams. Tada nuėję pas R. į butą. Jai paskambino jos draugas G. V., paprašė ateiti pas brolius dvynius A. į butą. Ji pasiūliusi S. eiti kartu, ši sutiko. Buvo apie 19-19.30 val. A. bute buvo abu broliai, G. V., A. P.. Vaikinai sėdėję ir gėrę alkoholį. Ji su S. irgi prisėdę. Bute pabuvę apie pusvalandį laiko, niekas nekonfliktavo, visi pasijuokė iš S., kad ant skruosto mėlynė. Vėliau vakare ji skambino S., nes buvo susitarusios eiti į šokius, bet S. pasakė, kad į šokius neis ir neaiškino, kodėl persigalvojo. Nei šeštadienį, nei sekmadienį ji nebuvo susitikusi su S.. Pirmadienį ryte ji paskambino S., klausė, ką ši veikia. S. pasakė, kad važiuoja iš teismo medicinos ekspertų, kad parašė pareiškimą ant brolių A. ir G. V.. Ji bandė aiškintis, ką padarė vaikinai, kodėl parašė pareiškimą, bet S. nesakė. Ji nežino, kodėl S. sako, kad broliai A. ir G. V. padarė kažką blogo.

Liudytoja K. B. parodė,kad S. Z. anksčiau buvo gera jos draugė, su kuria ji praleisadvusi daug laiko. Kovo 14 d., t.y. ketvirtadienį ji kartu su S. buvo nuėjusi pas R. P.. Tą dieną S. veidas nebuvo sumuštas. Penktadienį ji su S. nebuvo susitikusi. Ji mačiusi S. šeštadienį, t.y. kovo 16 d., apie 16 val.,kai buvo užėjusi į S. namus, mačiusi, kad S. vienas paakys su mėlyne. Kai ji paklausė, kas atsitiko, S. prašė neklausinėti.

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodė,kad ji gyveno bute (duomenys neskelbtini). Butas- trijų kambarių, vienas kambarys jos ir P. A., antras kambarys- P. brolio P. A., o trečias- bendras. S. Z. ji pažinojusi, nes ši draugavo kurį laiką su P. A., ateidavo į butą. S. S.- G. V., kuris yra P. draugas, draugė. Ji prisimena 2013 m. kovo 15 d. penktadienį, tą dieną ruošėsi rytojaus šventei, nes kovo 16 d. ji šventė savo gimtadienį. Apie 18.30-19 val. ji virtuvėje pjaustė mėsą šašlykams, kai į butą atėjo S. S. ir S. Z.. Tuo metu P. ir P. A. su G. V. sėdėjo bendrajame kambaryje, išgėrinėjo. Ji neprisimena, kaip atrodė S., ar buvo su akiniais. Bendrasis kambarys pereinamas, iš virtuvės ji vaikščiojo į savo kambarį, matė vaikinus ir paneles sėdinčius prie stalo, girdėjo kalbantis, juokiantis, negirdėjo, kad kambaryje būtų buvęs koks konfliktas. Apie tai, kad S. buvo neva sumušta ir apiplėšta ji sužinojusi tik pirmadienį, t.y. tada, kai policija jos bute darė kratą.

Apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. parodė,kad 2013-03-18 apžiūrėjęs nukentėjusiąją S. Z. ir po apžiūros surašęs išvadą,kurioje buvo užfiksuoti rasti sužalojimai.Dėl nustatytų sužalojimų kakle,tai galėjo būti spaudžiama nurodomu dirželiu per megztinį,kadangi ant S. Z. kaklo matėsi ir audinio ornamento žymės.Dėl paviršinės pjautinės žaizdelės ,tai ją vertinti kaip įdrėskimą trūksta duomenų,o ji daugiau būdinga įpjovimui.

Iš 2013-03-18 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 251/13 (06) matyti, kad S. Z. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairio smilkinio srityje, dešiniame skruoste, kairio momens srityje, kairiame žaste, kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, kakle, paviršinė pjautinė žaizdelė juosmens dešinėje pusėje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kakle galėjo būti padaryta ir spaudžiant kaklą, paviršinė pjautinė žaizdelė juosmens dešinėje pusėje galėjo būti padaryta aštraus , pjaunančio daikto poveikyje ( t. 1, b. l. 16-18 ).

Iš įvykio vietos- buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 4-9)matyti,kad butas susideda iš trijų kambarių,virtuvės ir pagalbinių patalpų(vonios,tualeto).

Iš daikto pateikimo protokolo matyti, kad 2013-03-18 R. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG P 700“ ir šio mobiliojo telefono apžiūros protokolu ( t.1., b.l. 57-59). Telefonas grąžintas S. Z. ( t. 1, b. l. 60-61).

