Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1A-292-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00067-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis, Viktoras Preikšas, Diana Zadrauskaitė
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Valda Grigonytė

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-327-2013

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00067-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.6.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, išteisintajai E. B., jos gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. išteisinta pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) BK 183 str. 1 d., nepa­darius šios nusikalstamos veikos.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui jo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama 2011-10-14 pasirašiusi su UAB (duomenys neskelbtini) materialinės atsakomybės sutartį ir dirbdama barmene bendrovei priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-01-15 klien­tams bare sumokėjus už gėrimus grynaisiais pinigais, jų neįnešė į kasą, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusius grynuosius pinigus, t. y., dirbdama 2011-12-23/24 pasisavino 74 Lt – 22.35 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, 23.54 val. už kokteilį ,,Long Island Ice Tea“ – 21 Lt, 00.14 val. už du gė­rimus ,,Tekila Silver“ – 20 Lt, 00.47 val. už kokteilį ,,Bin Laden“ – 12 Lt, dirbdama 2011-12-29/30 pasisavino 114 litų – 23.14 val. už 1,5 kokteilio ,,Sexy Chick“ – 18 Lt, 23.44 val. už kokteilį ,,Blue Lagoon“ – 12 Lt, 00.38 val. už gėrimą ,,Jack Daniels“ – 12 Lt, 01.00 val. už kokteilį ,,Ma­li­bu“ – 8 Lt, 01.07 val. už du kokteilius ,,Mojito“ – 42 Lt, 01.37 val. už gazuotą gėrimą ,,Rasa“ – 5 Lt, už gėrimus ,,Jack Daniels+pepsi“ – 17 Lt, dirbdama 2011-12-30/31 pasisavino 34 litus – 00.25 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, 03.09 val. – už gėrimus ,,Scotish leader“+pepsi – 13 Lt, dirbdama 2012-01-06/07 pasisavino 108 Lt – 23.18 val. už kokteilį ,,Cuba Libre“ – 14 Lt, 23.42 val. už du kok­teilius PSE+vodka – 28 Lt, 00.45 val. už du kokteilius ,,Pink Panter“ – 24 Lt, 02.27 val. už du kokteilius ,,Long Island Ice tea“ – 42 Lt, dirbdama 2012-01-07/08 pasisavino 94 Lt – 23.17 val. už kok­teilį ,,Mojito“ – 21 Lt, 00.21 val. už du kokteilius ,,Pink Panter“ – 24 Lt, 00.35 val. už gėrimą ,,Te­kila Respoosado“ – 10 Lt, 02.11 val. už kokteilį ,,Finsbury gin“ – 8 Lt, 02.11 val. už du gėrimus apel­sinų sulčių – 10 Lt, 02.18 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, dirbdama 2012-01-12 pasisavino 30 Lt – 22.15 val. už gėrimus ,,Rasa gazuotas“+ 3 priedai – 8 Lt, 23.00 val. už alų ,,Corona“ - 10 Lt, 23.16 val. už kokteilį ,,Green Nature“ – 12 Lt, dirbdama 2012-01-14/15 pasisavino 105 Lt – 23.50 val. už nealkoholinį kokteilį ,,Mojito“ – 8 Lt, 00.11 val. už du gėrimus ,,Tekila silver“ – 20 Lt, 00.16 val. už gėrimą ,,Lietuviška degtinė“ – 6 Lt, 00.27 val. už kokteilį ,,Blue Lagoon“ – 12 Lt, 00.40 val. už gė­rimą ,,Lietuviška degtinė“ – 6 Lt, 01.09 val. už kokteilį ,,Blue Lagoon“ – 12 Lt, 01.15 val. už kokteilį ,,Be­verly Hills Ice tea“ – 21 Lt, 01.18 val. už gėrimą ,,Tekila Silver“ – 10 Lt, 01.54 val. už alų ,,Co­ro­na“ – 10 Lt, iš viso padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 559 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pa­nai­kinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują apkal­ti­na­mąjį nuosprendį – pripažinti E. B. kalta pagal BK 183 str. l d. ir skirti jai šešis mėnesius vie­šųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skunde nu­ro­doma, kad teismas nuosprendyje vienpusiškai vertino išnagrinėtus įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai išteisino E. B.. Teismas pinigų neįnešimą į kasą vertino tik kaip mecha­ni­nį veiksmą, t. y., kad barmene dirbanti E. B. paima iš kliento pinigus už gėrimus ir atidariusi kasos aparato stalčių juos ten įdeda, o jei toks veiksmas vaizdo įraše neužfiksuotas, teismas išvadose teigia, kad negalima nustatyti, jog pinigai neįnešti į kasą, nes nėra pilno vaizdo įrašo. Tačiau pinigų įne­šimas į kasą, tai ir šių pinigų aps­kaitymas ir atspindėjimas įmonės apskaitoje, kadangi kiekvienas kasos aparatas yra sujungtas su atskira kompiuterine programa, kurioje lieka atžymos apie visus su­pre­kiautus gė­ri­mus, bei kasos ataskaitos nuėmimas darbo gale, pinigų išėmimas iš kasos aparato ir pa­teikimas vadybininkei apskaityti. Nors E. B. darbo gale vadybininkei pateikti pinigai visa­da sutapdavo su „Z" ataskaita, t. y. su kompiuterinėje programoje esančiais duomenimis, tačiau taip negalėjo būti, nes tokiu atveju kasos aparate turėjo būti pinigų perteklius. E. B. tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie funkcijos „atidėti kvitai" naudojimą yra prieštaringi Be to, jie prieš­ta­rauja liudytojų parodymams bei vaizdo medžiagai. Tyrimo metu E. B. teigė, kad ji pada­ry­da­vo kok­teilį, paimdavo iš kliento pinigus, iš karto suspausdavo kompiuteryje, kad yra padarytas toks kok­teilis, tačiau po to spausdavo „atidėti kvitai“ ir tas įrašas likdavo kompiuteryje. Tačiau į apskaitą šie pinigai nebuvo įtraukiami, taip liepdavo daryti pati direktorė. Teisme E. B. parodė, kad, kai nau­dodavo funkciją „atidėti kvitai", kasos aparatą atsirakindavo raktu, tada spausdavo funkciją „ati­dė­ti kvitai". Atidėti kvitai kompiuterinėje programoje neišsisaugo, jie ištrinami. „Atidėto kvito" pi­nigus atiduodavo direktorei arba vadybininkei. Liudytojai K. Č. ir K. I. parodė, kad kasa atrakinama raktu, jei į kasą neįmušama parduodama prekė. Kai prekė įmušama, kasos aparatas atsi­da­ro pats. Liudytojas T. S. parodė, kad tikrino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau funkcijos „atidėti kvitai" bare nerado. Be to, jei kasa sujungta su kompiuterine programa, tai sunkiai įmanoma. Vaizdo me­džia­goje matyti, kad daugeliu atvejų E. B. kasos aparatą atsirakina raktu, įdeda pinigus, tačiau į kasą nieko neįmuša, t. y. nepaspaudžia ir mygtuko „atidėti kvitai", kas rodo, kad funkcija „atidėti kvi­tai" nebuvo naudojama ir kad E. B. versija yra nepagrįsta.

Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad nesant vientisos vaizdo medžiagos negalima teigti, kad E. B. pinigus pasisavino. Teisme liudytojai V. R., I. G., K. Č., K. I. pa­ro­dė, kad vadybininkui nuėmus „Z" ataskaitą, barmenas pats išimdavo iš kasos pinigus ir nunešdavo juos vadybininkei. Koridorius ir patalpos, kur buvo neša­mi pinigai, nefilmuojamos, todėl tuo metu E. B. turėdavo galimybę pasisavinti pinigus už parduotus gėrimus, kurių ji neįmušdavo į kasą ir kurie neatsispindėdavo kompiuterinėje programoje.

Išteisintosios E. B. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma prokuratūros skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Atsikirtime nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvai grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) administracijos pirmosios instancijos teisme nurodytomis prielaidomis ir neįrodo jos tiesioginės tyčios buvimo. UAB (duomenys neskelbtini) administracija sąmoningai nepateikė viso vaizdo įrašo, kuris akivaizdžiai būtų parodęs realią situaciją, dėl ko jai pareikšti kaltinimai. Specialistas T. S., tikrinęs UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d., nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą turi vadovautis tik oficialia įmonės atlikta (oficialios komisijos) inventorizacija, o ne byloje pateiktais žiniaraščiais, kurie neturi įrodomosios vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pro­ku­rorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atme­tamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą surašiusiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė išsamia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei išdėstė motyvus, kuriais va­do­vau­damasis at­me­tė kitus įrodymus, ir E. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., pa­da­rymo, nenustatė.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savi­nin­kui. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pa­rei­gų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kal­tininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę tei­sę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (bau­džia­mosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-575/2010). Visais atvejais pasisavindamas turtą kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinimas buvo pagrįstas liudytojų V. R. ir I. G., UAB (duomenys neskelbtini) dar­buotojų, parodymais, vaizdo įrašu iš E. B. darbo vietos ir rašytiniais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad beveik visais vaizdo įraše užfiksuotais atvejais iš klientų gautus pinigus E. B. įdėjo į kasos aparato stalčių, o tai, jog kai kuriais at­ve­jais nesimato, ar E. B. pinigus įdėjo, arba jog nuėjo nuo kasos, neatlikdama su kasos aparatu jokio veiksmo, neleidžia daryti išvados, jog E. B. pinigų į kasą neįnešė, kadangi teismui nebu­vo pateiktas ištisinis vaizdo įrašas.

