Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1075-661/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai gali turėti išankstinį nusistatymą civilinėje byloje Nr. 2S-1075-661/2024 sprendžiamais klausimais dėl ankstesnių tarnybinių santykių Vilniaus regiono apylinkės teisme ir galimo kolegų palaikymo, dėl kurio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą būtų siekiama palikti nepakeistą.

6. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme. Pareiškime nėra nurodyta objektyvių duomenų dėl pirmosios instancijos tvarka bylą nagrinėjusių Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų ryšių su apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjais. Ta aplinkybė, kad dalis Vilniaus apygardos teismo teisėjų anksčiau gali būti ėję teisėjų pareigas Vilniaus regiono apylinkės teisme nesudaro pagrindo nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais. Be to, pareiškėja nenurodė jokių konkrečių teisėjų, kurie tokias pareigas būtų ėję. Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjos prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme.

7. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. S. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1075-661/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Gintaras Pečiulis