Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-583-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
2S-583-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02590-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-583-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02590-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3214-722/2017 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų (neveikimo), suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. K. pateikė skundą dėl antstolės R. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti jam priklausančio turto – 29 a. žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastatų, šiltnamio, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo visą informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nustatyti nuo šių pilnų aktų pareiškėjui pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems pareiškėjo prieštaravimams pateikti, turto varžytines skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjui susipažinti su turto vertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus bei, susipažinus su turto vertinimo dokumentais, sudaryti pareiškėjui galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodė, kad antstolė nepateikė pareiškėjui patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, dėl ko buvo pažeistas vykdymo procesas, ko pasėkoje antstolė neteisėtai paskelbė ir vykdė pareiškėjui priklausančio turto varžytines. Antstolė R. M. 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-3749 atsisakė tenkinti skolininko V. K. skundą ir skundą, kartu su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini), persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčo objektas buvo apžiūrėtas 2017 m. liepos 4 d. dalyvaujant ekspertui A. S. ir skolininkui V. K.. 2017 m. liepos 27 d. parengtas patikslintas turto arešto aktas Nr. S-2764, kuriame patikslinta turto vertė, nustatyta 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 27 d. patikslintas turto arešto aktas Nr. S-2764 įteiktas skolininkui 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau per tris darbo dienas prieštaravimų negauta, todėl po 36 dienų buvo parengtos ir paskelbtos pirmosios skolininko turto varžytinės. Be to, nuo pat vykdomosios bylos pradžios skolininkas pasirašytinai gaudavo procesinius dokumentus, su juo buvo bandoma susisiekti telefonu, buvo nuvykta turto buvimo adresu, tačiau skolininkas niekada neteikė jokių pasiūlymų, prieštaravimų. Skolininkas žadėjo skolą dengti dalimis kas mėnesį po 300,00 Eur, tačiau pasižadėjimo nevykdė, įmokų gauta nebuvo. Skundo argumentai nepagrįsti, skundas pateiktas siekiant vilkinti vykdymo procesą ir vengti vykdyti skolinius įsipareigojimus

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad V. K. buvo informuotas apie ekspertizės skyrimą, patikslintą turto arešto aktą ir turto vertę, paskelbimą apie pirmąsias varžytines. Atliekant ekspertizę 2017 m. liepos 4 d., fotografuoti V. K. namo kambariai – t. y. vidus, todėl teismui nekilo abejonių, kad turtas buvo eksperto apžiūrėtas dalyvaujant pačiam V. K., ir laikė, kad apie atliekamą turto vertinimo ekspertizę V. K. žinojo. Teismas laikė, jog antstolė neprivalo padaryti turto vertinimo ekspertizės akto kopijos ir siųsti registruotu laišku skolininkui – V. K. žinant, kad ekspertizė atlikta, antstolės kontoroje yra turto vertinimo ekspertizės aktas, jis turėjo teisę ir pareigą susipažinti su juo, pateikti prieštaravimus dėl turto vertinimo, prašyti skirti kitą ekspertizę, siūlyti pirkėją savo turtui, tačiau to nepadarė. Be to, vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie rašytinius V. K. prašymus pateikti jam susipažinimui turto vertinimo ekspertizės aktą, ir kad prašymas nebuvo netenkintas. Teismas sprendė, kad V. K. turto pirmosios varžytinės 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskelbtos internetiniame tinklapyje (pradžia 2017 m. rugsėjo 2 2d., pabaiga 2017 m. spalio 23 d.), t. y. nepažeidus CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas taip pat nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. patikslinantį Turto arešto aktą V. K. gavo 2017 m. rugpjūčio 16 d., o nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki varžytinių paskelbimo skolininkas turėjo teisę pasiūlyti turtui savo pirkėją. Varžytinės buvo paskelbtos 2017 m. rugsėjo 22 d., t. y. po 36 dienų nuo patikslinančio turto arešto akto gavimo. Teismas laikė, kad varžytinės paskelbtos teisėtai. Tuo tarpu, tai, kad antstolės 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymas V. K. neišsiųstas kitą darbo dieną po jo priėmimo – t. y. 2017 m. balandžio 26 d., o išsiųstas 2017 m. balandžio 28 d., nesudaro pagrindo šio veiksmo pripažinti neteisėtu, nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) V. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė, neinformuodama pareiškėjo apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, nepateikdama pareiškėjui turto vertės ekspertizės, nesuteikusi galimybės pateikti prieštaravimus dėl turto vertės, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas iš antstolės nėra gavęs jokios informacijos apie turto vertinimą, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimų dėl turto vertės, pasiūlyti turto pirkėją, dėl ko antstolė nepagrįstai paskelbė turto varžytines, pareiškėjo visiškai neinformavusi apie vykdymo veiksmus užvestoje vykdomojoje byloje. Skundžiamoje nutartyje yra patvirtinta, kad antstolės siųsti procesiniai dokumentai, adresuoti pareiškėjui buvo jam siunčiami, tačiau neįteikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pats pripažįsta, kad pareiškėjui antstolės siųsti patvarkymai nebuvo įteikti, todėl neaišku, kodėl skundžiama nutartimi tokie antstolės veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas į namus įsileido turto vertintoją, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis apie turto vertinimo procesą buvo tinkamai informuotas ir antstolės patvarkymai jam buvo įteikti. Antstolė siuntė vykdomosios bylos dokumentus pareiškėjui, tačiau nepaisant to, kad jie pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti, antstolė jokių kitų veiksmų nesiėmė, kad pareiškėjas vykdymo procese būtų tinkamai informuotas. Pareiškėjas tik iš elektroninės varžytinių sistemos ir antstolės 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo sužinojo apie turto varžytines, tuo tarpu antstolė apie turto varžytines paskelbė nepateikusi pareiškėjui turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudariusi sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto vertės nustatymą. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo jo skundą dėl antstolės veiksmų, nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės patikrintos itin kruopščiai. Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą antstolė R. M. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skolininko atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, skundas pateiktas siekiant vilkinti vykdymo procesą ir vengti vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 4-ojo notarų biuro 2014 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 53 552,04 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Pareiškėjas V. K. pateikė skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, kuris grindžiamas aplinkybėmis, jog antstolė neinformavo jo apie vykdymo proceso eigą, t. y. pareiškėjas nėra gavęs nei patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, nei turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, kuriais pareiškėjui būtų sudaryta galimybė pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, taip pat nesudaryta galimybė pareiškėjui pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti, dėl ko buvo pažeistas vykdymo procesas, ko pasėkoje antstolė neteisėtai paskelbė ir vykdė pareiškėjui priklausančio turto varžytines. Antstolė 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-3749 atsisakė tenkinti pareiškėjo V. K. skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės neteisėtų veiksmų, skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolės veiksmai buvo teisėti ir atitiko teisės normų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų turinio ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad juo yra iš esmės ginčijami antstolės veiksmai dėl vykdymo procedūrų nesilaikymo, organizuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto pirmąsias varžytines, kaip teigia pareiškėjas, jam nesudarius galimybių pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, taip pat pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto kaina laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkas, nesutinkantis su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis CPK 681 straipsniu, prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkas gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie turto kainą.Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro 2014 m. kovo 19 d. išduotas vykdomąjį raštas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui priimtas 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-16-64-18268, kuris pareiškėjui (skolininkui) įteiktas 2016 m. gruodžio 9 d. asmeniškai (v. b. l. 9, 11). 2017 m. sausio 26 d. turto arešto aktu Nr. S-371 areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris pareiškėjui įteiktas 2017 m. gegužės 11 d. asmeniškai (v. b. l. 32-33). 2017 m. balandžio 25 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo (v. b. l. 49). Šis patvarkymas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. balandžio 28 d., tačiau jis jo neatsiėmė pašte, o laiškas buvo grąžintas antstolei (v. b. l. 50). Antstolės R. M. kontoroje 2017 m. gegužės 11 d. gautas pareiškėjo prašymas leisti dengti įsiskolinimą dalimis, kuriame taip pat nurodyta, kad pareiškėjas iki šios dienos gyvena (duomenys neskelbtini) ir kitos gyvenamosios vietos neturi (v. b. l. 52). Taigi apie pradėtus vykdymo proceso veiksmus pareiškėjui (skolininkui) V. K., o taip pat ir apie paskirtą ekspertizę, buvo žinoma. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2017 m. liepos 4 d. atliktos ekspertizės metu dalyvavo ir pats pareiškėjas (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės atlikimo metu darytose nuotraukose pareiškėjas užfiksuotas stovintis vienas prie namo dalies (b. l. 7)), šios aplinkybės atskiruoju skundu neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. lieps 27 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S-2764, kuris pareiškėjui įteiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. (v. b. l. 59-64), pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytą turto vertę, taip pat ir apie prieštaravimų dėl turto įkainojimo pareiškimo tvarką (v. b. l. 54-55). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas antstolei būtų pateikęs prieštaravimus dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tarp jų, ginčo turto įvertinimo ekspertizės aktu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie prieštaravimų pateikimo tvarką, tačiau nebuvo aktyvus vykdymo procese bei nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ginti savo interesus teikiant prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolė pareiškėjo turtą įkainojo ir ekspertizę jo vertei nustatyti skyrė nepažeisdama CPK 681, 682 straipsniuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjas nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise inicijuoti pakartotinę ekspertizę. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų. Turto pardavimas iš varžytynių – tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais.V. K. nuosavybės teise priklausančio turto pirmosios varžytinės 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl informavimo apie varžytines Nr. S-17-64-18250 paskelbtos internetiniame tinklalapyje www.evaržytines.lt (numatyta varžytinių pradžia 2017 m. rugsėjo 22 d., pabaiga – 2017 m. spalio 23 d.) (v. b. l. 66). Minėtas patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 26 d. ir jam įteiktas 2017 m. spalio 3 d. (AB „Lietuvos pašto“ siuntų paieškos duomenys, RS023327068LT). Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punktas numato, kad apie varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt ir antstolio kontoros skelbimų lentoje. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Pagal instrukcijos 95 punktą varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad antstolė, skelbdama pirmąsias turto varžytines, tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, kadangi varžytinės buvo paskelbtos 2017 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau suėjus 20 dienų terminui nuo informacijos (patikslinančio turto arešto akto) apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo pareiškėjui dienos (turto arešto aktas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 1 d., įteiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d.). Be to, kaip ir nustatyta, pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtą vykdomąjį procesą, atliktą ekspertizę, jam priklausančio turto įkainojimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų aktyvus vykdomojoje byloje ir pats domėjęsis vykdymo eiga. Taigi, ir skundo teiginiai dėl pareiškėjo suvaržytos teisės siūlyti pirkėją taip pat vertintini deklaratyviais, nes iki šiol pareiškėjas nėra pateikęs jokios informacijos apie potencialius pirkėjus, o nenustačius pagrindų konstatuoti netinkamą vykdomosios bylos informacijos ir dokumentų pareiškėjui pateikimą, nėra pagrindo pripažinti ir CPK 704 straipsnyje nustatytų jo teisių pažeidimo. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 5,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 5,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas