- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-569-348-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-2-00117-2002-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Jolanta Vienažindytė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-52-2-00117-2002-4;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, išteisintajam A. S., nukentėjusiajai J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios J. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)145 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo požymių.
J. G. civilinis ieškinys palikti nenagrinėtu, o prašymas priteisti išlaidas už teisines advokato paslaugas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal LR BK 145 str. 2 d. išteisintas kaltinant tuo, kad nuo 2012-01-17 iki 2013-03-15 naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino žmogų - nukentėjusiąją J. G., o būtent: 2012-01-17 apie 19 val. dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos šeima, svetainėje, konflikto su dukra J. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“ ir tokiu būdu baugino J. G.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-01-29, apie 20 val., dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos šeima, virtuvės patalpoje, konflikto su dukra J. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad ,,namą supils benzinu ir sudegins“, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“, tokiu būdu baugino J. G.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. pasakė, kad ,,tavo vieta U. kapinėse“, ir tokiu būdu baugino J. G.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais, baugino J. G. susidorojimu;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. metu pasakė, kad ,,atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliūt po traukiniu“, sistemingai baugino nukentėjusiąją J. G.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2013-03-15, apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), dukrai J. G. pasakė, kad ,,tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“, ir tokiu būdu baugino J. G..
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 145 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo padaryta veika, nustatyta, kad šie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytos veikos, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus. Prielaidomis nuosprendis grindžiamas būti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-28 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. S. kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir įpareigoti per šį laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens. Priteisti iš A. S. 3000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam bei proceso išlaidų atlyginimą.
Skunde nurodo, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog kaltinimas dėl sistemingo asmens bauginimo iš esmės buvo paremtas tik nukentėjusiosios parodymais. Apylinkės teismas dėl 2012-01-17 ir 2012-01-29 kaltinamojo veiksmų nurodė, kad dauguma kaltinamojo grasinimų - „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“, ,,namą supils benzinu ir sudegins“, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“, iš tikrųjų galėtų būti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie jo grasinimai buvo rimti ir kad kaltinamasis rengėsi bei realiai galėjo juos įgyvendinti. Teismas konstatuodamas šias aplinkybes neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kad kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė sakęs kaltinime išvardintus grasinimus ir tik išklausęs garso įrašus nurodė, kad kai kuriuos grasinimus yra pasakęs. Teismas neįvertino ir tai, kad nukentėjusioji po tokių A. S. žodžių buvo stipriai įbauginta, ir kad ji manė jog A. S. savo grasinimus gali įvykdyti. Prokuroras pažymi, kad byloje yra duomenys, kad A. S. yra ankščiau smurtavęs prieš jos mamą ir brolį. Teismas vertindamas V. G. parodymus, neįvertino tai, kad jis pats asmeniškai yra girdėjęs, kad A. S. yra grasinęs nukentėjusiajai, kad ją sumuš, nupjaus galvą, išmes per langą, tai, kad konflikto metu A. S. buvo labai įpykęs ir tai, kad po tokių bauginimų nukentėjusioji verkdavo, labai bijodavo, kad A. S. savo žodžių nepaverstų veiksmais.
Taip pat skunde nurodoma, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas dėl 2012-07-31 kaltinamojo veiksmų nurodė, kad šis veikos epizodas kaltinamajam buvo inkriminuotas dėl jo grasinimo nukentėjusiajai „...tavo vieta Užupių kapinėse“, tačiau jis gali būti vertinamas labai skirtingai ir nebūtinai turi reikšti, kad kaltinamasis padarys nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką, tačiau teismas neįvertino kokiomis aplinkybėmis šis bauginimas buvo išreikštas. Labiau tikėjo liudytųjų V. K., J. M. parodymais, apie tai, kad pati nukentėjusioji išprovokavo savo tėvą, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Tačiau teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kad liudytojai V. K., J. M. apklausos metu apie tas pačias aplinkybes davė skirtingus parodymus. Teismas neįvertino ir tai, kad nukentėjusioji duodama parodymus visose tyrimo stadijose buvo nuosekli ir tokius jos nuoseklius parodymus patvirtino ir liudytoja E. R.. Be to ir liudytojas J. M. patvirtino, kad šio konflikto metu buvo E. R.. Teismas vertindamas A. S. teiginį „Kad tavo vieta Užupiuose“, jį vertino kaip besitęsiantį konfliktą ir mano šis bauginimas negali būti vertinamas BK 145 str. 2 d. prasme. Skundo autoriaus nuomone, teismas neteisingai įvertino šias aplinkybes, kadangi iš pokalbio konteksto matyti, kad kalba vyksta apie kapines ir apie tai, kad mama ten yra palaidota ir kad jis savo pažadus tęsia. Teismas neįvertino, kad nukentėjusioji po šio pokalbio buvo labai išsigandusi ir manė, kad besitęsiantis bauginimas gali virsti realiais veiksmais.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismo išvada dėl 2012-08-19 ir 2012-09-03 bei 2013-03-15 kaltinamojo veiksmų taip pat yra nepagrįsta. Teismo teiginiai, kad iš nukentėjusiosios parodymų nesimato kaip konkrečiai ji buvo bauginama yra nepagrįsti, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad A. S. pradėjo ją bauginti aiškindamas, kad padarys tai ką ankščiau žadėjo, baksnojo į stalą ranką, sakydamas, kad išvestų vaikus, nes ją sudaužys. Kad nukentėjusioji buvo bauginama, patvirtino ir liudytoja J. K.. Nors teismas nurodo, kad koliojimasis ar tariamas grasinimas buvo abstraktus, tačiau tai vertintina, kaip tęstinis nukentėjusiosios bauginimas. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad nukentėjusioji po šio eilinio A. S. bauginimo jautėsi nesaugiai, buvo apimta baimės, kad A. S. neįvykdytų savo grasinimų. Prokuroro nuomone, Pasakytus žodžius „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane, tu gali pakliūti po traukiniu“ reikia vertinti, kaip bauginančius, kadangi nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Teismas vertindamas liudytojų V. V., A. B., R. S. parodymus atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios teisina A. S., tačiau neatsižvelgė į nukentėjusiosios ir liudytojos R. S. parodymus ir netgi juos vertino nepatikimais, kadangi jų niekas nepatvirtina. Šis teismo teiginys yra klaidingas, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir liudytoja davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko tarpusavyje ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja tą vakarą po A. S. vizito buvo labai išsigandusios. Netgi atvykęs policijos pareigūnas girdėjo kaip namuose verkia vaikai, matė, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi. Eilinis A. S. grasinimas vertintinas kaip toliau sekantis sistemingas bauginimas.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados aiškiai neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė ir LR BPK nuostatas. Apylinkės teismas neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau abejonės kaltinamojo naudai yra aiškinamos tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Šiuo atveju iš nuosprendžio turinio matyti, kad visos bylos duomenų kontekste teismas nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomąja prasme laikė išteisinamojo parodymus. BPK 20 str. 5 d. prasme yra svarbu, jog šie įrodymai būtų vertinami ne atskirai, o būtų vertinama jų visuma. Teismas, padarydama išvadas dėl išteisintojo A. S. nekaltumo, nepagrįstai abejojo nuketėjusiosios parodymais, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, vienpusiškai.
Skiriant bausmę A. S., turėtų būti atsižvelgta į tai, jog šis asmuo kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nėra. A. S. yra našlys, nedirbantis, pensininkas, praeityje neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Nukentėjusiosios nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra tenkintina. Be žalos priteisimo, turi būti priteisiamos ir nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos.
Nukentėjusioji J. G. apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d. ir jį nuteisti. Priteisti iš A. S. 3000 litų neturtinės žalos ir išlaidas už teisines advokato paslaugas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes A. S. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d. ir už tai turi būti nuteistas. Apeliantės nuomone byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kad A. S. laikotarpyje nuo 2012-01-17 iki 2013-03-15 sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai V. G., E. R., J. K., R. S. bei byloje esantys garso įrašai. Nepagrįstai teismas vadovavosi tik išteisintojo A. S. parodymais ir jo pusėje apklaustų liudytojų parodymais. A. S. laikotarpyje nuo 2012 m. sausio vidurio iki 2013 m. kovo vidurio ją baugino, išsakydamas jos atžvilgiu grasinančio pobūdžio žodžius „sudaužysiu galvą", „išmušiu dantis", „namą supilsiu benzinu ir sudeginsiu", „peiliu nupjausiu galvą ir išmesiu pro langą" bei kt. bauginančio pobūdžio žodžius. Be šių išsakytų žodžių jos atžvilgiu jis vartodavo ir necenzūrinius žodžius, visa tai girdėjo ir mažamečiai vaikai. Tokius A. S. išsakytus žodžius jos atžvilgiu teismas turėjo vertinti kaip psichologinę prievartą, nes buvo sukurta situacija, kuri kėlė nerimą, vertė ją A. S. bijoti. Nuolatos gyveno baimėje, bijojo pasekmių, o atsiradusi įtampa atsiliepė jos sveikatai. Šias visas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja E. R., liudytojas Š. S., tačiau teismas šių liudytojų parodymais visiškai nesivadovavo, nurodydamas, kad liudytojas S. S. tiesiogiai pats negirdėjo ir nedalyvavo vykusiuose konfliktuose, o liudytoja E. R. turi siekį ir suinteresuotumą duoti kaltinamajam nepalankius įrodymus. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nesivadovavo ir kitų liudytojų R. S. ir J. K. parodymais, nurodydamas, kad liudytoja R. S. tiesioginių grasinimų iš A. S. negirdėjo, o tik iš jos pasakojimų jai buvo žinoma, kad tėvas grasino padegti namą, pakišti ją po traukiniu, sudaužyti galvą, o iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad A. S. koliojimasis ir tariamas grasinimas buvo abstraktus, adresuotas ne konkrečiai man, bet jos vyrui. Priešingai, apklausos metu liudytoja J. K. teisme parodė, kad būtent 2012 m. rugpjūčio mėnesį, jai padedant nuiminėti svogūnus, A. S. grasino ir grasinimai buvo skirti jai, kadangi jos brolio Š. S. nebuvo, ir ji taip pat suprato, jog tėvas žada susidoroti. Šiuos A. S. išsakytus žodžius liudytoja J. K. girdėjo tiesiogiai. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. B. ir V. V., tačiau teismas vadovavosi tik dalimi šių liudytojų parodymais. Liudytojas V. V. parodė, kad ji su kita mergina pasitiko policijos pareigūnus prie garažo durų, sakydama, kad tėvas daužo duris, prašomas įleisti į namus. Liudytojas A. B. parodė, kad jiems atvykus, ji buvo susijaudinusi, vaikai verkė, jiems sakė, kad ir anksčiau yra kvietusi policiją. Policijos pareigūnai atvyko po to, kai A. S. skambinėjo į duris ir ji kvietėsi policiją.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas remiasi ne visais liudytojų V. G., R. S., J. K. parodymais, duotais apklausos metu, o tik fragmentiškai paimdamas dalį šių liudytojų parodymų. Apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad konfliktai vykdavo tarp A. S. ir jos. Liudytojų E. R., R. S., J. K. bei V. G. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir vienas kitą papildo, tuo pačiu patvirtina ir jos duotus parodymus, jiems neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojus Ž. B., M. L., V. K., J. M., A. S. prašė apklausti tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu, nors ir turėjo galimybę kviestis liudytojus, neigti savo kaltę dėl kam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau toks jo prašymas nebuvo pareikštas. Iš liudytojų Ž. B., M. L., V. K., J. M. apklausų akivaizdžiai matyti jų suinteresuotumas duoti parodymus išteisintojo naudai, tokiu būdu stengdamiesi jį apginti. Dalis šių liudytojų parodymų akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, galimai nurodo melagingas įvykio aplinkybes. Liudytojų V. K., Ž. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jose jis painiojasi, jie nekelia pasitikėjimo dėl to, kad jie negalėjo visko matyti ir girdėti. Šių liudytojų duotus parodymus teismas negali laikyti išsamiais, objektyviais, jais negalima tikėti, turėjo juos vertinti kritiškai, jais nesivadovauti priimant nuosprendį, laikyti juos šališkais, prieštaraujančiais kitų faktinių bylos aplinkybių visumai.
Iš byloje esančių garsinių įrašų girdėti A. S. išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai, jo balsas yra pakeltas, vartoja necenzūrinius žodžius, girdisi vaikų verksmas. Tai rodo, kad A. S. turėjo tikslą ją įbauginti, sužlugdyti, pakenkdamas jos sveikatai. A. S. savo išsakytais teiginiais įbaugino ją, ji suprato, jog jai gresia realus pavojus. Visa tai paveikė jos psichinę būseną bei sukėlė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji J. G. prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Išteisintasis A. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios J. G. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios J. G. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. S. pagal BK 145 str. 2 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
A. S. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2012-01-17 iki 2013-03-15 naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiąją J. G., t.y. 2012-01-17 apie 19 val. konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad „sudaužys jai galvą“, „išmuš dantis“; 2012-01-29, apie 20 val., konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad ,,namą supils benzinu ir sudegins’’, „peiliu nupjaus galvą ir išmes pro langą“; 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, kad ,,tavo vieta Užupių kapinėse“; 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino susidorojimu ir šeimos narius išvadino necenzūriniais žodžiais; 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu Alytuje, Sūkurio g. 24, konflikto su dukra J. G. metu baugino ją, sakydamas, „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliūt po traukiniu“; 2013-03-15, apie 17 val. 30 min. baugino dukrą J. G., sakydamas, kad ,,tave sutvarkysiu vieną kartą ir viską užbaigsiu, sudeginsiu namą“.
Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-94/2013).
Prokuroras ir nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti negali.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, bei parodė, kad pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti. Konfliktinė situacija prasidėjo po to, kai iš jo kortelės dingo pinigai. Po to dukra norėjo jį iškeldinti iš namų. Iš pradžių visi gyveno kartu, o po to jis persikėlė gyventi į ūkinį pastatą, bet ir iš jo norėjo iškeldinti. Būdavo situacijų kai susipykdavo, bet nukentėjusioji nepagrįstai jį kaltina, nes visi nesutarimai buvo dėl pinigų dingimo iš jo sąskaitos.
Nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvo, t.y. kaltinamojo A. S. grasinimai prasidėjo nuo 2012 metų sausio mėnesio pradžios. A. S. ją kaltino pinigų vagystės. Kadangi jos vyras tolimų reisų vairuotojas, namuose būna viena, su vaikais, todėl dėl kaltinamojo grasinimų jaučiasi nesaugi, pašlijo sveikata, jaučia nuolatinę bausmę. Vaikai bijo išeiti į lauką. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad visi kaltinime nurodyti grasinimai yra realūs, nes tėvas anksčiau yra vartojęs smurtą motinos ir brolio atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiais nukentėjusiosios J. G. parodymais verčia abejoti jos sutuoktinio V. G. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui V. G. kai kurių aplinkybių neatsiminus, buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. V. G. parodymai paneigia nukentėjusiosios J. G. išgyvenimus, patirtus konfliktų su kaltinamuoju A. S., metu. Taip pat liudytojas V. G. parodė, kad mažamečiai vaikai, ir jo dukra iš pirmos santuokos į konfliktus nereaguodavo.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. G. nurodo, kad visus grasinimus patvirtina byloje esantys garso įrašai bei liudytojų E. R., R. S., J. K. ir V. G. parodymai bei, kad teismas vadovavosi šių liudytojų parodymų dalimi, tačiau jų nevertino visumoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį itin kruopščiai įvertino duomenų visetą. Skundžiamas nuosprendis priimtas įvertinu tiek A. S., tiek nukentėjusiosios J. G. bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. G., Š. S., J. K., V. V., A. B. R. S., E. R., J. M., M. L., Ž. B., V. K. parodymus ir byloje esančius rašytinius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas įrodymas negali būti svaresnis už kitą, nes vertinama įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs kaltinamojo A. S.. ir nukentėjusiosios J. G. tarpusavio santykius, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, neduoda pagrindo teigti, jog A. S. veiksmai, tarpusavio su nukentėjusiąja J. G. ginčų metu, yra psichinės prievartos naudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu siekiant sistemingai ją bauginti. Byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo pašliję, A. S. dukrą kaltino pinigų vagyste, o nukentėjusioji J. G. siekė kaltinamąjį iškeldinti iš namo, o vėliau ir iš ūkinio pastato, jų santykiai tapo įtempti, todėl galima sutikti su teismo išvada, kad tokioje konfliktinėje situacijoje asmenys gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad tyčia grasina nukentėjusiajai J. G., siekdamas sukelti jai baimę, nerimą ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo nuomonė, kad byloje surinktų įrodymų A. S. veiksmams kriminalizuoti nepakanka. Kaip jau buvo minėta A. S. pasisakymai dėl, jo nuomone, netinkamo dingusių pinigų bei noro jį iškeldinti, tęsiasi kurį laiką. Tiek iš A. S., tiek iš nukentėjusiosios J. G. bei jos vyro V. G. parodymų matyti, kad barniai be priežasties nekildavo, tiek kaltinamasis A. S., tiek ir nukentėjusioji J. G. yra principingi ir vienas kitam nelinkę nusileisti.
Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. numatytų reikalavimų bei padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis A. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių ir pagrįstai jį išteisino pagal BK 145 str. 2 d.
Nukentėjusioji J. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą 500 litų sumai už advokatės pagalbą surašant apeliacinį skundą. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatei Jolantai Vienažindytei už apeliacinio skundo surašymą. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios J. G. apeliacinis skundas iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios J. G. apeliacinius skundus atmesti.