Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 10 kartų, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir 18 dienų,

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė,

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1, 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo (2024 m. kovo 10 d. )

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra katilinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Į katilinę patenkama pro klebonijos pastato galinį kiemą. Galiniame kieme žiūrint tiesiai matomi stovintys automobiliai. Šalia klebonijos pastato gretimai stovi kitas medinis, geltonos spalvos ūkinis pastatas. Į geltonos spalvos medinį pastatą matomos atremtos baltos spalvos, metalinės grotos. Netoli grotų ant takelio matomas gulintis metalinis tamsios spalvos žarsteklis, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Šalia žarsteklio ant žemės matomos stiklo šukės. Priėjus arčiau stiklo šukių, kairėje pusėje matyti, kad klebonijos pastato lango stiklas yra išdužęs, iš išdaužto lango angos buvo paimta stiklo šukė ir supakuota į voką Nr. 2. Nuo išdužusio lango paėjus šiek tiek tiesiai, dešinėje pusėje matomos pilkos spalvos šarvo tipo durys, kurios apžiūros metu yra atidarytos. Praėjus pro minėtas duris, patenkama į katilinės patalpą. Patalpoje žiūrint tiesiai matomi mediniai, šviesios spalvos trys laipteliai, kurie stovi prie pilkos spalvos katilinės krosnies. Šalia katilinės krosnies ir minėtų laiptų, dešinėje pusėje ant žemės matoma stovinti šviesios spalvos plyta, taip pat ant žemės matomos stiklo šukės. Prie dešinės sienos ant žemės matomi stovintys skaidrios spalvos trys plastmasiniai bakeliai, kurių viduje mėlynos spalvos skysti. Virš bakelių yra baltos spalvos palangė, ant kurios taip pat matomos stiklo šukės, skaidrios spalvos plastmasinis bakelis su viduje esančiu rožinės spalvos skysčiu, skaidrios spalvos kibirėlis su įvairiais daiktais, įvairios kartoninės dėžutės, lipni juosta, statybinis peiliukas raudonos spalvos bei kiti daiktai. Taip pat prie dešinės sienos, netoli išdaužto lango matomi į sieną atremti įvairūs lauko įrankiai, t. y. oranžinės spalvos kastuvas, juodos spalvos kastuvas, žarsteklis bei kiti įrankiai. Katilinėje praėjus pro išdaužtą langą, tiesiai matoma daug skaidrios spalvos pakuočių sudėtų viena ant kitos, kurių viduje šviesios spalvos grūdai. Šalia minėtų pakuočių matomas mėlynos spalvos dujų balionas bei rudos spalvos medinė kėdė. Priėjus prie medinės kėdės kairėje pusėje matomas praėjimas-takelis iki katilinės pilkos spalvos šarvuotų durų. Netoli šarvuotų durų, dešinėje pusėje stovi pilkos spalvos kopėčios, kurios atremtos į pirmiau minėtas pakuotes. Priėjus prie pilkos spalvos šarvo tipo durų, matoma, kad ties durų rankena bei spyna, durys yra sulankstytos. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, buvo apžiūrimi vizualiai bei naudojamas papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos spalvos daktiloskopiniai milteliai, tačiau jokie pėdsakai neišryškėjo. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. t. 1, b. l. 25–44).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra metalinis žarsteklis (galimai savadarbis). Žarsteklis yra tamsiai pilkos spalvos, apie 80 cm ilgio. Ant žarsteklio paviršiaus matomi įbrėžimai. Daugiau pėdsakų ar kitų objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (b. t. 1, b. l. 45–48).

2024 m. spalio 14 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip A. K. Nori pranešti apie įsilaužimą į (duomenys neskelbtini) kleboniją, adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo įsibrauta va tik ką dabar, prieš kokį 10 minučių, jis išėjo į bažnyčią, tuo metu kol vikaras maudėsi. Ir vikaras kaip tik girdėjo, kad jis išėjo ir iš karto pradėjo laužti. Vikaras tada pradėjo žiūrėti ir žmogus, kuris, tuo metu išlaužė grotas ir išdaužė langą, išsigandęs pabėgo. Nieko nepavogė, katilinei nelabai ką ten yra pavogti (b. t. 1, b. l. 50–51).

