Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės mama turi rimtų sveikatos problemų, todėl dirbti papildomai neturi galimybių. Prie ieškovės išlaikymo prisideda ir seneliai. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovas yra darbingas, anksčiau vertėsi ir individualia veikla, todėl turi padėti išlaikyti dukrą, kuri dar mokosi vidurinėje mokykloje.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad jis su dukra visada norėjo bendrauti, tačiau ji iniciatyvos nerodė. Skyrybų metu, dalinant turtą, tam tikra turto dalis buvo palikta ir dukrai. Turi paimtą kreditą skoloms grąžinti, nors sutartyje nurodyta, kad automobilio pirkimui, tačiau automobilis nebuvo nupirktas. Sutinka prisidėti prie dukros išlaikymo, jei turės galimybių, be to, mano, kad dukra turėtų daugiau bendrauti su tėvu. Verstis individualia veikla nebėra galimybės, nes reikalinga nauja įranga, kuriai lėšų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės tėvas. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Iš 2019 m. gegužės 7 d. pažymos nustatyta, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III muzikos klasėje dieniniame skyriuje, mokyklą mokinė baigs 2020 m. liepos 15 d. Ieškovė savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba UAB „Klaipėdos kartono tara“ šaltkalviu remontininku, vidutinis darbo užmokestis 800 Eur. Atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, garažas, butas ir automobilis. 2016 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-467-642/2016 santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens nutraukta bendru sutikimu, santuokos nutraukimo sutartimi be kita ko nutarta nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su pareiškėja J. M.. Po santuokos nutraukimo pareiškėjas A. M. nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui mokėjo po 195 Eur nuo 2015 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Byloje taip pat pateiktas ieškovės paskaičiavimas, kad kas mėnesį jos pragyvenimui reikalingos lėšos per mėnesį sudaro 618 Eur: 30 Eur psichologo konsultacijoms; 20 Eur vitaminams, vaistams ir stomatologo paslaugoms; 250 Eur maisto išlaidoms, 20 Eur mokymosi priemonėms (sąsiuviniams, pratyboms, fizinio aprangai, uniformai ir kt.), 70 Eur rūbams bei avalynei; 40 Eur mokestis už mobilųjį telefoną, apie 80 Eur komunaliniams patarnavimams, 10 Eur transporto išlaidoms, 70 Eur priešpiečiams mokykloje, laisvalaikiui, 8 Eur mokestis už mokyklą, 20 Eur higienos priemonės, kirpyklai.

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi Vydūno gimnazijos III muzikos klasėje dieniniame skyriuje, numatoma mokyklos baigimo data 2020 m. liepos 15 d., nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna. Ieškovei materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, pateiktas detalus ieškovės išlaidų apskaičiavimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė nėra pažangi mokinė ar nesąžiningai vykdo pareigą mokytis (nėra duomenų apie neigiamai įvertintus atsiskaitymus, pamokų praleidimą ir pan.). (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo (ieškovės mama), mergaitė vasaros metu dirbti negalėjo dėl psichologinių problemų, kilusių po tėvų skyrybų, po žinios apie mamos ligą. Mokslo metų metu ieškovė dirbti taip pat neturi jokios galimybės dėl įtempto mokslų grafiko gimnazijoje, po pamokų ir savaitgaliais ieškovė turi ruošti namų darbus ir atlikti įvairius projektus, rengti rašto darbus. Tokiu būdu, ieškovė neturi objektyvių galimybių pati savęs išlaikyti, nes dėl užimtumo mokykloje mokslo metų eigoje ji neturi galimybės dirbti ir užsidibti. Teismo vertinimu, ieškovė kol kas neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiai iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos sutelktos į bent jau vidurinio išsilavinimo įgijimą.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė neišnaudojo galimybių pati išlaikyti save, nors būdama pilnametė, savo išlaikymu privalo rūpintis pati. Ieškovės ir trečiojo asmens nuomone, ieškovei parama iš atsakovo būtina, nes jis dukrai išlaikymą teikė tik tiek, kiek priteista teismo sprendimu, nebendravo su dukra, neprisidėjo prie auklėjimo, nedovanojo kalėdinių, gimtadienio dovanų. Byloje neginčijama, kad atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai vykdė tinkamai, tačiau ieškovei sulaukus pilnametystės, materialiai dukrai nepadeda. Ieškove rūpinasi ir materialiai ją išlaiko tik mama (trečiasis asmuo). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės motina (trečiasis asmuo) po santuokos nutraukimo 2016 m. susirgo sunkia liga, patyrė agresyvų gydymą, po ko išliko bendras silpnumas, todėl papildomas darbas jai per sunkus. Šiuo metu ieškovės motinos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 555 Eur ir 116 Eur neįgalumo išmoka, papildomai dirbti ir užsidirbti ji negali dėl sveikatos būklės, todėl jos galimybės teikti pilnametei dukai paramą ar dirbti kitus darbus, siekiant gauti papildomų pajamų, yra ribotos.

Teismas nustatė, kad ieškovė yra vidurinės mokyklos moksleivė, nors yra darbinga ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje visuomenėje būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pagrindu siekti aukštesnio išsilavinimo ar įgyti profesiją.

Atsižvelgiant į įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendžia, kad siekiant padėti ieškovei, kaip moksleivei, įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus.

Dėl galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio

Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Pažymėtina, kad materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Teismas pažymi ir tai, kad konkrečių pilnamečio vaiko poreikių ir jo galimybių gauti papildomų pajamų pragyvenimui nustatymas yra fakto klausimas, kurį įrodyti privalo materialinio išlaikymo prašantis pilnametis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 309 Eur paramą ir teigia, kad jai kas mėnesį reikalinga ir mama jai skiria po 618 Eur. Atsakovas teigia, kad teikti išlaikymą ieškovei jis neturi finansinių galimybių, nes jo gaunamos pajamos yra per mažos. Paaiškino, kad jo pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, jis turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, taip pat turi išlaidų asmeninių poreikių tenkinimui – maistui, higienos priemonėms, aprangai, komunaliniams mokesčiams ir kt. Tai pat nesutinka su reikalavimu, kad išlaikymas ieškovei būtų priteistas iki jai sukaks 24 metai, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tęs mokslus, baigusi vidurinę mokyklą.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, kitų išlaikytinių jis neturi, gyvena nuosavame būste, jo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, duomenų apie sveikatos problemas nepateikta. Nors ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas verčiasi individuolia veikla, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes ir apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas byloje nepateikta. Sunkią savo finansinę padėtį atsakovas grindžia ir tuo, kad 2019 m. balandžio 24 d. vartojimo kredito sutaties pagrindu jo vardu paimtas 1 500 Eur kreditas. Mėnesinė mokėtina kredito įmoka sudaro apie 80 Eur.

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nepašalina tėvo paramos ieškovei būtinumo, tačiau jos vertintinos nustatant konkretų priteistiną išlaikymo dydį. Sutiktina, kad ne tik ieškovei, bet ir atsakovui reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, aprangai, higienos, buitinėms reikmėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kt. Tačiau atsakovas duomenų apie nurodytas išlaidas nepateikė. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas, dukrai sukakus 18 metų, neturėjo realios galimybės teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovas tokios galimybės neturi, ar, kad jam pačiam reikalinga parama, todėl atsakovo pareiga dukrai, sulaukus pilnametystės, teikti paramą neišnyko. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas išlaikymą teikė ieškovei būnant nepilnamete tik patvirtina, kad tokią galimybę jis turi. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykę esminiai jo turtinės padėties pokyčiai, lėmę pajamų ir turimo turto sumažėjimą. Atsakovas, būdamas rūpestingas, turėjo galimybę pasidomėti apie dukrą, ar jai reikalinga parama dar iki kreipimosi į teismą. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė prašė atsakovo paramos, bet jos nesulaukė. Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jos teisę siekti išsilavinimo, ypač įgyjant vidurinįjį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės mama prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovės siekis įgyti vidurinį išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik ieškovės motinai. Trečiojo asmens turtinė padėtis patvirtina, jog ieškovės motinos skiriamų lėšų pragyventi nepakanka, todėl pilnametei dukrai būtina gauti paramą ir iš jos tėvo. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Vertinant atsakovo galimybę teikti ieškovei (dukrai) reikalingą finansinę paramą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 195 Eur dydžio išlaikymas ieškovei iki jos pilnametystės ir atsakovas jį teikė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių esminį atsakovo turtinės padėties ir jo sveikatos būklės pasikeitimą po ankstesnio teismo sprendimų priėmimo, priešingai, šiuo metu jis gauna didesnį darbo užmokestį, nei teismo sprendimo priėmimo momentu.

Teismas įvertines šalių finansinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovei, kol ji mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, dėl išlaikymo teikimo jo ar kitų jo šeimos narių turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, esminė žala nebus padaryta, priteistiną paramą bus įmanoma įvykdyti, o ieškovei parama suteiks papildomas galimybes tęsti mokslą.

Sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio, nustatyta, kad ieškovei turtinė parama reikalinga mokslų gimnazijoje baigimui ir siekiant tinkamai pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje, taip pat, kad galėtų patenkinti savo asmeninius poreikius ir prisidėti prie pragyvenimui būtinų išlaidų, už kurias moka mama, t. y. maistas, internetas, telefonas, elektra, šildymas, dujos ir vanduo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimą dėl nurodytų poreikių tenkinimo. Atsakovas nurodė, kad teikti prašomo dydžio išlaikymą ar kitaip prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo neturi finansinių galimybių. Gaunamo atlyginimo nepakanka jo paties būtinųjų poreikių tenkinimui. Kadangi atsakovas dirba visą darbo dieną, todėl dirbti papildomą darbą jis neturi galimybių, kitokių pajamų negauna. Teigia, kad jo sunkią finansinę padėtį patvirtina paimtas vartojimo kreditas.

Ieškinyje ieškovė detaliai nurodo, kokie yra jos poreikiai ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Teismo vertinimu, materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms, būsto nuomai ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata). Reikalavimai padengti išlaidas už vairavimo kursus, pramoginio pobūdžio keliones, dalyvavimą vestuvėse laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais. Tokio pobūdžio poreikiai nėra laikytini būtinaisiais ir nėra pripažįstami, kaip susiję su mokymosi procesu, t. y. laikomasi principo, kad teikiamas išlaikymas turi būti skirtas būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino ir tai, kad ieškovei materialinė parama reikalinga manikiūrui, grožio procedūroms, ieškovė patyrė išlaidų besiruošdama brolio vestuvėms, tam, kad ieškovė neišsiskirtų iš bendraklasių, trečiojo asmens vardu ieškovei nupirktas mobilus telefonas išsimokėtinai, už kurį (ir jo draudimą) kas mėnesį mokama po 40 Eur. Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos. Esant nedidelėms trečiojo amens pajamoms, o ieškovei pajamų iš viso neturint, nurodytų išlaidų būtų galima išvengti arba jas sumažinti. Įvertinus šalių paaiškinimus ir pateiktus paskaičiavimus, darytina išvada, kad kai kurios ieškovės išlaikymui reikalingos sumos yra padidintos. Kaip jau minėta, išlaidos vairuotojo pažymėjimui įgyti nepriskirtinos prie būtinų vidurinio išsilavinimo įsigijimo užtikrinimui, tačiau vairuotojo pažymėjimas ateityje gali padėti profesijos įgijimui ar net nulemti įsidarbinimą, todėl priskirtinos prie pagrįstų ir pateisinamų išlaidų. Esant gerai finansinei išlaikymą privalančio teikti tėvo padėčiai, nedraudžiama teikti ir didesnį išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, tačiau esant tokiai situacijai, kai atsakovo pajamos yra vidutinės, vaiko poreikiai negali būti suabsoliutinami ir negali būti tenkinami pilna apimtimi, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, tektų apsiriboti suma artimesne minimumui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tai, kad ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, rodo, jog jos galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo ir/ar registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu (mama), yra jos išlaikoma. Ieškovės finansinė padėtis patvirtina, jog ji neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės poreikiai iš esmės pasikeitė (sumažėjo), nuo tada kai jai buvo mokamas išlaikymas iki jos pilnametystės. Atsakovas yra dirbantis ir gaunanatis nuolatines pajamas, duomenų apie išlaikytinius, sveikatos problemas teismui nepateikė. Jo vardu yra registruotas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas mano, kad pilnametės ieškovės išlaikymui per mėnesį turėtų pakakti, o atsakovas yra pajėgus, teikti 170 Eur dydžio. Ši suma kartu su ieškovės mamos teikiamu išlaikymu užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Išlaikymas priteistinas iki ieškovė baigs mokytis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Šiuo metu byloje nėra duomenų, apie ieškovės ketinimus ir galimybes mokytis aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir, ar jai bus reikalinga parama. Ieškovei tęsiant mokslus kitoje mokymo įstaigoje, ji turės teisę iš naujo kreiptis dėl paramos priteisimo iš atsakovo, jeigu tokia parama bus reikalinga.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, siekiant nepagrįstai neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 170 Eur suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki ieškovė baigs mokytis Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, tai yra iki 2020 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Nustatyta, kad teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė 170 Eur kasmėnesinę sumą. Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 46 Eur (170 Eur x 12 mėn. = 2040 Eur) žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 38 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Ieškovė patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų dėl advokato padėjėjo pagalbos byloje. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (55 procentais), ieškovei iš atsakovo priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tai yra iki 2020 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. į valstybės biudžetą 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2019 m. birželio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.