Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. A. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio (toliau ir – pareiškėjas) skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties, kuria A. G. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo A. G. A. nubausta pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

2. 2022 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas A. G. A. skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą pakeitė ir pašalino iš kaltinimo aplinkybes dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini). įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.2, 2.5, 2.6 punktų pažeidimo, nesant nusižengimo požymių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Institucijos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis visuose viešuosiuose renginiuose, terminą sutrumpino iki 7 mėnesių, jį skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. balandžio 24 d.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, šios priemonės terminą – 7 mėnesius skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą termino skaičiavimą, nes jis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo Institucijos 2021 m rugsėjo 24 d. nutarime nurodytos datos – 2021 m. rugsėjo 24 d. o nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. A., ginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė nesutinka su A.G. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino pradžios momentu.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo atitikimo ANK reikalavimams

7. ANK 609 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kita ko nurodoma: administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018; 2AT-24-458/2020).

9. Kita vertus, pažymėtina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis tebėra aktuali, ja remiamasi iki pat šiol (pvz., Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. AN2- 204-209/2017; eAN2-64-891/2020). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-5351/2010, N444-202/2011).

10. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, protokole nurodyti teisės normų pažeidimai, tačiau nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė kiekvieno iš paminėtų reikalavimų pažeidimas, protokole nėra jokių pažeidimus apibūdinančių faktinių aplinkybių, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje A. G. A. iš tiesų suformuluotas neaiškiai. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. A., gavusi 2021 m. rugpjūčio 18 d. administracinio nusižengimo protokolą per savo įgaliotą atstovą, pateikė rašytinius paaiškinimus iš kurių matyti, kad ji ginčijo jai protokole inkriminuotus įsakymo 2.1., 2.2.;2.3.; 2.4.;2.5.;2.6.; pažeidimus, neigė pažeidusi Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat minėjo ir protokolo trūkumus. Vėliau, jos atstovas pateikė prašymą atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kuris buvo numatytas 2021 m. rugsėjo 2 d., dėl didelės bylos apimties ir pratęsti administracinio nurodymo įvykdymo terminą iki rugsėjo 20 d. (b. l. 36-37). Institucija bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2021 m. rugsėjo 23 d. ir informavo, kad ANK nenumato galimybės nukelti administracinio nurodymo termino. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. G. A. nors ir teigė, kad protokolas surašytas neaiškiai, tačiau tuo pačiu ginčijo jai inkriminuotus kaltinimus, taigi teigti, kad dėl protokolo trūkumų ji negalėjo gintis, negalima.

11. Remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Iš Institucijos 2021 m . rugsėjo 24 d. nutarimo matyti, jog jame konkretūs veiksmai, kuriais grindžiami inkriminuotų teisės normų pažeidimai yra nurodomi (b. l. 20-21). Šių aplinkybių egzistavimą A. G. A. ginčijo apylinkės teismui, teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, teismas A. G. A. prašymu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti posėdžio, kuriame buvo svarstomas mitingo suderinimo klausimas, garso ir vaizdo įrašą, tačiau pastaroji rašte nurodė, kad garso ir vaizdo įrašas daromas nebuvo, apklausė liudytojus E. N., E. M., A. U., o taip pat prijungė prie bylos A. G. A. atstovo pateiktą papildomą medžiagą. Pastebėtina, kad dalį kaltinimų apylinkės teismas panaikino, nepasitvirtinus faktinėms aplinkybėms. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant to, jog administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog Institucijos nutarime jos nurodytos, buvo skundžiamos apylinkės teismui, kuriame pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas aktyviai šias aplinkybes ginčijo, o teismas ėmėsi visų veiksmų siekdamas nustatyti A. G. A. inkriminuotų faktinių aplinkybių egzistavimą, spręstina, kad aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pažeidimai šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to A. G. A. galimybė gintis nuo kaltinimo buvo tiek suvaržyta, jog vien šiuo pagrindu, grąžinti bylą Institucijai protokolo trūkumams pašalinti, juolab, kad pareiškėjas tokio prašymo skunde ir neišreiškė, prašydamas panaikinti apylinkės teismo paliktus kaltinimus ir nurodydamas tai pagrindžiančius motyvus, kas taip pat patvirtina, kad kaltinimai A. G. A. tiek skundo apylinkės teismui, tiek apygardos teismui padavimo metu yra suprantami ir aiškūs.

Dėl A.G. A. kaltės pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį

13. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) įsakymo 1 punktu, suderinta jog A. G. A. organizuojamame mitinge šalia Seimo pastato dalyvaus ne daugiau kaip 1000 žmonių, o (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu ankstesnio įsakymo 1 punktas pakeistas, nurodant, kad mitinge dalyvaus ne daugiau kaip 5000 žmonių (b. l. 23-28). Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip mitingo organizatorė, žinodama, kad renginyje ketina dalyvauti toks didelis kiekis asmenų, organizuodama renginį, negalėjo nesuvokti, kad jiems būtina ir tinkama infrastruktūrą – laikini biotualetai, maitinimo taškai ir kt. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad minėta infrastruktūra įrengta nebuvo. Byloje nustatyta, kad gausiam renginio dalyvių skaičiui masiškai norint įeiti į Nacionalinės bibliotekos patalpas siekiant pasinaudoti Nacionalinės bibliotekos tualetu, kavos ir maisto aparatais ir pan. Nacionalinė biblioteka saugodama turtą ir negalėdama užtikrinti Vyriausybės keliamų reikalavimų dėl lankytojų nosį ir burną dengiančių kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, švaros ir tvarkos užtikrinimo uždarose patalpose, privalėjo užsidaryti ir neįleisti lankytojų, negalėjo teikti paslaugų. Tokiu būdu buvo sutrikdytas šios įstaigos darbas (b. l. 28). A. G. A. turėjo ir galėjo numatyti, kad neįrengus renginį aptarnauti skirtos infrastruktūros, esant tokiam dideliam dalyvių skaičiui, mitingo dalyviai masiškai plūs į mitingo vietoje esančią Nacionalinę biblioteką siekdami pasinaudoti tualetais bei nusipirkti vandens ir maisto, taip sutrikdydami įprastą šios įstaigos darbą. Taigi minėtas A. G. A. neveikimas, neužtikrinus, jog renginio dalyviai netrikdytų nacionalinės bibliotekos darbo pagrįstai traktuotas įsakymo 2.1. punkto pažeidimas, nes bibliotekos darbo sutrikdymas laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, todėl naikinti kaltinimo šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Nors skunde teigiama, kad Nacionalinės bibliotekos direktoriaus rašte išdėstyti teiginiai yra tendencingi ir nepagrįsti realiais faktais, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad renginio metu dalyvių skaičius iš tiesų buvo itin didelis, 09.54 val. siekė apie 4000, o 13.37 val. – apie 2000 (b. l.31-32). Esant tokiam faktiniam dalyviui skaičiui, abejoti, kad nesant renginio dalyvius turėjusios aptarnauti infrastruktūros, renginio dalyviams ėmus masiškai plūsti į biblioteką, šios darbas iš tiesų buvo sutrikdytas, nėra jokio pagrindo.

