Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas per tris mėnesius nuo dienos, kai prašymo pareiškėjui sukako 18 metų, t.y. kai jis tapo pilnamečiu asmeniu, galinčiu savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas, turinčiu visišką teisnumą ir veiksnumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleidęs termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, nes tik sulaukęs pilnametystės jis realiai sužinojo (pilnai suprasdamas) apie aplinkybes, sudarančias šioje byloje pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą kaip pagrindą procesui atnaujinti, t. y. kad Kauno apygardos teismas 2016-02-11 nutartimi nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmenes - pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų.

Teismų informacine sistema „LITEKO“ nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013 (2A-62-264/2015), sudaryta tarp atsakovės R. L. atstovės, atsakovo R. B., dėl teisės naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnamečio R. B. pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą šioje byloje, apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistą, tačiau Kauno apygardos teismui perdavė spręsti uzufrukto nustatymo klausimą). Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktu R. L. ir R. B. susitarė, kad: „R. B. (gim. 2000-01-18) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja, kad R. B. sulaukus pilnametystės, t.y. 2018-01-18 jie ne vėliau kaip per 5 dienas su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais išsikelia iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir palieka namą tvarkingą bei perduoda namo raktus R. L.“. Šios sutarties 9 punktu tie patys asmenys susitarė, kad: „atsakovas R. B., asmens kodas 35002270922 ir R. B. , įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo uzufrukto teisės pasibaigimo momento, išsideklaruoti iš R. L., nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. 1901-0199-0001, esančio (duomenys neskelbtini)“.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti šiuo pagrindu yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).

Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo byloje klausimą, atsižvelgia į taikos sutarties, dėl kurios dviejų punktų pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą, sudarymo aplinkybes, kontekstą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo tėvo atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo motinos ieškovės A. B. ieškinį pareiškėjo tėvui atsakovui R. B. ir pareiškėjo tėvo atsakovo R. B. priešieškinį pareiškėjo motinai ieškovei A. B., atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi Nr. 3K-3-526-687/2015 konstatavo, kad sutuoktiniai šeimos turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perleido savo dukteriai, todėl siekiant išsaugoti vaiko (pareiškėjo) teisę į būstą, nustatytinas uzufruktas daliai gyvenamojo namo pagal analogiją taikant CK 3.71 straipsnio nuostatas, todėl uzufrukto nustatymo klausimą perdavė spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 277, 302, 376 straipsniai). Perdavus uzufrukto nustatymo klausimą spręsti Kauno apygardos teismui, buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovės R. L. atstovės ir atsakovo R. B. (civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013 (2A-62-264/2015)). Taigi, uzufrukto nustatymo klausimas, nors ir nebuvo reiškiamas ieškiniu nagrinėjamojoje byloje, tačiau buvo išspręstas vadovaujantis CPK 376 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad vienas iš pagrindų atnaujinti procesą byloje yra ta aplinkybė, kad ginčijama taikos sutartimi buvo išspręstas klausimas, dėl kurio nebuvo pareikštas reikalavimas.

Uzufruktas yra išvestinė daiktinė teisė naudotis svetimu daiktu; tai yra neatlygintinė teisė. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (CK 4.150 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio (vaiko tėvo) uzufrukto teisė.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčijamuose patvirtintos taikos sutarties punktuose nustatytos pareiškėjo pareigos išsikelti ir išsideklaruoti pasibaigus uzufrukto teisės terminui, yra tiesiogiai susijusios su uzufrukto teise: uzufrukto teisės pabaiga šiuo atveju yra neišvengiama, nes nustatyta įstatymo (CK 4.150). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad taikos sutarties ginčijamais punktais buvo peržengti ieškinio reikalavimai, teisiškai nepagrįsti.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo teisės, tvirtinant taikos sutartį, nebuvo pažeistos, kadangi taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjo interesus atstovavo jo įstatyminis tėvas R. B., kurį byloje atstovavo ir profesionalus teisininkas - advokatas Laimutis Jankauskas. Pažymėtina, kad byloje pareiškėjo teises užtikrino ir institucija, teikianti byloje išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris nereiškė prieštaravimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neapskundė. Priimdamas 2016-02-11 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, perduodamas uzufrukto nustatymo klausimą spręsti Kauno apygardos teismui, taip pat nenustatė teisės normų pažeidimo dėl to, kad pareiškėjas, dėl kurio teisių užtikrinimo nutarta nustatyti uzufrukto teisę, nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu (pareiškėjui tuo metu buvo 15 metų).

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė R. L. ir atsakovas R. B. susitarė dėl uzufrukto teisės turinio atsakovui R. B. ir jo nepilnamečiam sūnui R. B. naudojantis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki R. B. pilnametystės. Šios sutarties 3 ir 9 punktais šie asmenys susitarė dėl išsikėlimo ir išsideklaravimo iš šio gyvenamojo namo datos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-526-687/2015 konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas R. L., negaliojančiu, taigi šis namas yra R. L. nuosavybė, to nekvestionuoja ir pats pareiškėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams; bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Taigi, pareiškėjo tėvai, o ne ginčo gyvenamojo namo savininkė turi įgyvendindami besimokančio pilnamečio vaiko teises, yra atsakingi už jo teisių į gyvenamąjį būstą apsaugą. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nebūtų turėjęs jokios įtakos kitokio pareiškėjo uzufrukto teisės turinio nustatymui, uzufrukto teisės (teisės gyventi R. L. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name) pabaiga vis tiek būtų tokia pati, todėl ir šios teisės pabaigos teisinės pasekmės – pareiškėjo išsikraustymas iš šio gyvenamojo namo sulaukus pilnametystės buvo neišvengiamas uzufrukto teisės pabaigos nulemtas rezultatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nors ginčijamojoje taikos sutartyje, patvirtintoje Kauno apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi, yra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir jos pareigų, tačiau jis byloje buvo atstovaujamas įstatyminio atstovo, todėl šia sutartimi teisės ar įstatymo saugomi interesai nėra pažeisti. Kaip minėta, teismai pasisakė dėl pareiškėjo uzufrukto teisės ir jos pasibaigimo sąlygų, tačiau pareiškėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nebūtų turėjęs jokios įtakos kitokio pareiškėjo uzufrukto teisės turinio nustatymui. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje nepateikė duomenų, kad jis turi tam tikrų teisių į ginčo objektą, nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus būtų panaikintos ar pakeistos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos teisės ir pareigos (uzufrukto teisė bet kuriuo atveju baigėsi pareiškėjui sulaukus pilnametystės, todėl pagrindas išsikelti ir išsideklaruoti iš ginčo būsto pareiškėjui vis tiek liktų). Teismas pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėdami bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra labai panašios (pvz. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartis Nr. e2S-680-123/2016).

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra netenkintinas, kadangi nenustatyta, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-756-375/2013 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.