Kaip matyti iš liudytojų parodymų, baigus darbą kasos „Z“ ataskaitą nu­im­davo, pinigus iš kasos stalčiaus išimdavo direktorė V. R., vadybininkė I. G. arba išimtus pinigus barmenas (šiuo atvejų E. B.) nunešdavo vadybininkei pats. Paimtus pi­ni­gus vadybininkės skaičiuodavo tik savo kabinete. Tai patvirtino ir liudytojai, tuo metu barmenais dir­bę K. Č. ir K. I.. Be to, teismui pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kas kal­tinime nurodytomis dienomis iš E. B. kasos paėmė pinigus, neužfiksuoti jokie E. B. veiksmai paimant pi­nigus, pinigų skaičiavimas, pinigų iš kasos paėmimas, perdėjimas į kitą vietą ar jų pasiėmimas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad E. B. į kasą įneštus neapskaitytus pinigus iš kasos pasiėmė, t. y. pavertė savo nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos V. R. ir I. G. nurodė, jog E. B. kasos duomenys visada sutapdavo su aps­kai­tytais pinigais, o tai lei­džia manyti, kad, prieš paduodant pinigus iš kasos juos renkančiam dar­buo­tojui, kasoje neap­skai­tytus pinigus E. B. turėjo paimti ir suskaičiuoti (atskirti nuo kasoje apskaitytų). UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė tik E. B. darbo laiku filmuotą medžiagą, tačiau me­džiagos, kurioje būtų užfiksuoti darbo pabaigos, t. y. kasos ,,Z“ ataskaitos nuėmimo ir pinigų paė­mimo, momentai, nepa­teikė. Apeliacinio skundo argumentas, kad koridorius ir patalpos, kur buvo nešami pinigai, yra nefil­muojamos, todėl tuo metu E. B. turėdavo galimybę pasisavinti pinigus, yra jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytojos V. R. paro­dy­mų bei vaizdo įrašo medžiagos, kuri nėra vientisa, nepakanka daryti išvadai dėl išteisintosios kaltės padarius nusikalstamą veiką. Vien UAB (duomenys neskelbtini) atstovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad iš vaiz­do įrašo matyti, jog barmenė E. B. iš klientų gautus pinigus į kasą deda, tačiau jų į aps­kai­tą neįtraukia, ir tai, kad bendrovėje nustatytas lėšų trūkumas, nesant įrodymų, tiesiogiai patvir­ti­nan­čių, jog E. B. į kasą įdėtus pinigus pavertė savu turtu, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ji juos pasisavino. Tuo labiau, kad taip ir liko nepaneigta išteisintosios nurodyta aplinkybė, kad pagal tuo metu bare galiojusią praktiką kai kuriais atvejais buvo naudojama funkcija „atidėti kvitai“. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojai, baro darbuotojai, teigė, jog jie šios funkcijos jie nenau­dojo, tačiau jų parodymai buvo pagrįstai įvertinti kritiškai, kadangi šie asmenys darbiniais san­ty­kiais yra susiję su UAB (duomenys neskelbtini). Be to, teisme apklausto specialisto T. S. teigimu, funk­­ci­jos ,,atidėti kvitai“ naudojimo įrodyti praktiškai neįmanoma, o vaizdo įrašai, kuriais būtų už­fik­suota kitų darbuotojų darbas bare, teismui taip pat nepateikti.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant galimybės pašalinti prieštaravimų ir abejo­nių bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog E. B. pinigus iš kasos išėmė ir pasisavino, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grin­džiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytu, kad E. B. neįdėjo gautų pinigų į kasą, arba neapskaitytus pinigus iš kasos išėmė. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog nėra įrodymų, kad buvo padaryta jai inkriminuota nusikalstama veika, ir teisingai nurodė E. B. išteisinimo pagrindą, tai yra, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus dėl E. B. kaltės inkriminuotos nusikalstamos atžvilgiu, tačiau ir priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Išteisindamas E. B. dėl to, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusi­kal­ti­mo, numatyto BK 183 str. 1 d., požymių, apylinkės teismas priėmė šiuo atveju įstatymo numatytą spren­dimą dėl civilinio ieškinio – paliko jį nenagrinėtą. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pa­reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Visa tai įvertinus, kolegija daro išvadą, jog prokuroro apeliacinio skundo ar­gu­mentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis palie­ka­mas galioti (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 332 str. 1-5 d.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasKęstutis DargužisValdas Vitunskas