Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-03-06 · Byla Nr. PK-1205-865/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
PK-1205-865/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00044-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1205-865/2013Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00044-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

išnagrinėjusi S.T., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. T. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn Ž. V. ir M. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2012 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo buvusi žmona, Ž. V. kartu su vertėju, kuris yra dabartinis jos širdies draugas, M. T., nuvyko į Lenkijos Respublikoje esančią Irano ambasadą bei Irano ambasadoriui pranešė, kad jis, jos buvęs vyras S. T. Lietuvoje prekiauja narkotinėmis medžiagomis.

Skundas grąžintinas pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Šalies argumentai

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog jo minimi asmenys Lenkijos Respublikoje reziduojančiam Irano ambasadoriui pranešė, kad jis, pareiškėjas, Lietuvoje prekiauja narkotinėmis medžiagomis, tačiau visiškai nenurodo duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalis), t.y. nėra aišku, iš kur pareiškėjui tapo žinoma, jog minėti asmenys pranešė Irano ambasadoriui kad jis, pareiškėjas, Lietuvoje prekiauja narkotinėmis medžiagomis, t.y. kas yra šiuo atveju liudytojai (vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, jei žinoma), kokio protokolo ar vaizdo, ar garso įrašo, įrodančio apie šmeižimą, turėtų iš Irano ambasados reikalauti teismas, kas ir kada rašė protokolą, padarė vaizdo ar garso įrašą. Pareiškėjas nurodo skunde tokią frazę: „mano buvusios žmonos ir jos draugo pasakojimai Irano ambasadoje...“, tačiau nenurodo, kokie tie pasakojimai, t.y., ar jis turi omenyje jo jau minėtą jo buvusios žmonos ir jos draugo pranešimą apie pareiškėjo prekiavimą narkotikais ar dar kažkokius kitus pareiškėją apšmeižusius pasakojimus, taip pat pareiškėjas dėsto, kad „skleidžiami prasimanymai apie neigiamas mano savybes, netinkamą elgesį apskritai apie konkretų poelgį....“ nenurodydamas, kokie tie prasimanymai apie jo neigiamas savybes buvo išsakyti, t.y. kaltinimas nekonkretus, dėl to neįmanoma apibrėžti kaltinimo apimties – ar buvo išsakyti tik žodžiai apie pareiškėjo prekybą narkotikais ar dar ir kiti žodžiai, frazės, sakiniai, pareiškėjo nuomone, jį apšmeižiantys.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. T. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą S.T. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė