Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-177-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-20
Bylos Nr.: 2S-177-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14155-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Izolda Nėnienė
Atsakovas: R. M.
Ieškovas: U. G.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2S-177-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14155-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2;110.1;122.2;122.3;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18110-887/2013 pagal ieškovo U. G. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-7235-454/2011 dalyje dėl nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G.. Pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 7235-454/2011 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. G. priteisimo ir priteisti iš R. M., nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Nepilnamečio vaiko S. G. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą U. G.. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. išlaidas

Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko S. G., gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G., iki bus priimtas teismo sprendimas. Sustabdyti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2009 vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymo periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt išieškojimo iš U. G. iki sprendimo priėmimo. Priteisti iš R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. G., po 500,00 Lt per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G. iki bus priimtas teismo sprendimas, taip pat nustatė laikiną atsakovės R. M. ir nepilnamečio vaiko S. G., bendravimo tvarką:

1. R. M. turi teisę ir pareigą dalyvauti auklėjant savo nepilnametį sūnų S. G.;

2. R. M. pasiima S. G. iš mokyklos (ugdymo įstaigos) kas antrą (lyginį) penktadienį nuo 17.00 val. ir nuveža jį į mokyklą pirmadienio rytą;

3. R. M. pasiima S. G. kiekvieną antradienį iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir užklasinei veiklai (jeigu tokia yra) ir pristato į mokyklą trečiadienio rytą;

4. R. M. sūnaus S. G. vasaros atostogų metu praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 30 dienų, prieš mėnesį laiko informuojant ieškovą U. G. apie savo atostogas;

5. Šventes - Kalėdas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų, S. G. praleidžia su tėvu, o Naujuosius Metus su savo mama, sekančiais metais atvirkščiai. Velykų šventes S. G. praleidžia su mama, sekančiais metais atvirkščiai. Mamos gimtadienį S. G. praleidžia su mama, tėvo gimtadienį praleidžia su tėvu, nežiūrint nustatyto grafiko. Tėvo dieną S. G. praleidžia su tėvu, o mamos dieną - su mama.

Taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2009 priteisto išlaikymo iš U. G. nepilnamečiam vaikui S. G. išlaikyti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėjimą ir priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš R. M., nepilnamečiam vaikui S. G., po 500,00 Lt nuo 2013-09-20 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-18110-887/2013. Laikino išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. I. U. G., paskyrė S. G., priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Teismas nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai, šalys tarpusavyje nebendrauja, tik konfliktuoja dėl sūnaus gyvenamosios vietos, dėl ieškovo bendravimo su sūnumi, nors teismo, šalių susitarimu, visi pastarieji klausimai buvo išspręsti dar 2009 metais. Abi šalys pripažino teismui, kad jos nesikalba ir jų konfliktų bei kylančių nesusipratimų pasekmių našta gula ant mažamečio sūnaus S. pečių. Nors tarp šalių santuoka nutraukta bei teismo išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, šalys vis tiek nesugeba civilizuotai bendrauti, nemoka ir nenori viena kitos išklausyti, situacijas, susiklosčiusias bendraujant su vaikais, interpretuoja savo naudai ir nukreipia vienas prieš kitą. Tai, kad ieškovas su atsakove nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaikų interesai. Kauno miesto ir Kauno rajono VTAS atstovės patikrino šalių gyvenimo sąlygas, vertino šalių sūnaus galimybes gyventi pas tėvus ir davė išvadas, kad abu tėvai sudaro tinkamas sąlygas sūnui gyventi. Teismui betarpiškai išklausant mažamečio vaiko nuomonę, jis patvirtino, kad atsakovės draugas namuose laiko ginklą, kad mamos draugo pradėjo šiek tiek bijoti po jo konflikto su tėčiu ir kad mama jį baudžia jeigu ką nors ne taip padaro, yra sudavusi ranka į galvą ir diržu per užpakalį ir kojas. S. taip pat aiškino teismui, kad mama kartais būna gera, bet dažniau pyksta, todėl jis jaučiasi saugesnis, labiau mylimas pas tėvą, dėl ko labai nori gyventi su tėčiu. Faktus, kad atsakovė sūnų auklėja, mušdama diržu bei naudoja kitas fizines bausmes, patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu ( b. l.94) bei patvirtina byloje esantys dokumentai. Teismas tokį atsakovės elgesį vertino neigiamai, kaip pažeidžiantį vaiko interesus. Teismas nurodė, kad vaikas labai jautrus, emociškai sutrikęs, jam šiuo metu labai sunku dėl to, kad mama visiškai neatsižvelgia į jo norą, neleidžia gyventi pas tėtį ir mamos bausmes vaikas sieja su jo noru gyventi pas tėtį. S. G. norą gyventi su tėčiu yra išreiškęs ne vieną kartą, tą pačią poziciją išdėstė VšĮ „P. G.“ psichologei, Kauno miesto bei Kauno rajono VTAS specialistėms, teismui ir jos nekeičia, nesiblaško. Sudėtingą vaiko emocinę būklę patvirtina ir byloje pateiktas S. G. psichologinis įvertinimas, kurio priešinga šalis neginčijo. Atlikusi tyrimą, psichologė padarė išvadą, kad S. G. psichologinė būsena (vidinis emocinis prislėgtumas, stipriai išreikštas nesaugumo jausmas, apsauginė agresija, susijusi su nepasitikėjimu aplinkiniu pasauliu, aukštas nerimastingumo lygis, bejėgiškumas) susijusi su tėvo atskyrimu nuo šeimos bei konfliktuojančiais buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiais. S. G. rekomenduojama psichologo pagalba bei kad būtų peržiūrėtas sprendimas, berniuko gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, kadangi tėvo atskyrimas nuo vaiko, riboti pasimatymai neigiamai įtakoja tiriamojo psichinę sveikatą ir gali turėti rimtų pasekmių sklandžiai tiriamojo asmenybės brandai ( b. l.11-13). Teismas atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnamečio sūnaus S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Teismo nuomone, ieškovas turi sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, suteikiant vaikui saugią ir stabilią aplinką, kurioje jis gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis. Nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės darys vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kels emocinius išgyvenimus, todėl nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos keitimas, vaikui nenorint šiuo metu gyventi pas motiną, yra būtinas, priešingu atveju gali būti padaryta didelė žala nepilnamečio interesams, sveikatai. Laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kad prieš S. G. nebūtų atliekami jokie prievartiniai veiksmai, kad vaikas emociškai stabilizuotųsi, pasijaustų saugus ir pats galėtų ramiai įvertinti su kuriuo iš tėvų nori gyventi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog sūnui gyvenant pas atsakovę aplinka jam tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sūnaus normaliam vystymuisi. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, priešingai nei teigia ieškovas, ji nemananti, jog atsakovės ir sūnaus santykiai yra šalti, nes po pokalbio sūnus labai švelniai atsakovę apkabino ir apkabinęs stovėjo ilgą laiką. Atstovė taip pat nurodė, jog pas atsakovę abiems vaikams yra sudarytos geros sąlygos, atsakovė pakankamai rūpinasi vaikų ugdymu. Atsakovė rūpinasi sūnaus lavinimusi bei užklasine veikla. Atsakovės nuomone, dabartinė sūnaus S. gyvenamoji vieta su atsakove atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su atsakove yra geri, tarp atsakovės ir sūnaus taip pat yra susiklostęs artimas ryšys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė darytų neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichologinei vystymosi raidai, atsakovei būtų apribota tėvų valdžia arba kad būtų nustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaikų interesų apsauga ir užtikrinimu. Ieškovas, pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, jų nenurodė ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės, bei neįrodė aplinkybės, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su atsakove dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Ieškovas su sūnumi matosi pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą grafiką, jokių kliūčių bendrauti ieškovui su sūnumi atsakovė nedaro, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų pažeisti ir ieškovo teisėti interesai.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismo nutarties tam tikros dalys yra realiai neįmanomos įvykdyti, o kai kurios iš esmės pažeidžia atsakovės interesus, teismo yra priimtos neišsiaiškinus esminių aplinkybių. Teismas nutartimi nustatė, jog atsakovė pasiima sūnų iš mokyklos (ugdymo įstaigos) kas antrą (lyginį) penktadienį nuo 17.00 val. ir nuveža jį į mokyklą pirmadienio rytą. Teismas nepagrįstai nesiaiškino byloje S. G. užimtumo ugdymo įstaigoje bei mokslo įstaigos darbo grafiko. Kaip matyti iš Kauno senamiesčio progimnazijos 2013-09-24 pažymos Nr. 2-74, nepilnamečio S. pamokos penktadieniais baigiasi 11.40 val., todėl nurodymas S. pasiimti penktadienį iš mokslo įstaigos neatitinka protingumo kriterijų. Teismas nutartyje nustatė, jog atsakovė pasiima sūnų kiekvieną antradienį iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir užklasinei veiklai ir pristato į mokyklą trečiadienio rytą. Ši nutarties dalis yra nepriimtina, nes pagal 2009-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2009 būtent šį antradienį S. sesuo praleidžia pas ieškovą. Tokiu būdu S. G. netenka galimybės bendrauti su savo seserimi. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko apklausos protokole 2013-09-10 Nr. ŠD-561 matyti, jog S. jaustųsi normaliai jei su sese matytųsi savaitgaliais ir vieną dieną per savaitę. Pagal pirmosios instancijos teismo nutartį, S. netenka galimybės bendrauti su sese taip dažnai, kaip jis norėtų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė su sūnumi praleidžia per vasaros atostogas 30 dienų, tačiau nenurodė, ar tai 30 kalendorinių dienų, ar 30 darbo dienų, atsakovė asmeniškai linkusi suprasti, jog turima omenyje apie 30 darbo dienų. Nutartyje teismas nustatė, jog S. su tėvu praleidžia Kalėdas, o su atsakove -Naujuosius metus, sekančiais metais - atvirkščiai. Teismas nepagrįstai nepasisakė, kada atsakovė turėtų atvykti pasiimti sūnų (tikslus laikas) ir kada turėtų grąžinti sūnų, ar tėvas atvyks pats sūnaus pasiimti ir kada.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui sūnui po 500 Lt nesigilinęs į atsakovės bei ieškovo pajamos. Kaip matyti iš 2013-09-12 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos Nr. VS-2196, ieškovo pajamos per mėnesį yra apie 7000 Lt. Atsakovės pajamos yra apie 1200 Lt. Teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu nei atsakovės, nei ieškovo nieko nepaklausė apie gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, t.y. visiškai netyrė šių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pajamos yra trigubai didesnės nei atsakovės, iš atsakovės priteistina ne daugiau kaip po 400 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui atkreipiant dėmesį į tai, kad su atsakove dar lieka gyventi nepilnametė dukra

