Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

5.1. Departamento direktorius 2018-01-08 pavedimu Nr. ATK1-006 (e. bylos 1 t., b. l. 40) pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. D. atlikti neplaninį ūkio subjektų Vilniaus miesto savivaldybėje patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi AKĮ.

5.2. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 6-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK) pareigūnais A. G. (A. G.) ir V. S. patikrino pareiškėjos viešojo maitinimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Bendrovę patikrinę pareigūnai 2018-01-11 pareiškėjai surašė Protokolą (e. bylos 1 t., b. l. 42–43), kuriame nustatė, kad 2018-01-11 apie 20.55 val. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje Bendrovės darbuotoja L. S., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui D. P. už 1,90 Eur pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą skardinę alaus „1410“ (alkoholio koncentracija 5,3 proc. tūrio, talpa 0,568 l) (1 epizodas). Tą pačią dieną apie 21.05 val. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ta pati Bendrovės darbuotoja pirkėjui V. M. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. butelį degtinės „Sobieski“ (alk. 40 proc. tūrio, talpa 0,5 l) ir butelį šampano „Muskatinis“ (alk. 7,5 proc. tūrio, talpa 0,75 l) (2 epizodas). Protokole nustatyta, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Protokole nurodyta, kad patikrinime dalyvavo pardavėja L. S., atliktas įrašas, kad „pardavėja L. S. nuo parašo atsisakė, vienas egzempliorius paliktas įmonėje“, po įrašu pasirašė Bendrovę tikrinęs R. D. ir patikrinime dalyvavę Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK pareigūnai V. S. ir A. G.. D. B. 2018-01-11 surašė pranešimą (toliau – Pranešimas) (e. bylos 1 t., b. l. 41), kuriuo informavo, kad dėl Protokole nustatyto pažeidimo Departamente 2018-03-01 9.00 val. bus nagrinėjama byla, Bendrovė taip pat informuota, kad neatvykus jos atstovui byla bus nagrinėjama jai nedalyvaujant. Pranešime atliktas įrašas, kad „pardavėja L. S. nuo parašo atsisakė, vienas pranešimo egzempliorius paliktas įmonėje“.

5.3. Departamentas 2017-09-07 priėmė skundžiamą Nutarimą (e. bylos 1 t., b. l. 21–25), kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusią AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, konstatavęs, kad Protokole nustatyta, jog Bendrovei priklausančiame bare 2018-01-11 darbuotoja L. S. po 20 val. iš viso du kartus pirkėjams D. P. ir V. M. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, gamyklines pakuotes atidarė, tačiau neįspėjo apie šių gėrimų vartojimą tik vietoje, pirkėjai netrukdomai įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro. Nutarime pacituotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto tekstas, nurodyta, kad pareiškėjos padarytą pažeidimą patvirtina Protokolas, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK 2018-01-11 tarnybinis pranešimas dėl prevencinės priemonės vykdymo, pirkėjų D. P., V. M., liudytojo V. T. 2018-01-11 rašytiniai paaiškinimai, kita bylos medžiaga, išdėstytos 2018-01-11 vykusio Bendrovės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atliktas jų ir pirkėjų bei liudytojo teiktų paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo vertinimas. Konstatuota, kad Bendrovė viešojo maitinimo vietoje prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais atidarytoje gamyklinėje taroje. Vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė sistemingai pažeidinėja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas (užfiksuoti 2 epizodai per trumpą laiko tarpą), Bendrovei už analogiškus pažeidimus jau buvo taikytis ekonominės sankcijos, Nutarimu pareiškėjai skirta artima sankcijos vidurkiui 360 Eur bauda.

