Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1075-661/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjos D. S. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Prašyme dėl nušalinimo nurodoma, kad pareiškėja skundė antstolės veiksmus dėl pareiškėjos vienintelio gyvenamojo būsto pardavimo antstolės paskelbtose varžytinėse. Pareiškėjos teigimu, jai kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, kadangi varžytines laimėjo asmuo, kuris, pareiškėjos nuomone, galimai yra susijęs su Vilniaus apygardos teismo darbuotojais, teisėjais. Pareiškėjos vertinimu, dėl galimos išankstinės teisėjų nuomonės byloje turėjimo kyla abejonės dėl nešališko civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, pareiškėjos prašyme dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. 2S-1075-661/2024 Vilniaus apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones, nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme dėl teismo nušalinimo nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Pareiškėja, keldama abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grindžia tik prielaidomis dėl galimo varžytynių dalyvio (laimėtojo) asmeninio ryšio su Vilniaus apygardos teismo darbuotojais (teisėjais). Tačiau jokių konkrečių asmeninių ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme pareiškėja neįvardijo, o prašyme dėl nušalinimo nurodomi tik subjektyvaus ir spėjamo pobūdžio teiginiai.

9. Taigi, pareiškėja prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-1075-661/2024. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos D. S. prašymai dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinami.

10. Pastebėtina, kad pareiškėjos veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimo prašymus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Pareiškėja 2024 m. gegužės 16 d. buvo padavusi prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui. Nušalinimo prašymas kaip nepagrįstas buvo netenkintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-49-330/2024. Vilniaus apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2024 m. birželio 4 d., tą pačią dieną pareiškėja vėl padavė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui, kuris šia nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja prašymus dėl nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui grindė abstrakčiais teiginiais, prašymai dėl teismo nušalinimo buvo paduoti paskirto teismo posėdžio dieną ir dėl šios priežasties byla paskirtame teismo posėdyje negalėjo būti nagrinėjama, todėl tokie pareiškėjos veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Pareiškėjai išaiškintina, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. S. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.