Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, tačiau nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė taip pat pateikė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą. Ieškovė prašė teismo pinigines prievoles kreditoriams, išskyrus prievolę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes šie įsipareigojimai atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų, nesuderinamų su šeimos poreikiais.

II. Atsakovo, trečiųjų asmenų atsiliepimų argumentai ir pozicijos

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 740). Ieškinyje nurodyta, kad šalys gyvendamos kartu nesutarė – ieškovės atžvilgiu atsakovas nuolat naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, žemino ieškovę, vartojo alkoholį. 2017 m. rugsėjo 14 d. dėl atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir 145 straipsnio 1 dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pripažinti atsakovą kaltu 2018 m. gruodžio 14 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisė jį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Byloje esantys įrodymai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina šias ieškovės išdėstytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė duomenų paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes.

8. Tačiau teismo posėdyje ieškovė patikslino, kad neprašo nutraukti santuokos išimtinai dėl atsakovo kaltės.

9. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokinės pareigos – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos – konkretizuojamos CK trečiojoje knygoje. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

10. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo tikslinti ir ieškovė teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, išklausęs ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl santuoka iširo dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

11. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

12. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovė įsigijo automobilį BMW316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad automobilis buvo įgytas už jos asmenines lėšas. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės įsigijimu. Tarp šalių nesant ginčo dėl transporto priemonės padalinimo, tenkinamas reikalavimas ieškovei R. Z. priteisti transporto priemonę BMW316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, el. b. l. 8).

14. Bylos duomenimis, vedybų sutarties šalys nėra sudariusios. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalių vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 9–10).

15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys turi įsipareigojimų kreditoriams (el. b. l. 16–21, 119–128).

16. Ieškovė paaiškino, kad ieškovės asmeninė prievolė yra piniginė prievolė kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ (el. b. l. 121), atsakovo įsipareigojimai UAB „4finance“ ieškovei nebuvo žinomi iki bylos iškėlimo teisme, nes tai yra asmeninės atsakovo prievolės (el. b. l. 128).

17. Atsakovo įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurių pagrindu yra pradėta vykdomoji byla antstolės J. Ž. kontoroje, yra asmeninės atsakovo prievolės, nes šie įsipareigojimai atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų, nesuderinamų su šeimos poreikiais (el. b. l. 105–110, CK 3.109 straipsnis).

18. Tretieji asmenys ir atsakovas neprieštaravo dėl tokios prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinami reikalavimai pripažinti prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „4finance“ asmeninėmis atsakovo A. Z. prievolėmis. Prievolė UAB „Bitė Lietuva“ pripažintina asmenine R. Z. prievole.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

19. Ieškovė vienu iš reikalavimų prašė priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (el. b. l. 5–6).

20. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 114). Pareiškime nurodė, kad teismas jai išaiškino procesines ieškinio atsisakymo pasekmes bei CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą aplinkybes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

21. Ieškovės atsisakymas nuo pareikšto ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), ieškovei ieškinio dalies atsisakymo pasekmės žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

22. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo šiam reikalavimui. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Santuoką nutraukus dėl sutuoktinio kaltės ir jam nepareiškus prieštaravimų, tenkintinas ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „Z.“ ir „Z.“.

23. Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškoma iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei 2018 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą (el. b. l. 1-4). Tuo pagrindu valstybei iš atsakovo priteisiamos 104 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, el. b. l. 43).

25. Teismas šioje byloje turėjo 7,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusio atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė R. Z. šioje byloje būtų turėjusi mokėti 150 Eur žyminį mokestį. Ieškovei atsisakius ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei byloje buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo valstybei priteistini 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 740) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Skolinį įsipareigojimą ir iš jo kylančias vykdymo išlaidas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ naudai pripažinti asmenine R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole (vykdomojo dokumento Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)).

Skolinius įsipareigojimus ir iš jų kylančias vykdymo išlaidas pripažinti asmeninėmis atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis šiems kreditoriams:

uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)),

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo R. Z. palikti santuokinę pavardę „Z.“, A. Z. palikti pavardę „Z.“.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei:

75 Eur (septyniasdešimt penkių Eur) žyminį mokestį.

Išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu, turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB Luminor banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske bank A/S, Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registrui ir valstybės įmonei Regitra.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.