6. Teismo posėdyje liudytojais apklausti L. S., V. S. ir A. G..

6.1. L. S. parodė, kad: situaciją prisimena; dirba Bendrovėje barmene- pardavėja; patikrinimo dieną atėjo vyriškis, paprašė alaus, ji jam paaiškino, kad įsigytą gėrimą galima vartoti tik vietoje; vyriškis suprato ir sutiko; pardavėja pardavė alų, įpylė į stiklinę; vyriškis nuėjo prie baro, tuo metu atėjo kiti du vyriškiai, todėl ji nepastebėjo, kaip pirmasis pirkėjas lyg ir buvo prie baro, bet po to išėjo; atėję du pirkėjai pirko degtinės ir šampano, dar norėjo alaus, bet L. S. juos įspėjo, kad tik 2 butelius alkoholio gali įsigyti; pirkėjai sutiko, jiems buvo paaiškinta apie įsigytų gėrimų vartojimą tik vietoje; prisimena, kad truputį alkoholio įpylė į indelius ir pirkėjams neleido išeiti iš parduotuvės; pardavėja jiems priminė, kad reikia alkoholį vartoti vietoje; kaip pirkėjai išėjo, nematė, nurodė, kad visiems pirkėjams tarą ir vienkartinius indelius atidavė, ir alaus, ir degtinės įpylė į indelius po truputį; pirkėjams išėjus, į barą atėjo 2 pareigūnai ir Departamento specialistas; Departamento tikrintojas paprašė parodyti dokumentaciją, padavė pavedimą tikrinti, patikrino alkoholio įsigijimo dokumentus; ant Protokolo L. S. nepasirašė, nes išsigando, nurodė, kad pareigūnai paaiškino padaryto pažeidimo esmę, nes ji leido pirkėjams išsinešti įsigytą alkoholį; su tokio pobūdžio patikrinimu susidūrė pirmą kartą, direktorius buvo paaiškinęs, kaip elgtis tokiuose tikrinimuose ir nurodęs, kad reikia pasirašinėti pateikiamus dokumentus, apie tikrinimus pranešti; iš karto direktoriaus apie vykusį patikrinimą neperspėjo, tik po 2 mėnesių perspėjo, kai direktorius gavo dokumentą iš Departamento ir iškvietė pasiaiškinti; direktorius nuobaudų neskyrė, žodžiu išreiškė pastabą, kad apie patikrinimus reikia informuoti iš karto; bare pardavinėjamas alkoholis ir maistas (šildomi pusgaminiai, kiti maisto produktai); nurodė, kad jokių dokumentų iš patikrinimą atlikusių asmenų neėmė, atsisakė Protokolą pasirašyti, pareigūnai susidėjo dokumentus ir išėjo, nieko nepaliko ant stalo (teismo posėdžio laikas nuo 40:35 iki 55:46).

6.2. V. S., AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK vyriausiasis tyrėjas, paliudijo, kad: 2018 sausio pradžioje kartu su Departamento atstovu organizavo priemones, kurių metu tikrino ūkio subjektus, ar jie nepažeidinėja AKĮ nustatytų draudimų, susijusių su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; į Bendrovės parduotuvę nuvyko apie 21 val. ir pamatė iš parduotuvės išeinantį vyriškį, kuris nenatūraliai ėjo, buvo prispaudęs ranką; buvo žinoma informacija, kad galimai Bendrovė draudžiamu laiku prekiauja alkoholiu; minėtas asmuo patikrintas, pas vyriškį rado atidarytą beveik pilną skardinę alaus, to neneigė pirkėjas, paaiškino, kad kelis gurkšnius išgėrė iš vienkartinės stiklinės, kur alkoholį buvo įpylusi pardavėja; kol formino pažeidimą, pastebėjo, kad 2 vyriškiai įėjo į parduotuvę ir greitai išėjo, jie nešėsi alkoholinius gėrimus (degtinę ir šampaną); buteliai buvo atidaryti, pirkėjai paaiškino, kad šiek tiek pardavėja įpylė alkoholio į vienkartinius indelius, jį suvartojo vietoje, o likusį išsinešė; įforminus pažeidimą, asmenys paleisti, o pardavėjai bandė įteikti šaukimą, bet ji atsisakė jį pasirašyti, ant kitų dokumentų, kiek prisimena, taip pat atsisakė pasirašyti; pats apklausinėjo pirkėjus, jiems viską paaiškino, asmenys suprato padarytus pažeidimus; negalėjo nurodyti, ar paliko Protokolą ir Pranešimą, bet kaip buvo užfiksuota dokumente, taip ir buvo atlikta, nes pareigūnui nėra tikslo nepalikti Protokolo kopijos; įrašas dėl L. S. atsisakymo pasirašyti dokumentą darytas Departamento atstovo; pamena, kad pardavėja nebuvo linkusi bendradarbiauti, atsisakė pateikti paaiškinimus ir šioje, ir kitose administracinių nusižengimų bylose; alkoholio likučių taroje nematavo, to nereikalauja teisės aktai, darė nuotraukas, patikrinimo metu užfiksuota, kad alkoholio skardinėje buvo likę (teismo posėdžio laikas nuo 56:10 iki 1:07:14).

