Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Živilei Dringelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto S. K. 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3198-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto S. K. 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-3198-2020 (toliau – Nutarimas) nubaustas įspėjimu už tai, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo nustatyta, kad T. B. (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete Varėnos r., prie medžioklės bokštelio, žvėrių viliojimo vietoje natūralius pašarus pylė ant žemės, kai draudžiama natūralius pašarus viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.36 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. B. paaiškino, kad jis yra medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini) “ narys nuo 2008 m., turi du medžioklės bokštelius. Vienas jo bokštelis yra tarp (duomenys neskelbtini) k. Žemės sklypas, kuriame yra jo bokštelis, priklauso G. K. Kitą bokštelį turi (duomenys neskelbtini) kaime, valstybinėje žemėje. Abu bokšteliai yra netoli vienas nuo kito. Bokštelį, dėl kurio priimtas Nutarimas, jis pasistatė 2020 m. pavasarį, iš jo medžiojo, kol buvo pasėti pasėliai, nes pasėlius saugojo nuo šernų, kad neišknistų. Buvo pasodintos grūdinės kultūros - miežiai, kviečiai, grikiai, žirniai. Viliojimo vietos nebuvo įsirengęs, prie šio bokštelio buvo tik laižykla su druska, kuri pakabinta ant drebulės kuoliuko, druska buvo skirta elninių žvėrių viliojimui. Pats įkasė stulpelį į žemę ir pakabino ant jo druską iš karto, kai statė bokštelį. Druskos laižyklą įsirengė vilioti elniniams žvėrims. Tarp jo bokštelio ir laižyklos yra 80 m atstumas. Kaip prie druskos laižyklos, esančios už jo bokštelio, atsirado žirniai, negali pasakyti, jų buvo papiltas nedidelis kiekis, galvojo, kad vaikai ar grybautojai juos ten išvertė, nes grybautojams prieiti tą bokštelį nesudėtinga, o tuo metu buvo grybų ir visi ten grybaudavo. O už kokių 500 m ant keliuko važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo buvo išversta pilna priekaba - koks pustonis žirnių, jų buvo didelė krūva. Mano, kad buvo lūžusi priekaba arba jos ratas, kadangi matėsi toks kaip įdubimas žemėje su patempimu. Jam paskambino būrelio vadas S. S. ir pasakė, kad aplinkosauga apžiūrinėjo jų bokštelius ir rado papiltų žirnių prie laižyklos bei matė, kad toje vietoje lankosi žvėrys. Vėliau jie rado ir tą didelę žirnių krūvą. Jis S. K. aiškino, kad prie laižyklos nebėrė žirnių, bet šis vis tiek surašė Nutarimą. Mano, kad žmonės norėjo pagelbėti gyvuliams ir pašerti juos prie laižyklos. Krūvą žirnių pamatė tada, kai jam būrelio vadovas S. S. pasakė, kad buvo atliktas patikrinimas ir aplinkosauga rado pabertų žirnių. Nurodė, kad pro tą vietą, kur įrengta laižykla, eina keliukas, yra ir žmonių praeinami takai prie įrengtos laižyklos, todėl į tą vietą ateina svetimi žmonės, kurie mato jo viliojimo vietą, taip pat žmonės ateina pažiūrėti laižyklos, nes ne visi supranta, kas tai yra, jiems įdomu