- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- e1-1090-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24060-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsiskyrusi, pensininkė, teista – 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 7 dalimi paskirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo laiką: 1) įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. alkoholį, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. L. 2021 m. liepos 17 d., galimai apie 21:25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilės girtumas), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiam savo sūnui R. L. į kairįjį smilkinį, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, galimai apie 21:30 val., namų kieme, tyčia vieną kartą spyrė ant suolo sėdinčiai savo motinai V. J. į kairį šoną ir tokiais savo neteisėtais veiksmais, smurtaudama, nukentėjusiesiems R. L. ir V. J. sukėlė fizinį skausmą.
2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamoji R. L. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams.
3. Kaltinamoji R. L., apklausta 2021 m. liepos 18 d. ir papildomai 2021 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama V. J., gimusia (duomenys neskelbtini) m. Namas, kuriame gyvena, priklauso jos mamai. 2021 m. liepos 17 d., apie 14:00 val. pas jas atvažiavo jos sūnus R. L.. Jos sūnus atsivežė du butelius šampano ir pasikvietė į svečius netoliese gyvenančią L.. Atėjus L., ji su ja gėrė tą šampaną. Apie 16:00 val., išgėrus sūnaus atvežtus du butelius, ji nuėjo į parduotuvę nupirkti dar du butelius. Apie 20:00-20:30 val., tikslaus laiko pasakyti ji negali, bet jau buvo pritemę, ji pasigedo savo telefono. Ji neprisimena visų įvykio aplinkybių, tikriausiai sukonfliktavo su mama ir sūnumi. Ji neprisimena, kad mamai būtų įspyrusi, bet neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti. Ji neprisimena, kad jai sakė kokius įžeidžiančius žodžius. Visą laiką, kai ji vartojo alkoholį su L., jos mama visur vaikščiojo. Ji buvo ir kieme, ir namo viduje. O ji su L. gėrė didžiajame kambaryje. Ji prisimena, kad konfliktavo su sūnumi kambaryje, jeigu lieka pas jas nakvoti. Prisimena, kad jis buvo užsirakinęs kambaryje, atsimena, kad trenkė durimis, vedančiomis iš kambario į virtuvę, t. y. jos kambario durimis. Ji pamena, kai ji apšaukė sūnų, kad šis paėmė jos telefoną. Ji neprisimena, kad sūnui būtų sudavusi, tačiau taip galėjo būti. Gal ir sudavė ar bakstelėjo kur į petį, bet nemano, kad būtų jam sudavusi į veidą. Ji dar pamena, kad sūnui pasakė, kad ji jam iškvies policiją, kad jis paėmė jos telefoną, ir išvažiavo pas netoliese gyvenantį kaimyną, A. brolį G., išsikviesti policijos. Ji pas jį pabuvo gal 10-15 minučių, papasakojo, kad įvykio konfliktas, bet policijos nekvietė. Grįžusi į namus, pamatė kieme stovintį policijos automobilį. Konflikto metu A. D. tikriausiai miegojo jų namuose, neprisimena. Ji nežino, ar jis ką matė. Ji pilnai prisipažįsta, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 21:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiam savo sūnui R. L. į kairį smilkinį, po ko, išėjusi į namų kiemą, vieną kartą spyrė kieme ant suolo sėdinčiai savo motinai V. J. į kairį šoną. Dėl savo elgesio ji labai gailisi. Ji sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka dirbti viešuosius darbus (el. b. l. 111-113, 117-118).
4. Kaltinamosios R. L. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
5. Liudytojas R. L., apklaustas 2021 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 11:30 val. jis, kartu su savo drauge, atvyko pas savo motiną R. L., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, ir močiutę V. J., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, į svečius (duomenys neskelbtini). Jo draugė, jį palikusi pasisvečiuoti, pati taksi automobiliu išvyko į darbą. Kai jis įėjo į namus, kambaryje rado motiną kartu su jos drauge vartojančias alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir motinos jokių konfliktų nebuvo. Jis, išėjęs į kiemą, ėmė remontuoti draugės automobilį, o vėliau pradėjo jį pykinti, jautėsi blogai, įtaria, kad blogumas atsirado po skiepijimosi, todėl nuėjo į kambarį pagulėti. Prigulė į lovą kitame kambaryje nei tame, kur sėdėjo motina su drauge ir užmigo. Maždaug apie 21 val., jam bemiegant, jis pajuto smūgį į galvos sritį, ties kairės pusės smilkiniu ir atsimerkęs pamatė prie jo stovinčią motiną. Ji klausė jo –„kur dingo jos telefonas?“ Jam atsakius, kad nežino, kur jos telefonas, ji šaukdama išbėgo į kitą kambarį. Po motinos suduoto smūgio į galvą jis sužalojimo nepatyrė, tik pajuto fizinį skausmą. Į medicinos ekspertus jis nesikreips. Vėliau jis, išėjęs į lauką, pasiklausė močiutės kokio telefono ieško mama ir močiutė jam pasakė, kad jai R. L. koja įspyrė į kairės pusės šoną. Jo motina jau ilgą laiką vartoja alkoholį, ankščiau buvo smurtavusi prieš močiutę, buvo pradėtas tyrimas. (el. b. l. 52-54).