Atsiliepimas

Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė į bylą pateiktus procesinius dokumentus, t.y. atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kartu su juo pateiktus dokumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neginčijo byloje pateikto S. G. psichologinio įvertinimo, pateikto VšĮ „P. G.“ į kurią kreipėsi ieškovas apie tai net nepranešęs atsakovei ir nesudarydamas galimybės dalyvauti kartu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo išsiaiškinta pagrindiniai klausimai - natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės yra vaiko noras gyventi su tėvu? Ar S. G. yra pakankamai subrendęs pareikšti savo nuomonę? I. U. G. galimai nuteikinėja sūnų S. prieš atsakovę, jam nuolaidžiauja.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas U. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, įvertino visas bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teismas tiesiogiai išklausė ir įvertino nepilnamečio vaiko nuomonę nagrinėjamu klausimu, vaiko teisių institucijų išvadas ir priėmė teisingą nutartį, geriausiai atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nustatė aplinkybes ir faktus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir šiomis priemonėmis apgynė nepilnamečio vaiko S. G. neturtinius asmeninius interesus. Institucijos teikiančios išvadą šioje byloje, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui rašytinius įrodymus apie abiejų šalių buities ir gyvenimo sąlygas, pateikė jų apsilankymo metu atliktos nepilnamečio vaiko apklausos turinį. Iš vaiko apklausų teksto darytina išvada apie vaiko nesaugumo jausmą, gyvenant pas motiną ir jo norą gyventi su tėvu. Abiejų institucijų atstovai iki teismo posėdžio patikrino tėvų buities ir gyvenimo sąlygas, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos. Nepilnametis vaikas abiejų institucijų atstovams išsakė savo norą gyventi su tėvu ir savo norą motyvavo. Abiejų institucijų atstovės dalyvavo teismo posėdyje, įvertinusios bylos aplinkybes ir įrodymus, pateikė išvadas, rekomenduojančias nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Aplinkybes apie fizinio smurto vartojimą prieš vaiką patvirtino pati atsakovė jos apklausos teisme metu bei nepilnametis vaikas, išklausant jo nuomonę teisme. Teismo nutartis dalyje dėl vaiko motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. G. tvarkos nustatymo yra įvykdoma ir aiški. Taip pat byloje nebuvo pagrindo mažinti vaiko išlaikymo dydį, t.y. teismas, spręsdamas dėl laikino vaiko išlaikymo dydžio, vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, o byloje nebuvo duomenų, kurių pagrindu vaikui teiktinas išlaikymas galėjo būti sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-7235-454/2011 dalyje dėl nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G.. Pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 7235-454/2011 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. G. priteisimo ir priteisti iš R. M., nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Taip pat ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko S. G., gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G., iki bus priimtas teismo sprendimas. Sustabdyti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2009 vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymo periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt išieškojimo iš U. G. iki sprendimo priėmimo. Priteisti iš R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. G., po 500,00 Lt per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas (b.l.3-6). Pirmosios instancijos tesimas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ( b.l.86-93).