pasižiūrėti. Druską į laižyklą padėjo pavasarį, pakabino kokių 4 kg gabalą, gal pusė to gabalo buvo nulaižyta. Iš bokštelio medžiojo tada, kai ant žemės buvo pasėliai – nuo gegužės iki rugpjūčio, kai derlius buvo nuimtas, jam nieko nepavyko sumedžioti. Matė laukuose prieš bokštelį, kur buvo rasta žirnių, šernus, kurie prie laižyklos neateidavo. Žirniai privilioja šernus, kai nėra šviežių kultūrų, šernai eina ir prie išpiltų. Prie laižyklos teko ir stirnas matyti, bet jų nemedžiojo. Bokštelis matosi nuo kelio, prie jo matė ir vaikus, ir grybautojus. Jo bokšteliu niekas daugiau nesinaudoja, iš jo kiti asmenys nemedžioja.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Buvo atliekamas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio planinis patikrinimas, kuriame dalyvavo medžiotojų būrelio vadovas S. S.. Patikrinimo metu jiedu tikrino medžiotojų bokštelius ir gyvulių viliojimo vietas, patikrino gal apie 10 bokštelių ir prie vieno iš jų aptiko ant žemės papiltus pašarus - žirnius. Toje vietoje buvo įrengta laižykla, o kokio nors lovio pašarams įrengta nebuvo. Matėsi, kad bokštelyje yra langelis, pro kurį būtų galima šauti į gyvūną ta kryptimi, kur yra viliojimo vieta. Medžiotojų būrelio vadas pasakė, kad bokštelis priklauso T. B.. Šį asmenį pasikvietė nutarimo surašymui. T. B. teigė, kad jis pašarų ten nepylė, sakė, kad pašarus išpylė grybautojai, tačiau tokia versija neįtikino, todėl surašė Nutarimą ir asmeniui skyrė įspėjimą. Dar išpiltų žirnių matė už kokių 500 m nuo T. B. bokštelio, tai buvo didesnė žirnių krūva ant neasfaltuoto kelio. Avarijos pėdsakų, kodėl galėjo išbyrėti žirniai, jis nepastebėjo. Aplink bokštelių nebuvo. Žirniai galėjo būti jau surinkti, o ant kelio likę tik jų likučiai. Žirnių ant kelio galėjo būti gal koks 100 kg. Abiejose vietose rastus žirnius užfiksavo nuotraukose. Padarė nuotraukas visų patikrintų bokštelių, viliojimo vietų. Vietoje, kur T. B. įrengta druskos laižykla, kiti žmonės nevaikšto. Pievoje buvo vėžės, jomis privažiavo iki bokštelio. Iki laižyklos taip pat buvo lyg ir vėžės, matėsi, kad jomis važiuota. Iki pat laižyklos neprivažiavo, išlipo iš automobilio, perėjo nedidelį griovį be vandens ir ten buvo viliojimo vieta. S. S. sakė, kad medžiotojai vilioja, šeria gyvulius individuliai. Tai buvo vienintelis rastas bokštelis, prie kurio buvo papiltas koks vienas kibiras žirnių. Traktuoja, kad ta įrengta druskos laižykla yra viliojimo vieta, kur yra viliojami žvėrys, todėl toje vietoje galima sumedžioti žvėrį. Druska buvo pakabinta maždaug 1,5 m aukštyje, ji skirta elniniams žvėrims – stirnoms, elniams, briedžiams. Šernai tokiame aukštyje druskos laižyti negali. Viliojimo vieta įrengta už kokių 70 m nuo bokštelio, kur kulka galėtų pasiekti žvėrį. Jei laižykla būtų įrengta už 300 m, tai nebūtų viliojimo vieta, nes kulka nepasiektų gyvūno. Laižyklos įrengiamos tam, kad medžiotojas prisiviliotų žvėris. T. B. zonoje žirniai buvo išpilti 2 metrų atstumu nuo laižyklos, jie buvo išpilstyti krūvelėmis, jų buvo gal kokios keturios.