Iš R. R. sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo ( t. 1, b. l. 76)matyti,kad 2013-03-15 į jo sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1167,26 Lt atlyginimas,o po to 17.21 val. Banko kortele buvo nuimta 1000 Lt,o iš fotografijos matyti,kad pinigų išėmimo metu prie bankomato buvo dvi merginos.

Iš informacijos iš telekomunikacijų operatorių ir A. R. tarnybinio pranešimo ( t.1., b.l. 80-84) matyti,kad į mobilaus ryšio telefoną LG-P700 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-03-15 20.31 val. iki 2013-03-18 09.05 val.buvo įdėta SIM kortelė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šia SIM kortele naudojosi P. A. gyv. (duomenys neskelbtini).

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad kaltinamųjų G. V. ir P. A. kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal LR BK 180 str.2d.pasitvirtino pilnai.Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje,su tikslu pagrobti nukentėjusios S. Z. su savimi turimus pinigus.Iš nukentėjusiosios nurodomos nusikaltimo padarymo eigos matyti,kad ji iš pradžių nesutiko atiduoti pinigų ir mobilaus ryšio telefono.Kaltinamiesiems naudojant intensyvų smurtą(smūgių sudavimą),o kaltinamajam P. A. išsitraukus turimą lenktinį peilį ir juo jai lengvai įpjaunant nugaros srityje bei grasinant nukentėjusioji suprato,kad ji privalo vykdyti kaltinamųjų reikalavimus atiduoti su savimi turimus pinigus,bei po to ir G. V. pareikalautą atiduoti mobilaus ryšio telefoną.Nukentėjusiosios S. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu,tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs,pilnai paaiškinantys buvusio įvykio aplinkybes.Tiek iš nukentėjusiosios,tiek iš jos įstatyminės atstovės parodymų matyti,kad nukentėjusioji po įvykio buvo labai išsigandusi,pirmomis dienomis po plėšimo įvykdymo ji buvo apimta streso,nenorėjo nieko pasakoti apie įvykį motinai , nenorėjo kreiptis su pareiškimu į policiją bijodama kaltinamųjų nurodyto plėšimo metu galimo keršto,kas rodo,kad kaltinamųjų plėšimo metu atlikti smurtiniai ir žodiniai grasinimai buvo įbauginę nukentėjusiąją.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo P. A. parodymus,kad plėšimą padaręs tik jis vienas ,kerštaudamas S. Z. už jo išskyrimą su panele ir kad kaltinamasis G. V. neatlikęs jokių plėšimo veiksmų,o tik buvo užėjęs į kambarį ir pasiteiravęs pas jį, koks čia vyksta santykių aiškinimasis su S. Z., kaip siekimą palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybę sunkinančios aplinkybės-nusikaltimo padarymo bendrininkų grupėje,bei siekimą padėti kitam bendrininkui G. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo G. V. parodymus,kad jis nepadaręs jokio plėšimo ,neatėmęs nei pinigų ,nei mobilaus ryšio telefono iš nukentėjusiosios, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.Iš nukentėjusios parodymų matyti,kad kaltinamasis G. V. kartu su kitu kaltinamuoju P. A. naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu,būtent jis liepė nukentėjusiajai išimti iš piniginės pinigus ir reiškė grasinimus apie šį įvykį nepranešti policijai.Iš visų kaltinamojo G. V. veiksmų nusikaltimo metu matyti,kad jis pats betarpiškai prisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo.Abu kaltinamieji neigia buvus kokį nors išankstinį susitarimą padaryti plėšimą.Tačiau tiek iš nukentėjusiosios parodymų,tiek iš visos nusikaltimo padarymo eigos matyti,kad kaltinamieji jau iki nusikaltimo padarymo pradžios žinojo apie nukentėjusiosios turimus su savimi pinigus ir tik pradėjus vykdyti nusikaltimą ,jie aiškiai išreiškė reikalavimą nukentėjusiajai atiduoti viską,ką ji su savimi turi.Kaltinamieji neigia bet kokį susitarimą padaryti plėšimą bendrininkų grupėje ir panaudojant peilį.Tačiau kaltinamajam P. A. išsitraukus peilį ir su juo pradėjus rėžti nugriautai ant sofos S. Z. nugarą, G. V. neišreiškė prieštaravimo tokiems P. A. veiksmams.

Teismas kritiškai vertina ir liudytojų S. S.,A. P. ,P. A. parodymus,kad bute nebuvo panaudota jokio smurto prieš nukentėjusiąją ,kaip siekimą padėti kaltinamiesiems,kadangi tiek iš kaltinmaųjų,tiek iš šių liudytojų parodymų matyti,kad S. S. buvo kaltinamojo G. V. draugė, A. P. buvo P. A. draugė ir gyveno šiam bute kartu su P. A.,o P. A. siekė palengvinti brolio P. ir draugo G. V. padėtį.Teiams kritiškai vertina ir K. B. parodymųus,kad ji kovo 15d.pavakryje mačiusi jau sužalotą S. Z.,kadangi matyti,jog K. B. taip pat yra artimai susijusi su kaltinamaisiais ir siekia palengvinti jų padėtį.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas). Taigi ginklo ar kito įrankio panaudojimo aplinkybė inkriminuotina ir tam bendrininkui, kuris pats šio daikto plėšimo metu nenaudojo, tačiau matė ar žinojo, kaip tai darė kitas jo bendrininkas ir tokia teisminė praktika yra suformuota LAT priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-314/2005, 2K-172/2006, 2K–162/2007, 2K-372/2007.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-16 nutartimi Nr.2K-468/2012 nurodo „Bylos duomenimis paneigti ir kasatorių argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupės. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).... tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Kaip pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, ekscesas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas. Abu nuteistieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas nuteistasis realizavo dalį kvalifikuotos plėšimo sudėties objektyviųjų požymių: D. P. pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti mobilųjį telefoną ir jį paėmė, tuo metu S. K. demonstravo rankoje laikomą peilį ir grasino nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Taigi, nuteistųjų S. K. ir D. P. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip bendrininkų grupės padarytas plėšimas panaudojant peilį.“

Kaltinamiesiems atsakomybę sunkina,kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio.Kaltinamajam G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam P. A. atsakomybę lengvina,kad atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą.Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai(LR BK 11 str.5d.). Kaltinamasis G. V. yra baustas administracine tvarka (t. 1, b.l.137-138),tačiau baustumas yra išnykęs, nėra įrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (t. 1, b.l. 134). Kaltinamajam G. V. yra nusikaltimų recidyvistas, kadangi būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą( BK 27 str.1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.1 d.).Aplinkybių,kurios sąlygotų švelnesnės bausmės skyrimą ,byloje nėra. Kaltinamajam G. V. už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Kaltinamasis darė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, veikė savanaudiškais tikslais, jo asmenybė charakterizuojama neigiamai – linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.Atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes skirtina bausmė atitinkanti bausmės vidurkiui.

P. A. administracine tvarka baustas. (t. 2, b.l.51-53), nėra įrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose. (t. 2, b.l. 49). Kaltinamajam P. A. yra nusikaltimų recidyvistas, kadangi būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą( BK 27 str.1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.1 d.).Aplinkybių,kurios sąlygotų švelnesnės bausmės skyrimą ,byloje nėra. Kaltinamajam P. A. už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Kaltinamasis darė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, veikė savanaudiškais tikslais, jo asmenybė charakterizuojama neigiamai – linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.Atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes skirtina bausmė atitinkanti bausmės vidurkiui.

Kaltinamiesiems G. V. ir P. A. yra paskirtos kardomosios priemonės-suėmimai ,kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai nėra pasikeitę ir jas panaikinti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Nukentėjusios įstatyminė atstovė A. L. buvo pareiškusi ieškinį dėl 740 Lt turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų.Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis P. A. atlygino padarytą 740 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė atsisakė nuo ieškinio dėl 740 lt turtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė S. Z. prašo priteisti jai 2000 Lt civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Iš nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės parodymų matyti,kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo prieš ją ilgą laiką patyrė stresą,pergyvenimus,turėjo ir kitokių nepatogumų dėl patirto kūno sužalojimo (LR CK 6.245- 6.249 str.),prieš nukentėjusiąją kaip nepilnametę merginą buvo smurtauta gan intensyviai ,kartu tokiu smurtavimu ją buvo siekiama ir pažeminti.Dėl to yra pagrindas priteisti prašomą neturtinę žalą 2000 Lt sumai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str.2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3(trejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 ir 5 d.paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3(trejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams , bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str.G. V. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajamam kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m kovo 18d.iki nuosprendžio paskelbimo ,o taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-16 iki 2010-09-16(pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-07-01 nuosprendį).

Kardomąją priemonę-suėmimą kaltinamajam G. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą,nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str.2 d.ir nuteisti laisvės atėmimu 3(trejiems) metams ir 6(šešiems)mėnesiams,bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str.P. A. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajamam kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m kovo 18d.iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę-suėmimą kaltinamajam P. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą,nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią kaltinamiesiems G. V. ir P. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014-02-20.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. V. ir P. A. civilinei ieškovei S. Z. 2000 (du tūkstančius)litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios įstatyminės atstovės A. L. pareikšto ieškinio dėl 740 Lt turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą nutraukti, ieškovei atsisakius nuo ieškinio atlyginus padarytą turtinę žalą.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo,o suimtų kaltinamųjų – per 20(dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.