6.3. A. G. parodė, kad: tą dieną dirbo pagal planą, tikrino, kaip laikomasi AKĮ nuostatų; su Departamento pareigūnu ir V. S. apie 21 val. buvo prie Buivydiškių g.10 kavinės-parduotuvės, sustojo apie 50 m nuo įėjimo; pamatė išėjusį asmenį, kuris nešė skardinę alaus, jį sustabdė ir iš karto pamatė išeinančius dar 2 asmenis, kurie matėsi, kad kažką slėpė; visi asmenys sulaikyti, užėjo į parduotuvės-baro patalpas, nurodė konkrečius alkoholinius gėrimus ir tarą (degtinės ir šampano šiek tiek nugerta); tokius duomenis ir nustatė; Departamento pareigūnas surašė dokumentus, pateikė pasirašyti pardavėjai; pardavėja atsisakė pasirašyti dokus; tiksliai nepamena, ar paliko Protokolą ir Pranešimą, bet pasirašinėjo ant dviejų kopijų; parduotuvėje buvo žmonių, vyko tikrinimo veiksmai, todėl nepamena tiksliai šių aplinkybių; alkoholio kiekis taroje buvo fiksuotas nuotraukose, įsigyti gėrimai grąžinti žmonėms; su pardavėja jis nebendravo ir neapklausinėjo; paaiškino, kad alaus skardinė nepermatoma, likusio alkoholio kiekio nesimatė, bet paėmus į ranką jautėsi, kad yra nemažas kiekis.

7. Kilusiam ginčui aktualus AKĮ (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2018-01-01) nustatytas teisinis reguliavimas. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka nustatyta šio įstatymo 18 straipsnyje, kurio 3 dalie 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje (13 punktas).

8. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nėra ginčo ir dėl alkoholinių gėrimų draudžiamu metu (po 20 val.) pardavimo fakto Bendrovei priklausančiame bare ar jų kiekio, aplinkybių, kad jie buvo parduoti atidarytoje gamyklinėje pakuotėje. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pirkėjai nedidelį kiekį įsigytų gėrimų suvartojo Bendrovei priklausančiame bare, o likusius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos gamyklinėje taroje.

10. Pareiškėja teigia, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamentas nepagrįstai taikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, neįrodė pažeidimo, nes alkoholis buvo pilstomas, o pardavėjos veiksmų (įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje, atkimšo gamyklinę tarą, aprūpino pirkėjus vienkartinėmis stiklinėmis ir dalį gėrimų įpylė) visuma, bare esantys įspėjimai ir tinkama aplinka patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi efektyvių ir proporcingų priemonių ir savo elgesiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų nepažeidė. Pareiškėja pabrėžia, kad ji neturi teisės aktais pagrįstų įgaliojimų kontroliuoti pirkėjų elgesio po alkoholinių gėrimų įsigijimo ir drausti jiems išnešti gėrimus iš viešojo maitinimo vietos. Įvertinęs byloje esančią Bendrovės 2018-01-11 patikrinimo medžiagą (e. bylos 1 t., b. l. 42–47, 53–62), patikrinimo dieną Bendrovės bare alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiškinimus ( e. bylos 1 t., b. l. 48–52) aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertintina kritiškai. AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams, todėl pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento Protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Bendrovės darbuotoja pardavėja L. S. pardavė pirkėjams D. P. ir V. M. kartu su V. T. alkoholinius gėrimus atidarytose gamyklinėse pakuotėse, dalį jų pateikė pirkėjams vienkartinėse stiklinėse, bet šie asmenys viešo maitinimo vietoje suvartojo tik nedidelę dalį įsigyto alkoholio ir vėliau jį išsinešė iš baro patalpų. Šias aplinkybes patvirtina Bendrovės patikrinimo medžiagoje esančios nuotraukos bei pirkėjų paaiškinimai, liudytojos L. S. ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK pareigūnų parodymai. Pabrėžtina, kad pati pardavėja pripažino, jog, pirkėjams sumokėjus alkoholinių gėrimų kainą, ji, įpylusi nedidelį kiekį alkoholio į plastikinę stiklinę, jiems atidavė ir likusį alkoholį atidarytose gamyklinėse pakuotėse.

11. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

12. Dėl kilusio ginčo teismo nuomonės nekeičia ir tai, kad pardavėja L. S. parduodama alkoholinius gėrimus apklaustiems pirkėjams nurodė jų neišsinešti, vartoti tik vietoje (baro patalpose), atkimšo gamyklines pakuotes, dalį alkoholio įpylė, o Bendrovės bare-parduotuvėje aiškiai pateikta informacija apie nustatytą draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus (e. bylos 1 t., b. l. 16). Pareiškėjos darbuotojos pasikartojantys veiksmai, pirkėjų apsilankymo trukmė bare, parduotų gėrimų kiekis, rūšys ir jų pateikimo forma, nesiimant kitų veiksmų, kurie būdingi aptarnaujant baro klientus, teismui nekelia abejonių, kad pareiškėja vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais draudžiamu paros laiku (žr. e. bylos 1 t., b. l. 14–17, 75–76). Vien tik barmenės veiksmai, kai pardavimo momentu atidaromos visos parduodamų alkoholinių gėrimų gamyklinės pakuotės ir nedidelė dalis gėrimų buvo įpilta į vienkartines stiklines, nesudaro pagrindo teigti, kad parduoti gėrimai buvo skirti vartoti baro viduje, ir vertinti ginčo situaciją kitaip, nei tai atliko Departamentas skundžiamame Nutarime. Atsižvelgiant į išdėstytą, esminiai pareiškėjos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėja Nutarimo teisėtumą ginčija ir dėl to, kad Pranešimas ir Protokolas nebuvo tinkamai įteikti, pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Departamente, L. S. nėra įgaliotas bendrovės atstovas, kuris galėjo teikti paaiškinimus ir priimti patikrinimo eigoje Departamento surašytus dokumentus – Protokolą ir Pranešimą, o Protokolas neatitinka ANK 609 straipsniuose keliamų reikalavimų, nes nėra pareiškėjos įgalioto asmens paaiškinimų. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. LVAT yra nurodęs, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2009-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, AKĮ prasme ūkio subjekto darbuotoja laikytina tinkamu bendrovės atstovu, kuri dalyvavo neplaniniame patikrinime, turėjo teisę teikti paaiškinimus, pasirašyti patikrinimo eigoje parengtus dokumentus be atskiro Bendrovės vadovo įgaliojimo ar leidimo (žr., pvz., LVAT 2016-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016). Pabrėžtina, kad liudytoja L. S. teismui duodama parodymus paaiškino, kad Bendrovės direktorius informavęs apie Departamento atliekamus patikrinimus ir davęs jai esminius nurodymus informuoti vadovą apie atliktą patikrinimą, paimti, pasirašyti patikrinimo dokumentus. Ginčo, kad patikrinimo dieną pardavėja turėjo darbo santykius su Bendrove ir dirbo savo tiesioginį darbą parduotuvėje, nėra. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pardavėja atsisakė pateikti paaiškinimus, pasirašyti protokolą ir Pranešimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad patikrinimo 2018-01-11 metu Bendrovės neatstovavo įgaliotas atstovas. Įvertinus Protokolo turinį ANK 609 straipsnių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad jis atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, todėl pareiškėjos argumentai šiuo klausimu atmestini.

14. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bare 2018-01-11 atliktą patikrinimą ir pažeidimo nagrinėjimą Departamente. AKĮ pažeidimų nagrinėjimo tvarka reguliuojama šio įstatymo 35–38 straipsniuose. AKĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad: proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus (pateikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus (1 dalis); apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios (2 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad 2018-01-11 Bendrovės bare (parduotuvėje) patikrinimą atliko Departamento specialistas ir du policijos pareigūnai. Protokole ir Pranešime, kaip teigė liudytojas V. S., Departamento atstovas atliko įrašą, kad pardavėja L. S. atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus, po vieną jų egzempliorių palikta įmonėje (žr. e. bylos 1 t., b. l. 41–43). Iš Pranešimo turinio matyti, kad jis surašytas 2018-01-11, adresuojamas pareiškėjos vadovui, pranešime nurodyta, kad 2018-03-01 bus nagrinėjama Departamente byla pagal Protokolą, tačiau klaidingai nurodytas galimai pažeidimą padariusio ūkio subjekto pavadinimas (UAB „Sanremos“) ir Protokolo data (2017-01-11). Minėtu pranešimu Bendrovė informuojama, kad byla nagrinėjama vadovaujantis AKĮ 36–38 straipsniais. Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad ji tikrinimą atlikusiems pareigūnams paaiškinimų neteikė, atsisakė pasirašyti po atlikto patikrinimo surašytus dokumentus ir teigė, kad jokių dokumentų Bendrovę tikrinę pareigūnai nepaliko, o apie atliktą patikrinimą įmonės vadovui L. S. iš karto nepranešė, nes bijojo. Nei vienas iš teismui parodymus davusių policijos pareigūnų tiksliai negalėjo prisiminti, ar paliko Pranešimą ir Protokolą parduotuvėje, tačiau V. S. parodė, kad jei tokie įrašai minėtuose dokumentuose atlikti, vadinasi, jie buvo palikti Bendrovės atstovei, o tikrinę pareigūnai neturi jokio loginio pagrindo pasilikti sau visus dokumentus. Liudytojas A. G. parodė prisimenantis, kad pasirašinėjo po du Pranešimo ir Protokolo egzempliorius.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

17. Byloje neginčijamai nustatyta, jog L. S. 2018-01-11 dalyvavo Bendrovės patikrinime, tačiau atsisakė pasirašyti Protokolą ir Pranešimą, dėl asmeninių priežasčių slėpė šį faktą nuo darbdavio, teigė, kad jokių dokumentų Departamento atstovas ir policijos pareigūnai nepaliko. Įvertinus bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, pareiškėjos teiginiai dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą Departamente, laikytini pareiškėjos gynybine pozicija, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Bendrovės darbuotojos, t. y. susijusio su pareiškėja asmens, teiginiai neįrodo fakto, kad trys patikrinime dalyvavę pareigūnai nepaliko Protokolo ir Pranešimo Bendrovei priklausančio baro-parduotuvės patalpose. Atitinkami įrašai atlikti minėtuose patikrinimo dokumentuose, patvirtinti statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojo parašais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad atlikti įrašai atitiko po 2018-01-11 patikrinimo susiklosčiusią situaciją. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad L. S. jos operatyviai neinformavo apie atliktą patikrinimą. Todėl teismui konstatavus, kad po patikrinimo Protokolas ir Pranešimas buvo palikti Bendrovės prekybos vietoje, o vadovui apie patikrinimą ir nustatytą pažeidimą nebuvo pranešta dėl jos darbuotojos o ne dėl Departamento veiksmų, laikytina, kad esminė informacija apie pareiškėjos bylos nagrinėjimą Departamente pareiškėjai pateikta tinkamai. Pagal AKĮ 38 straipsnio 3 dalį, jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio įstatymo pažeidimo nustatymo metu. Šiuo atveju pagal AKĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimus papildomai apie bylos nagrinėjimą Departamente informuoti Bendrovę nebuvo būtina, nes Pranešimas buvo Bendrovės atstovei įteiktas pažeidimo nustatymo metu.

18. AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

19. Skundžiamame Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, skirta 360 Eur bauda, kuri atitinka AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos ekonominės sankcijos (nuo 144 Eur iki 579 Eur) vidurkį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas, parinkdamas konkrečios ekonominės sankcijos dydį pažeidė AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus baudos dydžio nustatymo kriterijus, Bendrovei paskirta ekonominė sankcija atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl yra teisinga ir proporcinga.

20. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas. Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.