Liudytojas S. S. parodė, kad T. B. yra medžiotojų būrelio ,,(duomenys neskelbtini) “, kurio pirmininku išrinktas liudytojas, medžiotojas, vienas iš aktyviausių narių. 2020 m. aplinkos apsaugos inspektorius tikrino jų būrelį, apžiūrėjo ir medžiotojų bokštelius. Būrelyje yra apie 50 bokštelių ir beveik visi medžiotojai turi po du bokštelius. Jų būrelio bokšteliai išsidėstę aplink (duomenys neskelbtini) kaimą, tarp jų būrelio medžiotojų bokštelių yra mažiausiai pusės kilometro atstumas. Tikrinimo metu prie kitų medžiotojų bokštelių inspektorius nieko nerado. Nuvykus prie T. B. bokštelio, inspektorius nuėjo prie laižyklos ir nerado ten įrengtos viliojimo aikštelės, bet pamatė, kad toje vietoje yra pakabinta druskos ir pievoje papiltas koks puskibiris žirnių. Kas ten juos papylė, neaišku. Paskambino T. B. ir paklausė jo, iš kur tie žirniai, šis sakė, kad niekas jų ten nepylė, sakė, kad gal koks geradaris, vaikai ar grybautojai ten jų pripylė. T. B. bokštelis yra tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, ir jis nuo savo bokštelio 60-80 metrų atstumu yra įrengęs laižyklą. Iš bokštelio kulka per tokį atstumą pasiektų žvėrį. Patvirtino, kad stulpas su druska yra viliojimo vieta. Teigė nežinantis, ar tuo bokšteliu kas naudojosi, T. B. jį pastatė vasarą šaudyti stirniniams gyvūnams. Medžiotojas turi jį informuoti tada, kada nušauna iš bokštelio žvėrį, o jam nebuvo pranešta, kad iš ten kas nors buvo nušauta. Kai sausa, privažiuoti prie T. B. bokštelio galima bet kokiu automobiliu, o jeigu šlapia, tada reikia visureigio. Prie įrengtos laižyklos nebuvo priėjęs pasižiūrėti, laukė mašinoje, nes jam skauda kojas, o reikėjo eiti per melioracijos griovį, todėl nėjo. Nurodė, kad žmonės, kurie eina grybauti, gali nueiti iki bokštelio ir iki laižyklos. Nuvažinėtų keliukų ten nėra. Bokštelis nuo kaimo yra už kokio pusės kilometro. Prie laižyklos patekti gali bet kas. Iki griovio galima ir privažiuoti, ten yra pieva, yra nuvažiuotas takas. Žirnius prie laižyklos galėjo papilti svetimas žmogus, jo manymu, medžiotojas taip nedarys. (duomenys neskelbtini) yra apie 100 gyventojų, taip pat yra ir vaikų. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki T. B. bokštelio yra 2 ar 3 km atstumas. Medžiotojui leidžiama išpilti iki 100 kg pašaro, daugiausiai maišą, todėl jei žirnius būtų pylęs medžiotojas, jis būtų ir išpylęs maišą, kibirėlio jis tikrai nevežtų, todėl mano, kad tai vaikų darbas. Žirnius ūkininkai kulia rugpjūčio pabaigoje iki rugsėjo vidurio. Važiuodami su inspektoriumi, ant kelio rado išpiltą didelį kiekį – kokią pusę tonos - žirnių. Žirniai buvo kelio viduryje, baloje, tarp (duomenys neskelbtini) kaimų. Atrodė, kad išpilti žirniai ten gulėjo kurį laiką, kadangi mašinų buvo suvažinėti. Žirnius dažniausiai ėda šernai. Laižyklas medžiotojai įrengia taip: įkasa kuoliuką ir ant jo pakabina druską, kurią laižo žvėrys, kad geriau maitintųsi. Nuo bokštelio laižykla įrenginėjama iki 100 m atstumu. Kad priviliotų ir lengviau sumedžiotų žvėris, medžiotojai naudoja šėryklas, kur pilami pašarai. Ten, kur inspektorius rado žirnius, nebuvo jokių žymių, kad T. B. šertų žvėris, nes ten buvo tik pakabinta druska ir šviežiai paberti žirniai. Pagal taisykles, negalima pašarų gyvuliams berti ant žemės, turi būti specialus lovys ar medinis skydas. Žvėrių viliojimo vietos yra tos, kur įrengiamos vietos pilti pašarams. Stacionarias šėryklas stato ne prie medžiotojų bokštelių. Prie kito T. B. bokštelio yra viliojimo vieta, kur yra pastatytas specialus lovys, medinis skydas, o tai atitinka viliojimo vietą. Būna pastatyta dėžė, ant tos dėžės uždėtas medinis padėklas, kada žvėris ima grūdus, jie byra per tą padėklą, tai ten ir yra viliojimo vieta.