14. Pareiškėjas taip pat ginčija kaltinimą pagal įsakymo 2.4 punktą, kuriuo A. G. A. įsipareigojo užtikrinti, kad mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrų atstumu iki Seimo pastato. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio reikalavimo pažeidimas yra akivaizdus. Jį patvirtina: 1) Įvykių chronologija, kurioje užfiksuota , kad 9.12 val. mitingo dalyviai buvo raginami atsitraukti nuo Lietuvos Respublikos Seimo teritorijos, be to, 9.32 val. pranešama, jog nepavyksta paženklinti nustatyto atstumo ir atitraukti renginio dalyvius toliau nuo Seimo pastato (b. l. 30); 2) byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad dalis mitingo dalyvių stovi prie pat Seimo pastato. Pastebėtina, kad teikdama paaiškinimus Institucijai, A. G. A. šį pažeidimą pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi nesugebėjusi užtikrinti reikiamo atstumo iki Lietuvos Respublikos Seimo pastato (b. l. 43). Skunde Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas neginčydamas aplinkybės, jog minėto atstumo nebuvo laikomasi, kaltę dėl šio pažeidimo verčia tvarką renginio metu turėjusiems užtikrinti pareigūnams, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šis reikalavimas yra numatytas ne tik Įsakyme, tačiau ir Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir jį užtikrinti turi mitingo organizatoriai, o ne policija. Aplinkybė, jog įvykių chronologijoje užfiksuota, kad pareigūnai nekelia pretenzijų dėl galimo 75 metrų atstumo nesilaikymo, nepanaikina A. G. A. atsakomybės dėl šio reikalavimo pažeidimo, nes policijos pareigūnai neturi įgaliojimų atleisti asmenų nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo. A. G. A. veiksmai raginant žmones atsitraukti vertinti teigiamai, tačiau tai nepanaikina įsakymo 2.4 punkto pažeidimo, juolab, kad iš Įvykių chronologijos matyti, kad minėtais veiksmais pažeidimas pašalintas nebuvo (b. l. 30)

15. Įvertinus tai kas aptarta, konstatuotina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, A. G. A. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tai yra ji pažeidė Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, įsakymo 2.1. ir 2.4. punktuose jai paskirtus įpareigojimus, nes neužtikrino kad: jos organizuojamo mitingo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos; mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrų atstumu prie Seimo pastato. Pastebėtina, kad A. G. A. šioje administracinio nusižengimo byloje traukiama administracinėn atsakomybėn dėl aukščiau aptartų pažeidimų, o ne dėl įvykių vykusių po pasibaigusio mitingo, todėl skundo argumentas, jog ji nedalyvavo po mitingo vykusiuose veiksmuose, todėl jokių teisės reikalavimų nepažeidė, nepagrįstas.

Dėl A. G. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino pradžios momento

16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas A. G. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešuose renginiuose termino pradžia – 2021 m. rugsėjo 24 d. yra nepagrįsta ir turėtų būti skaičiuojama nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties įsiteisėjimo momento. Su šiuo teiginiu aukštesnysis teismas sutinka. Remiantis ANK 27 straipsnio 1 dalimi administracinio poveikio priemonės skirtos įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Kaip matyti iš institucijos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, juo A. G. A. buvo pripažinta kalta pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 370 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešuose renginiuose nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. birželio 8 d., tačiau šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, taigi juo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė neįsiteisėjo ir A. G. A. nepradėjo šios priemonės vykdyti. Skundžiama nutartimi sutrumpinus šios priemonės terminą iki 7 mėnesių ir skaičiuojant jį nuo Institucijos nutarimo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 24 d.) būtų paneigiami šios priemonės taikymo tikslai, nes tokiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų laikomas įvykdęs šią priemonę, suėjus jos terminui, nors realiai jos nevykdė ir jokių suvaržymų, siekiamų šia priemone, nepatyrė, todėl skundžiama nutartis dalyje, kurioje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis visuose viešuose renginiuose 7 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 24 d., keičiama, nurodant, kad terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi A. G. A. pagrįstai pripažinta pažeidusi Įsakymo 2.1. ir 2.4. punktų reikalavimus bei Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šiais veiksmais padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, todėl jos atstovo skundas netenkinamas, tačiau skundžiamoje nutartyje nustatytas administracinio poveikio priemonės pradžios terminas yra nepagrįstas, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundas tenkinamas ir nutartis šioje dalyje keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 654 straipsniu

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis visuose viešuose renginiuose 7 (septynis mėnesius) pakeisti ją išdėstant taip: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis visuose viešuosiuose renginiuose, terminą sutrumpinti iki 7 (septynių) mėnesių, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos“.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

A. G. A. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.