Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui P. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovams T. S. ir V. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas T. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui T. S. nedalyvaujant.

4. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) – atstovas P. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog įvertinus tai, kad atsakovė V. V. su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai ir prašo teismo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkinti, į tai, kad ieškovas V. F. yra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ne atsakovas T. S., Skyriaus nuomone, tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas minėtoje byloje nepažeis nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

5. Iš bylos duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė V. V. (buvusi pavardė -S.) pagimdė mergaitę E. S. (b. l. 8). Iš 2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus įrašo Nr. 285 matyti, jog E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše nurodyti duomenys apie tėvą – atsakovą T. S. (b. l. 9). 2020 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9566-841/2020 įrodo, jog atsakovai V. V. ir atsakovas T. S. 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarę santuoką (b. l. 12-14). Iš 2020 m. lapkričio 26 d. santuokos nutraukimo įrašo Nr. 93 matyti, jog atsakovų santuoka nutraukta 2020 m. lapkričio 26 d. (b. l. 11). Byloje pateikta UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0201/20 įrodo, jog ieškovas V. F. yra biologinis E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas su tikimybe 99, 99999998 % (b. l. 6-7).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

6. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

7. Ieškovas ieškinio dalyke prašo išbraukti iš E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. 285 duomenis apie tai, kad atsakovas T. S. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Taigi, iš šio ieškinio reikalavimo matyti, jog ieškovas prašo nuginčyti atsakovo T. S. tėvystę E. S., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovas šį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad dukros gimimo liudijime tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o buvęs atsakovės sutuoktinis T. S., kadangi vaikas gimė atsakovų ištuokos proceso metu (atsakovų santuoka nutraukta 2020 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 26 d.), o ieškovas ir atsakovė V. V. nėra susituokę, taigi vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka realybės, atsakovo T. S. tėvystė yra formali. Atsakovas T. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo ir bylos procesu nesidomėjo. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą dėl tėvystės E. S. nuginčijimo ir nustatymo, prašė nustatyti, kad jis yra dukros biologinis tėvas, pakeisti vaiko pavardę iš „S.“ į „F.“. Patvirtino, kad jie su atsakove gyvena kartu, ketina susituokti, jis rūpinasi savo nepilnamete dukra (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 10 sek. – 11 min. 14 sek.). Byloje pateikta UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0201/20, šalių paaiškinimai įrodo, jog ieškovas yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog jie kartu gyvena nuo 2020 m. sausio mėnesio pabaigos, E. S. nuo gimimo auga faktinėje šeimoje su biologiniu tėvu – ieškovu V. F., kuris ja rūpinasi, auklėja, išlaiko. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog skirti DNR ekspertizę gimimo ryšio nustatymui netikslinga.

8. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovas pateikė teismui teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0201/20 (b. l. 6-7), nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas T. S. nėra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka šalių pateiktų įrodymų, jog atsakovo T. S. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) – atstovas pateikė išvadą ir nurodė, jog su ieškiniu sutinka, tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas minėtoje byloje nepažeis nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų (CK 3.153, 3.178 straipsniai).

10. Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (7 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateikta eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovas V. F. yra biologinis E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas su tikimybe 99, 99999998 %, bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad nepilnamečio vaiko mama, atsakovė V. V. su buvusiu sutuoktiniu T. S. kartu negyveno nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d., ieškovas nuo pat gimimo rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi, tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryšiai, tuo tarpu atsakovas T. S. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de jure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas T. S. negali būti nepilnamečio vaiko E. S. tėvas, gim. (duomenys neskelbtini), įrodymų visetas byloje pagrindžia ieškinio faktines aplinkybes, jog vaiko biologinis tėvas yra ieškovas V. F. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Nurodyto pasekoje, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 3.150, 3.151 straipsniai, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad atsakovas T. S. nėra vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra jo dukra. Taip pat pripažintina, kad ieškovas V. F. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji yra V. F. dukra.

12. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovo T. S. tėvystės nuginčijimas ir ieškovo V. F. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (ieškovu), minėta, juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Dėl to vaiko ir atsakovo T. S. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su ieškovu V. F. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše, vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų. Taip pat šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

13. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko pavardės, biologinių tėvų prašymu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), pavardė ,,S.“ pakeistina į tėvo V. F. pavardę – ,,F.“, kas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3. straipsnis, 3.161 straipsnio 2 dalis, 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

15. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad bylos procesas pradėtas ne dėl atsakovų veiksmų, būtinumo iškelti bylą priežastis – įstatymu nustatytas teisinis ginčo klausimo reguliavimo būdas, tėvystės nuginčijimą inicijavo ieškovas, atsakovė V. V. nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu, teismo procesas buvo trumpas ir operatyvus, šalys savo elgesiu bylinėjimosi išlaidų nepadidino, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 387 – 393 straipsniais, 394 – 399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsniu, 3.146 – 3.148 straipsniais, 3.149 – 3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti 2020 m. lapkričio 5 d. gimimo įraše Nr. 285 nurodytus duomenis, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje išduoto gimimo įrašo Nr. 285 dalį, kad atsakovas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad ieškovas V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Pakeisti nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo V. F. pavardę – „F.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą bei nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą.

Nepriteisti iš atsakovų teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.