Rašytiniais administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad:

T. B. 2020 m. lapkričio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prie savo bokštelio (duomenys neskelbtini) kaime jokių pašarų niekada nepylė ir nežino, kaip jie ten atsirado šalia bokštelio. Prie to bokštelio niekada nebuvo žvėrių viliojimo vietos (šėryklos) ir jos nėra iki šiol (administracinio nusižengimo bylos lapas (toliau - b. l. 3).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo akto Nr. PA17-40 išvadoje nurodyta, kad, patikrinus medžiotojų būrelį ,,(duomenys neskelbtini) “, nustatyta, jog medžiotojų būrelis leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sąlygų laikosi, tačiau prie vieno bokštelio žvėrys medžiojami, natūralius pašarus išpilant ant žemės, tuo pažeidžiant Medžioklės taisyklių 58.36 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo b. l. 4-5).

Įvykio vietos schemoje pažymėta T. B. medžioklės bokštelio vieta ir T. B. žvėrių viliojimo vieta bei kitų medžiotojų medžioklės bokšteliai bei prie jų įrengtos žvėrių viliojimo vietos (duomenys neskelbtini) miške (b. l. 31), taip pat X 3 pažymėta vieta ant miško keliuko (duomenys neskelbtini) kaimo link, kurioje rasti išpilti žirniai. Teismo posėdyje T. B. nurodė, kad žirnių išpylimo vieta ant keliuko yra arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo, tie dviejų keliukų susikirtimu.

Fotonuotraukose užfiksuotas T. B. medžioklės bokštelis ir žvėrių viliojimo vieta, kurioje natūralūs pašarai (žirniai) išpilti ant žemės aplink stulpą su druska (administracinio nusižengimo b. l. 6-7).

Institucijos pateiktose fotonuotraukose Nr. 1-2 ir fotolentelėse užfiksuota, kad prie T. B. medžioklės bokštelio yra įkastas stulpas į žemę, ant kurio uždėtas druskos gabalas, aplink stulpą iš visų pusių priberta žirnių. Taip pat nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota, kad ant gruntinio keliuko išpilta žirnių, kitose nuotraukose užfiksuotos žvėrių viliojimo vietos prie kitų medžioklės bokštelių (duomenys neskelbtini) miške (b. l. 32).

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Institucijos nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, konstatuota, kad T. B. padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) r., prie medžioklės bokštelio, žvėrių viliojimo vietoje natūralius pašarus pylė ant žemės, kai draudžiama natūralius pašarus viliojimo vietoje išpilti ant žemės, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.36 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo b. l. 2).

ANK 290 straipsnio 1 dalis numato, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Medžioklės taisyklių 58.36 punktas draudžia medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės).

Teisme apklaustas T. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tvirtino, kad prie šio jo žvėrių tykojimo bokštelio niekada nebuvo įrengta žvėrių viliojimo vieta (šėrykla) ir jis niekuomet šioje vietoje jokių žvėrių nešėrė. Kaip prie druskos laižyklos, esančios už jo bokštelio, atsirado žirniai, teigė negalintis pasakyti, jų buvo papiltas nedidelis kiekis, mano, kad vaikai ar grybautojai juos ten išvertė, nes grybautojams prieiti tą bokštelį nesudėtinga, o tuo metu buvo grybų ir visi ten grybaudavo. Prie šio bokštelio yra įrengta tik žvėrių druskos laižykla. Savo medžioklės bokštelyje nebuvo ir iš jo nemedžiojo nuo rugpjūčio vidurio, kuomet pasibaigė javapjūtė ir nebeliko pasėlių, o tuo pačiu nebeliko ką saugoti nuo žvėrių. Tokius T. B. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios pareiškėjas laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant pareiškėjo T. B. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Pareiškėjas T. B. teisme paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) kaime turi pasistatęs medžioklės bokštelį, netoli nuo jo ant stulpo yra padėjęs druskos gabalą. Taip pat jis teisme vis dėlto patvirtino, kad druską buvo padėjęs būtent žvėrių viliojimui, tą vietą jis pats kelis kartus įvardijo kaip žvėrių viliojimo vietą. Ši vieta įrengta būtent arti jo tykojimo bokštelio, atstumas iki šios viliojimo vietos nuo bokštelio pagal pareiškėjo ir liudytojo S. K.nurodymą apie 70-80 m, iš nuotraukų matyti, kad ši vieta, kurioje padėta druska ir papilti žirniai, yra puikiai matoma iš tykojimo bokštelio, tai duoda pagrindą išvadai, kad ji sąmoningai įrengta tam, kad būtų patogu iš bokštelio tykoti jon ateinančių žvėrių. Pats pareiškėjas parodė, kad tykojimo bokštelį jis pasistatė toje vietoje saugoti ūkininko pasėliams nuo šernų, ten ne kartą matė šernus tuose laukuose, druska yra priviliojami elniniai žvėrys, kurių jis teigė netgi nemedžiojęs, o būtent šernai yra priviliojami žirniais. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jo bokšteliu daugiau niekas be jo paties nesinaudoja. Liudytojas S. K. parodė, kad T. B. medžioklės bokštelyje yra langelis, pro kurį būtų galima gyvūną šauti ta kryptimi, kur yra minėta viliojimo vieta. Liudytojas S. S. taip pat patvirtino, kad stulpas su druska yra žvėrių viliojimo vieta, iš T. B. medžioklės bokštelio kulka per tokį atstumą, kokiu įrengtas tas stulpas, pasiektų žvėrį, o žirniais yra šeriami šernai. Todėl teismas sprendžia, kad stulpas su druska arti T. B. tykojimo bokštelio buvo įrengtas būtent vilioti ton vieton žvėris, o žirniai ten pat buvo išpilti tuo pačiu tikslu, siekiant privilioti į tą vietą šernus, nes tuo metu grūdinės kultūros, žirnių derlius jau buvo nuimtas, o kaip parodė pats pareiškėjas, tokiu atveju šernai eina ir prie išpiltų kultūrų. Pastebėtina, kad žirniai rasti išpilti keliomis krūvelėmis aplinkui visą stulpą, iš visų jo pusių, tiek žolėje, tiek ant sukastos žemės plotelio, jų patikrinimo metu akivaizdžiai buvo likę tikrai daugiau nei pareiškėjo įgalioto atstovo nurodomos trys saujos. Liudytojas S. K. nurodė, kad buvo išpiltas koks kibiras žirnių. Teismui, įvertinant ir nuotraukose užfiksuotus žirnius bei jų išbarstymo plotą, nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais apie išpiltų ant žemės žirnių kiekį. Žirniai buvo rasti išpilti šviežiai, nors, kaip parodė liudytojas S. S., žirnius kulia rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje, o šiuo atveju žirniai rasti viliojimo vietoje 2020 m. spalio 22 d., praėjus gerokai laiko po derliaus nuėmimo, tai akivizdžiai rodo, kad jie buvo į tą vietą atnešti specialiai. Pažymėtina ir tai, kad stulpas su druska prie T. B. bokštelio buvo įrengtas pakankamai atokioje vietoje, už griovio, prie jo nevedė joks keliukas, iš nuotraukų matyti, kad stulpas įkastas neprižiūrimoje pievoje, tarp stulpo ir tykojimo bokštelio yra griovys, krūmokšniai, jokio takelio nematyti, netgi prie paties T. B. bokštelio privažiuoti, kaip parodė liudytojas S. S., automobiliu galima tada, kai yra sausa. Taigi, ta vieta nėra lengvai ir paprastai visiems pasiekiama. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra labai atokioje vietoje netoli valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, tai nėra pašalinių žmonių dažnai lankoma vieta. (duomenys neskelbtini) kaimas apsuptas beveik iš visų pusių miškų, todėl nėra ir abejonių dėl to, kad šio kaimo gyventojai yra matę, kaip atrodo elniniai žvėrys ar šernai, ir dėl to neįtikima, kad kažkas š gyventojų eitų šių žvėrių stebėti būtent iš T. B. medžioklės bokštelio ir jiems privilioti specialiai atneštų žirnių prie jo įrengto stulpo su druska. Atkreipiamas dėmesys, kad iš schemos matyti, jog šalia (duomenys neskelbtini) kaimo pastatyti dar 7 medžioklės bokšteliai, šalia kurių įrengtos viliojimo vietos su stacionariais įrenginiais pašarui, taigi, pašaliniams asmenis, norintiems tiesiog stebėti žvėris, pakaktų nueiti prie bet kurio kito iš šių bokštelių ir tuos žvėris stebėti ten, kur jiems privilioti palikta daug pašaro stacionariose talpyklose. Visiškai neįtikinanti pareiškėjo versija, kad žirnius prie jo įrengtos druskos laižyklos būtų atnešę grybautojai – nėra jokios logikos manyti, kad grybauti susiruošę asmenys kažkodėl keistų savo planus ir iš kažkur neštųsi žirnius tam, kad juos nežinia kokiu tikslu papiltų aplink pareiškėjo druskos laižyklą. Nors pareiškėjas tvirtino, kad žirnius pašaliniai asmenys bus atnešę iš tos kažkokio ūkininko viename miško keliuke papiltos žirnių krūvos, pastebėtina, kad ta žirnių krūva nuo T. B. įrengtos druskos laižyklos buvo už puskilometrio, ji buvo visai kitame keliuke, nei keliukas, vedantis prie T. B. medžioklės bokštelio, nuo jos eiti link T. B. įrengtos druskos laižyklos tektų specialiai, nes ši laižykla nuo ant keliuko išbertos žirnių krūvos vietos nėra pakeliui į jokią gyvenamąją vietovę. Taigi, pareiškėjo versija apie pašalinių žmonių – vaikų ar grybautojų atneštus žirnius į vietą, kur jis įrengęs druskos laižyklą visiškai nelogiška. Todėl teismui nėra abejonių, kad toje vietoje, kur ant T. B. įrengto stulpo uždėtas druskos gabalas vilioti elniniams žvėrimis, žirnius išpylė būtent pats T. B. vilioti šernams jo paties vykdomoms medžioklėms. Taigi, natūralūs pašarai – žirniai buvo išpilti viliojimo vietoje ant žemės, o ne į specialią talpą.

Medžioklės taisyklių 2.12 punktas apibrėžia viliojimo vietą kaip medžioti tykojant ar sėlinant skirtą vietą, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. Aukščiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad gyvūnų viliojimui natūralios kilmės masalo – žirnių buvo išpilta ne daugiau kaip 100 kilogramų, žirniai buvo išpilti ne į specialią talpą, o ant žemės, o tai daryti draudžia Medžioklės taisyklių 58.36 punkto nuostatos. Lietuvos Respublikos medžioklės 2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-966 (toliau – Medžioklės įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Išpildamas žirnius ne į specialią talpą, o ant žemės, T. B. pažeidė aukščiau nurodytas nuostatas Medžioklės taisyklių bei padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2020 m. lapkričio 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto S. K. 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3198-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nepakeistą ir T. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.