- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-834-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-834-370/2008
Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 20.2 (S)
2008 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant pareiškėjui J. J., pareiškėjo atstovui adv. Petrui Matažinskui, suinteresuotam asmeniui J. J., suinteresuoto asmens atstovui adv. Vidmantui Žylei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-56-730/2008 pagal J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais J. J.ir A. J., suinteresuoti asmenys be savarankiškų reikalavimų V. F., G. S., R. K., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bei suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės J. J., mirusios 2002-01-27, mirties priėmė palikimą valdymu. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes po sutuoktinės mirties jis buvo prislėgtas ir turtiniai reikalai nerūpėjo, tačiau palikimą iš karto po sutuoktinės mirties jis faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti, juo rūpintis. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuoti asmenys A. J. ir J. J. su pareiškėjo reikalavimu sutiko, pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos J. J. mirties jos palikimą priėmė kartu su tėvu. Nurodė, kad po motinos mirties nei vienas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad palikimas yra priimtas faktiškai pradėjus visiems įpėdiniams jį valdyti. Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad jis savo valią priimti palikimą išreiškė šiais veiksmais: kasė bulves, padėjo išlaikyti ūkį, šiam reikalui tėvui duodamas pinigų (iš viso davė apie 150 Lt,), pasiėmė motinos chalatą ir vazą. J. J. nurodė, kad jis savo valią priimti palikimą išreiškė šiais veiksmais: patvarkė boilerį, elektrą, dirbo staliaus darbus, davė statybinių medžiagų, pasiėmė motinos maldaknygę, antklodę. Tėvas sutiko valdyti namų valdos dalį, suinteresuotiems asmenims prižiūrint ir valdant visą tėvų ūkį. Pareiškėjas vien savo nuožiūra nusprendė priimti palikimą, nežinant suinteresuotiems asmenims, pareiškime nenurodė suinteresuotų asmenų, jo nesąžiningumą patvirtina ir slapti sandoriai su dar nepriimto palikimo pirkėjais.
Suinteresuoti asmenys be savarankiškų reikalavimų pareikštiems reikalavimams neprieštaravo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-05-28 sprendimu tenkino pareiškėjo J. J. pareiškimą, o suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. – atmetė. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas mirusios J. J. sutuoktiniu ir turėdamas teisę paveldėti pagal įstatymą, pradėjo faktiškai valdyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pripažįstama, kad jis palikimą priėmė. Suinteresuoti asmenys A. J. ir J. J. neįrodė byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą patenkinti jų reikalavimus. Teismas nustatė, kad veiksmai, kuriais suinteresuoti asmenys įrodinėjo priėmę po motinos mirties atsiradusį palikimą, buvo atlikti dar prieš motinos mirtį arba jau po jos mirties, tačiau bet kuriuo atveju ne per įstatymo nustatytą terminą. Taip pat teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų nurodyti daiktai – chalatas, vaza, antklodė, yra priskirtini prie įprastinių namų apyvokos daiktų, todėl jie negali būti paveldėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nurodė, kad priimti palikimą jie siekia todėl, kad tėvas neliktų be gyvenamojo ploto, nes jis yra nutaręs gyvenamąjį namą parduoti ir likti gyventi ūkiniame pastate, yra paėmęs rankpinigius. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad suinteresuotų asmenų veiksmai negali būti laikomi veiksmais, išreiškiančiais valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys J. J. ir A. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimą iš dalies pakeisti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie kartu su tėvu J. J. po J. J. mirties priėmė ir pradėjo valdyti jos palikimą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, nematydamas byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, neteisingai pritaikė palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas bei netaikė tų normų, kurias privalėjo taikyti. Visiškai skirtingi pareiškėjo interesai, nesusiję su apeliantų teise paveldėti, atsirado praėjus šešeriems metams po sutuoktinės mirties, kai dar nepriimtą palikimą pareiškėjas pradėjo pardavinėti tretiesiems asmenims. Tada apeliantams ir kilo būtinumas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis, nes jis paduodamas pareiškimą teismui nenurodė kitų suinteresuotų asmenų. Teismas nepagrįstai nusprendė priėmusiu palikimą laikyti tik pareiškėją J. J., nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Apeliantai ne tik paėmė mirusiosios asmeninius daiktus, bet ir nuolat prižiūrėjo tėvų ūkį, puoselėjo jį, duodavo tėvui pinigų, rūpinosi turtu kaip savo. Teismas nesiaiškino aplinkybių, ar apeliantai priėmę mirusiosios daiktus elgėsi kaip paveldimo turto savininkai (bendraturčiai), ar kaip asmenys, neturintys teisės į palikimą. Čia ir pasireiškė materialinės teisės normos (CK 5.51 str. 1 d.) neteisingas taikymas, nes teismas neteisingai suprato apeliantų ketinimus ir ateityje padėti tėvui išlaikyti palikimą bendraturčių teisėmis.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. mirė 2002-01-27 (t. I, b. l. 6). Pareiškėjas J. J. yra mirusios J. J. sutuoktinis (t. I, b. l. 71, 93-95, 108–109). Suinteresuoti asmenys J. J. ir A. J. yra pareiškėjo ir mirusiosios J. J. sūnūs (t. I, b. l. 95, 108). Pareiškėjo J. J. vardu yra įregistruota 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 8–12). Po J. J. mirties nei įpėdiniai pagal testamentą, nei mirusiosios įpėdiniai pagal įstatymą pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (t. I, b. l. 24). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu bei materialinės teisės normos (CK 5.51 str. 1 dalies) netinkamu aiškinimu ir taikymu.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų – suinteresuoto asmens A. J. paaiškinimai, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimai, mokesčių kvitai už elektros energiją, gyventojų turto draudimo liudijimas, draudimo įmokų kvitai, 2007-11-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažyma – leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjo, o ne suinteresuotų asmenų nurodytos faktinės bylos aplinkybės dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu atitinka tikrovę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, nes ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Apeliantai akcentuoja CK 5.51 str. 1 dalies nuostatą, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pažymėtina, kad aktyvūs įpėdinių valią priimti palikimą išreiškiantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad suinteresuotų asmenų veiksmai, kuriais jie įrodinėjo priėmę po motinos mirties atsiradusį palikimą, nebuvo atlikti įstatymo nustatytu terminu. Taip pat pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Nors apeliantai teigia, kad nuolat prižiūrėjo tėvų ūkį, puoselėjo jį, tėvui duodavo pinigų turtui išlaikyti, rūpinosi turtu kaip savo, šie teiginiai liko neįrodyti.
Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo savo teisėmis teismui nenurodant suinteresuotų asmenų, dėl motinos laidojimo, taip pat ir aplinkybė, kad pripažinus palikimą valdymu priėmus ir apeliantus, jų tėvui tai nesukeltų nepatogumų, yra niekaip nesusijusios su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, todėl teisiškai nereikšmingos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.