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog sūnui gyvenant pas atsakovę aplinka jam tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sūnaus normaliam vystymuisi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su atsakove dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.

Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo klausimu nagrinėtinus aspektus, t. y. patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Kauno miesto ir Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės patikrino šalių gyvenimo sąlygas, vertino šalių sūnaus galimybes gyventi pas tėvus ir davė išvadas, kad abu tėvai sudaro tinkamas sąlygas sūnui gyventi. Teismui betarpiškai išklausant mažamečio vaiko nuomonę, jis patvirtino, kad atsakovės draugas namuose laiko ginklą, kad mamos draugo pradėjo šiek tiek bijoti po jo konflikto su tėčiu ir kad mama jį baudžia jeigu ką nors ne taip padaro, yra sudavusi ranka į galvą ir diržu per užpakalį ir kojas. S. taip pat aiškino teismui, kad mama kartais būna gera, bet dažniau pyksta, todėl jis jaučiasi saugesnis, labiau mylimas pas tėvą, dėl ko labai nori gyventi su tėčiu. Faktus, kad atsakovė sūnų auklėja, mušdama diržu bei naudoja kitas fizines bausmes, patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu (b.l. 94 ) bei patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 14-15, 16). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai tokį atsakovės elgesį vertino neigiamai, kaip pažeidžiantį vaiko interesus. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Remiantis ankščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei sudaromos sąlygos maksimaliai bendrauti ir palaikyti emocinį ryšį su vaiku, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams patvirtinus, jog ieškovo namuose yra visos sąlygos vaikui augti pas tėvą, be to, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams šalių sūnaus išreikštą norą gyventi su tėvu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutikti neturi pagrindo, kadangi ieškovas turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, suteikiant stabilią aplinką, kurioje jis gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis, byloje nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, būtų ne tik netikslingas, tačiau gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, ir tėvų tarpusavio konfliktai, jiems negalint atsiriboti nuo santykių aiškinimosi bei trūkstant geranoriškumo jų tarpusavio santykiuose, daro neigiamą įtaką vaikui, taip pat ir jo sveikatai. Todėl patys tėvai turi imtis priemonių sudaryti sąlygas vaiko vienodam bendravimui su jais ir kad vaikas patirtų kuo mažiau įtampos, streso dėl tėvų tarpusavio nesutarimų.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismo nutarties tam tikros dalys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra realiai neįmanomos įvykdyti, o kai kurios iš esmės pažeidžia atsakovės interesus, teismo yra priimtos neišsiaiškinus esminių aplinkybių. Šiuo aspektu atsakovei išaiškintina teisė tiek gražiuoju susitarti su ieškovu dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakoregavimo, tiek ir kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės patikslinimo (CPK 148 str.).

Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui sūnui po 500 Lt nesigilinęs į atsakovės bei ieškovo pajamos. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų - užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai (CK3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Todėl, kol teismas nenustatė naujos vaikų išlaikymo teikimo prievolės tvarkos, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galiojantis, apeliantė privalo jį vykdyti, teikti išlaikymą kitam vaikui ir taip užtikrinti jo teisių ir interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir juos apsaugo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins, kokios išlaidos yra būtinos nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį, bei šalių turtinę padėtį. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė