Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą) atsakovei įteikti 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos. Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimą) atsakovei laikomi įteiktais 2020 m. birželio 8 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2018 m. kovo 20 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų; 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimų dėl sutarties nutraukimo; 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą; 2017 m. spalio 31 d. susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir akto Nr. 11 – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, daroma išvada, kad, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. kovo 20 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartį nutraukė.

Ieškovė ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 31 d. sudarė Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkinamas ieškovei iš atsakovės priteisiant 500,00 Eur skolą (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 421,73 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Iš byloje pateikto Akto Nr. 11 prie 2017 m. spalio 31 d. Tęstinio reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 88,33 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų tenkinamas iš dalies priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 88,33 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., tai yra iki sutarties nutraukimo dienos, o reikalavimas dėl likusios mokėjimo palūkanų dalies atmetamas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 52,32 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 500,00 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki visiško kredito gražinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 52,32 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 500,00 Eur kredito sumą, skaičiuojamų nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki visiško kredito gražinimo dienos priteisimo, kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 52,32 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 500,00 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, atmetamas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (sutarties 5.1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiami 52,94 Eur delspinigiai (588,33 Eur x 0,05% x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (641,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 64,29 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 14,14 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovės E. M. gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, jai priimtas sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovė informuojama išsiunčiant jai sprendimo už akių kopiją paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) skolą, 88,33 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 33 ct) palūkanas, 52,94 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 94 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (641,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,14 Eur (keturiolikos eurų 14 ct) žyminį mokestį.

Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovei E. M. sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.