6. Liudytoja V. J., apklausta 2021 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo dukra R. L., gimusia (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 17 d., dienos metu, namuose jos dukra su savo drauge sėdėjo ir vartojo alkoholį. Į svečius kaip tik buvo atvykęs jos anūkas R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris alkoholio su jomis nevartojo. Apie 21 val. ji buvo išėjusi į lauką ir prie namo įėjimo, ant ten esančio suoliuko, sėdėjo. Jai sėdint ant suolo, iš namo išėjusi jos dukra R. pradėjo sakyti žodžius: „tu nueisi atsigulsi į kapines“ ir iš basos kojos įspyrė jai vieną kartą į kairės pusės šoną. Dėl suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ji yra ligonis, senyvo amžiaus. Po suduoto smūgio jos dukra nuėjo atgal į namus. Ji sužalojimų nepatyrė, tik jautė fizinį skausmą (el. b. l. 41-42).
7. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis, matoma, kad apžiūra pradėta – 22:10 val.; apžiūra baigta – 22:30 val.; apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini); apžiūros objektas – įvykio vieta, nustatyta kad tai gyvenamasis mūrinis namas. Nuo gatvės pusės užėjus į namo vidinį kiemą, šalia įėjimo į namą durų, kairėje pusėje yra medinis suolas. Pro įėjimo durys patenkama į koridorių. Koridoriaus gale tiesiai yra patalpa Nr. 1. Jos viduje yra virtuvės technika, baldai ir kiti įvairus daiktai. Koridoriumi paėjus iki galo ir pasukus į dešinę pusę yra patalpa Nr. 2. Jos viduje yra įvairūs baldai ir kiti daiktai. Iš patalpos Nr. 2, kairėje pusėje yra pirmos durys į patalpą Nr. 3, kurios viduje taip pat yra baldai ir kiti namų apyvokos daiktai. Už patalpos Nr. 3, iš karto yra sekančios antros durys į patalpą Nr. 4, kurios viduje yra taip pat įvairus baldai, namų apyvokos daiktai. Viduryje yra stalas, ant kurio yra maisto likučiai, stikliukas ir kiti daiktai. Šalia stalo, ant žemės, yra tušti penki įvairaus tūrio alkoholio buteliai, trys šampano, vienas degtinės ir vienas plastikinis alaus butelis. Patalpos Nr. 2, gale yra dar vienos durys, vedančios į patalpą Nr. 5, kurios viduje taip pat yra baldai, lova ir kiti namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus kiemą ir patalpas nusikaltimo, grumtynių pėdsakų nerasta, neužfiksuota (el. b. l. 13-15).
8. Byloje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. Ž. 2021 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. J. patinęs kairysis šonas (el. b. l. 31-32).
9. Alkoholio matuokliu R. L. nustatytas 1,75 promilės girtumas (el. b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
10. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai įvykio vietoje. Apžiūros atlikimo eiga: vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0717_220226_003. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matomi techniniai duomenys VLN_UKM18_6092C4. Vaizdo įrašo pradžia 2021/07/17 22:02:26. Matoma, kaip atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bendrauja su ikiteisminio tyrimo byloje R. L. ir V. J., kurie galimai patyrė fizinį smurtą. V. J. policijos pareigūnams parodo, kad jos dukra R. L. jai, gulinčiai lovoje vieną kartą įspyrė į kairį šoną. Vaizdo įrašo trukmė 05:01 min. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0717_220238_001. Vaizdo įrašo kairiame kampe matomi techniniai duomenys VLN_UKM13_6092d4. Vaizdo įrašo pradžia 2021/07/17 22:02:38. Matoma, kaip atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bendrauja su R. L. ir V. J.. R. L. policijos pareigūnams parodo, kad jo motina, R. L., būdama neblaivi, jam gulinčiam lovoje sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį ir kažkur išėjo iš namų. Vaizdo įrašo trukmė 05:01 min. (el. b. l. 63-66).
11. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. L., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,75 promilės girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
12. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajai 9 mėnesius viešųjų darbų. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Be to, teismui siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
13. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (el. b. l. 125).
14. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
15. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę R. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamosios asmenybę. R. L. padarė vieną tęstinį tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji teista (el. b. l. 70-72), bausta administracine tvarka 2019 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 1 dalį, galiojančių nuobaudų neturi (el. b. l. 73). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (el. b. l. 117-118), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 1,75 promilės girtumas (el. b. l. 34-35) bei nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
17. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
18. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
19. Kaltinamoji R. L. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
20. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamosios R. L. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš šeimos narius asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. liepos 18 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant R. L. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. J. (gimusia (duomenys neskelbtini) metais) ir R. L. (gimusiu (duomenys neskelbtini) metais) (el. b. l. 120-121), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
22. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. L. buvo sulaikyta nuo 2021 m. liepos 17 d. 22:45val. iki 2021 m. liepos 18 d. 11:35 val. (el. b. l. 95-97) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
23. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais (el. b. l. 66), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
24. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 17 d. 22:45val. iki 2021 m. liepos 18 d. 11:35 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.
Paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant R. L. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. J. (gimusia (duomenys neskelbtini) metais) ir R. L. (gimusiu (duomenys neskelbtini) metais), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.