A. K. pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 10 d., apie 8.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras išdaužęs klebonijos pastate esantį katilinės patalpos lango stiklą ir įsibrovęs į katilinės vidų, pasikėsino įsibrauti į klebonijos vidų bei pavogti klebonijos viduje esančius daiktus, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) parapijai, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas (duomenys neskelbtini) parapijos vikaro. Šio įvykio metu buvo sugadintas 350 Eur vertės katilinės langas ir sugadintos 150 Eur vertės šarvo durys. (duomenys neskelbtini) parapijai bendrai padaryta 500 Eur turtinė žala. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti kaltus asmenis. Civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) parapija nereikš (b. t. 1, b. l. 62–63).

Dėl svetimo turto pagrobimo ir nedidelės vertės turto sugadinimo

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. parodė, kad kai atvyko į savo namelį 2024 m. balandžio mėnesį, pastebėjo, jog durų spyna buvo sugadinta, užėjo į prieškambarį ir pastebėjo, kad kažkokia betvarkė, užėjo į kambarį, pastebėjo didžiulę betvarkę, visi laidai nukirpti, išrautos rozetės, iš virtuvės užėjo į kambarį, išversta patalynė, pagalvės. Antrame aukšte tas pats. Paskambino anūkei, ji atvyko. Garaže taip pat buvo tas pats, nebuvo trimerio ir benzino, tepalų, ir iškvietė policiją. Iš šaldytuvo buvo išplėšti laidai, viryklės laidas nuplėštas. Šaldytuvas buvo sugadintas. Į variklį nekreipė dėmesio, berods jo nebuvo. Elektrinė viryklė irgi buvo sugadinta. Tiksliai negali pasakyti, ar šaldytuve buvo variklis. Dėl televizoriaus neprisimena, buvo šoko būsenoje. Televizorius jai buvo ne toks svarbus, senos gamybos. Neprisimena, ar televizorius buvo dingęs. Galimai jis dabar gali būti bevertis. Senos gamybos buvo televizorius. Nori pasakyti, kad ji tikrai nukentėjo ir moralinę, ir materialinę žalą patyrė, ir ji garbaus amžiaus, nenori vaikščioti į teismus. Spynos šiuo metu nėra ant durų, pagaminta kita. Neatsimena, ar ant lovos gulėjo dalys išardytos, buvo baisi betvarkė, sunku pasakyti. Anūkė sutvarkė visus namus po įvykio. Nežiūrėjo, ar šaldytuve buvo variklis, iki vagystės jis buvo veikiantis, po įvykio buvo nupjauti laidai, šaldytuvas neveikė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad prisimena įvykį. Jai atrodo buvo 2024 m. balandžio mėnesį, atvažiavo, močiutė paskambino, kad išlaužta spyna negali atidaryti durų, ji nupirko spyną ir nuvežė. Ji užėjo į namelį, pamatė betvarkę, nuplėšti laidai, šaldytuvo apačioje buvo tuščia ertmė, tikriausiai ten buvo kažkokia dalis, nuėjo į kitą kambarį, miegamajame visi laidai buvo nukirpti, sudaužyta, viskas gulėjo. Antrame aukšte viskas buvo išlaužta, mažiukas televizorius gulėjo ant žemes, jo korpusas buvo, bet jo vidaus irgi nebuvo, mikroschemos, kas vertinga. Nuo šviestuvo antrame aukšte irgi buvo nukirpti laidai. Buvo šaldytuvo ertmė, tuščia buvo, matosi video, kuriame filmavo, kad nėra kažkokios konstrukcijos, kad kažkas buvo išimta. Ji nežino kokios tiksliai dalies nebuvo. Ji prieš tai nežino kaip atrodė šaldytuvas, jis nuo sienos jau buvo atitrauktas, kai jos atėjo po įvykio. Matė tik tuščia šaldytuvo ertmę. Prieš tai šaldytuvo galinės dalies nebuvo mačiusi. Vaizdo įrašo nebuvo pateikusi pareigūnams. Pareigūnai jau buvo išvažiavę, kai močiutė jai paskambino. Televizorius buvo sugadintas, nebuvo pagrobtas, gulėjo ant žemės. Dėl televizoriaus mikroschemų, galinis korpusas buvo išrinktas, atrodė, kad kažko trūksta viduje, išrinko ištraukė ir paliko gulėti ant žemės. Namus po įvykio G. G. tvarkė. Tiksliai neatsimena, kokios detalės gulėjo ant lovos. Nežino, ar televizorius buvo veikiantis, bet močiutė minėjo, kad taip. Močiutė jai paskambino, buvo šokiruota, pakilęs spaudimas, sakė, kad nebežino ką daryti toliau. Moralinę žalą tikrai didelę patyrė. Įvykio metu buvo įsibrauta ir į garažą, pagrobta žoliapjovė. Ji atvažiavo su kita spyna. Kai atvažiavo, durys buvo uždarytos, bet pati spyna neužsirakino jau, pakeitė ją.

Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Katažinos Dadelo tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje 2024 m. balandžio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12705-24 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad laikotarpyje nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio 4 d., sugadinus durų spyną buvo įsibrauta į A. G. priklausantį sodo namelį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sklypas), esantį (duomenys neskelbtini), kur iš sodo namelio kambario buvo pagrobtas svetimas turtas: šaldytuvo variklis; iš antro aukšto buvo pagrobtas 100 Eur vertės televizorius; 200 Eur vertės muzikinis centras. Po to tęsiant nusikalstamą veiką buvo įsibrauta į A. G. priklausančio sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), garažą ir buvo pagrobtas svetimas A. G. priklausantis turtas: 300 Eur vertės benzininis trimeris; 5 Eur vertės pjovimo valas; 10 Eur vertės 5 litrų bakelis su 3 litrais benzino; 10 Eur vertės trimerio tepalai; 60 Eur vertės dvi naujos laidų ritės ir tuo nukentėjusiajai A. G. buvo padaryta 685 Eur materialinė žala. Taip pat vagystės iš sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), metu, sugadinus 10 Eur vertės durų spyną ir įsibrovus į sodo namelį buvo sugadintas svetimas A. G. priklausantis turtas: buvo nukirpti ir nuplėšti 200 Eur vertės sodo namelio elektros laidai, sugadintas 50 Eur vertės šaldytuvas, nukirpus laidus buvo sugadinta 100 Eur vertės elektrinė kaitlentė ir orkaitė; 30 Eur vertės dulkių siurblys ir tuo nukentėjusiajai A. G. buvo padaryta 390 Eur vertės materialinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpyje nuo 2023 metų spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio 4 d. buvo taip pat sugadintas A. G. priklausantis nedidelės 390 Eur vertės turtas, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (b. t. 1, b. l. 24–25).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra sodo namelis ir po nameliu esantis garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Sodo namelis yra neaptvertoje teritorijoje. Namelis medinis dviejų aukštų, po nameliu yra įrengtas mūrinis garažas. Garažo vartai yra metaliniai, vartai praverti, vartų spynos įkaboje kabo atidalinta dviračio grandinė, prie vartų ant žemės guli kabinama spyna. Kabinamos spynos lankelis yra užrakintoje padėtyje. Garaže yra sandėliuojami įvairūs buities daiktai ir darbo įrankiai. Garažo vartų dešinėje yra sodo namelio įėjimo medinės durys ir laipteliai prie durų. Ant medinių durų staktos ties durų spyna yra pažeidimai, laužymo pėdsakai. Durų spynos velkės drūtgalys yra išlindęs ir užrakintoje padėtyje. Užėjus pro duris yra sodo namelio veranda, kurioje stovi suoliukas ant kurio yra puodai ir stikliniai indai, spintelė. Verandos lubose yra šviestuvas su atidalintu elektros laidu, prie sienos yra elektros paskirstymo dėžutė su atidalintu laidu. Verandos kairėje yra pravertos medinės durys į namo virtuvę. Virtuvėje stovi šaldytuvas, stalas, viryklė (žiūrėti fotolentelėje Nr. 18, Nr. 19). Virtuvės dešinėje yra mediniai laiptai į sodo namelio antrąjį aukštą, kairėje yra durys į kambarį. Sodo namelio kambaryje yra spinta, sofos, stalas ir kėdės. Kambaryje ant grindų mėtosi elektros paskirstymo dėžutės su atidalintais laidais, stiklinio šviestuvo dalys ir kiti daiktai. Namelio antrame aukšte yra patalpa, kurioje stovi lova ir kambarys, kuriame yra dvi lovos ir staliukas. Kambaryje ant vienos iš lovų yra sujaukta patalynė, ant kitos lovos guli išardyto televizoriaus dalys. Apžiūros metu objektų ir pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Apžiūrint sodo namelį bei jame esančius objektus buvo aptikti ir išryškinti pirštinių pėdsakų fragmentai, kurių rašto elementai yra išsilieję ir individualių požymių visumų pėdsakuose nesudaro, dėl to šie pėdsakai juos palikusių pirštinių identifikavimui netinka ir paimti nebuvo. Pirštinių pėdsakų fragmentai buvo nufotografuoti (b. t. 1, b. l. 86–95).

Kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad namo viduje V. M. parodė ant spintos viršaus gulintį benzininį trimerį „Suptec BC-430“ su laikikliu. Taip pat ant spintos viršaus gulėjo benzininio trimerio vartotojo instrukcija, raudonos spalvos susuktas benzininio pjūklo pjovimo valas su užrašu „Trimmer Line“, oranžinės spalvos susuktas benzininio pjūklo pjovimo valas, benzininio trimerio tepalo tubelė „Stihl“, benzininio trimerio metalinis trikampis peilis. Toliau už spintos matoma stovinti muzikinio centro garso kolonėlė „Samsung“. Nuėjus į virtuvę ir atidarius virtuvinės spintelės durelės V. M. parodė viduje gulintį muzikinį centrą „Samsung MAX-830“. Visi išvardinti daiktai buvo paimti. Toliau atliekant kratą ant virtuvinio stalo buvo rastas gulintis transporto priemonės Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas išduotas A. I. vardu. Taip pat šalia gulėjo transporto priemonės Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Toliau atliekant kratą ant virtuvinio stalviršio rasta juodos spalvos piniginė, kurios viduje yra asmens tapatybės kortelė išduota V. M. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. I. vardu, viada nuolaidų kortelė. Visi išvardinti daiktai buvo paimti. Baigus kratą namo viduje ir išėjus į lauką už namo buvo rastas stovintis plastikinis bakelis su užrašu „Langų plovimo skystis“ su viduje esančiu 3 litrų gelsvos spalvos skysčiu galimai benzinu. Taip pat gulėjo du juodos spalvos 1 litro talpos tepalo bakeliai su užrašu „HP“. Visi išvardinti daiktai buvo paimti (b. t. 1, b. l. 122–138).

Protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. G. parodė, jog laikotarpyje nuo 2023 metų spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio 4 d. buvo įsibrauta į jos sodo namelį ir namelio garažą adresu (duomenys neskelbtini) sodo namelis Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypas (duomenys neskelbtini)), iš kurio garažo buvo pavogtas benzininis trimeris, kurio vertė 300 eurų, 5 litrų bakelis su 5 litrais benzino, kurio vertė 10 eurų, pjūklo tepalai, kurių vertė 5 eurai, dvi naujos laidų ritės, kurių ilgis 30 metrų, kurių vertė yra 30 eurų už vnt., taip pat įsibraunant į namelį buvo apgadinta namo spynelė, kurios vertė 10 eurų, buvo nuimtas šaldytuvo variklis ir pavogtas, kurio vertės ji nežino, taip pat buvo sugadinta elektrinė kaitlentė ir orkaitė, buvo nukirpti jų laidai, kurios vertė 200 eurų, taip pat buvo nukarpyti laidai, kurie buvo pritvirtinti prie namo sienų ir lubų, laidų vertės pasakyti negali, taip pat buvo pavogtas iš antro aukšto televizorius, kurio vertė 100 eurų, radijo stotelė, kurios vertė 200 eurų. Iš viso pagrobto jos turto vertė yra 885 eurų, visus padarytus apgadinimus šiuo metu įvertinti negali, tačiau apgadinimų žalą galės pateikti po detalesnės apžiūros (b. t. 1, b. l. 69–70).

Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. G. patvirtina, jog vyriausioji tyrėja jai grąžino šiuos daiktus: benzininį pjūklą (trimerį) „Suptec BC-430“; benzininio pjūklo vartotojo instrukcija; benzininio pjūklo pjovimo valas „Trimmer Line“; oranžinės spalvos susuktas benzininio pjūklo pjovimo valas; benzininio pjūklo tepalo tūbelė „Stihl“; benzininio pjūklo metalinis trikampis peilis; muzikinio centro garso kolonėlė „Samsung“; muzikinis centras „Samsung Max-830“; plastikinis bakelis su viduje esančiu 3 litrų gelsvos spalvos skysčiu, galimai benzinu; du juodos spalvos 1 litro talpos tepalo bakeliai „HP“ (b. t. 1, b. l. 149).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus nustatyta, kad kadangi nusikalstamas veikas padarė tas pats asmuo V. M., nutaria ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-12705-24, Nr. 01-1-09367-24 sujungti ir tyrimui suteikti Nr. 01-1-09367-24 (b. t. 1, b. l. 18–19).

Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, ir 187 straipsnio 3 dalį

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BK 22 straipsnio 1 dalis, skirta pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką reglamentavimui, nustato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. išlaužęs klebonijos katilinės patalpos lango grotas bei išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į katilinės vidų, kur pasikėsino pagrobti klebonijos viduje esančius daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes jį pamatė parapijos vikaras. Taip pat byloje yra įrodyta ir tai, kad V. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. išlaužė klebonijos katilinės patalpos lango grotas, išdaužė lango stiklą bei sugadino katilinės patalpos šarvines duris.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino savo kaltę tik iš dalies, nurodydamas, kad prisipažįsta iš esmės dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, ir dėl išdaužto parapijos lango, tačiau ne dėl durų apgadinimo. Nurodė, kad nežino kodėl brovėsi į parapiją, neprisimena, tikriausiai norėdamas ten surasti vertingų daiktų, durų jis tikrai nesugadino ir į vidų nebuvo patekęs. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo teiginius kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir su paties V. M. duotais parodymais, juos laiko gynybine versija ir atmeta kaip nepagrįstus.

V. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nustatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje padarymo ir iš esmės dėl svetimo turto sugadinimo, patvirtina paties V. M. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad norėjo įsibrauti į kleboniją, nes tikėjosi kažką rasti, galvojo, kad viduje bus kažkokių vertingų daiktų, taip pat pripažino, kad išdaužė langą ir nuėmė grotas; liudytojo A. K. duoti parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jam būnant bažnyčioje, kunigas R. K. paskambino zakristijonui ir pranešė, jog pas juos laužėsi, tada zakristijonas nuėjo iki klebonijos pasižiūrėti, apėjo ir pamatė išdaužtą, išlaužtą langa, sugrįžęs į bažnyčią, pastarasis A. K. pasakė, kad iš tikrųjų laužėsi. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo išlaužtos grotos, buvusios ant katilinės lango, plyta išdaužtas langas. Kunigas R. K. išgirdo, kad jau laužiasi kažkas, nes medinis pastatas, viskas girdisi. Analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir savo pareiškime (b. t. 1, b. l. 62–63).

Taip pat V. M. kaltę patvirtinta ir liudytojo, kunigo R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad išgirdo labai smarkiai daužomą garsą, didelį triukšmą. Išėjo į virtuvę ir pamatė nugara stovintį žmogų su juodu džemperiu, užsidėjęs gobtuvą, vyras buvo apie 20?30 metų amžiaus, ant rankų užsidėjęs juodos spalvos pirštines. Pamatęs tą vyrą, R. K. garsiai užrėkė ir tada tas vyras susikūprinęs greitai nubėgo. Pasakė zakristijonui. Vėliau pats atidarė duris ir pamatė, kad stiklai mėtosi, plyta gulėjo. Po įvykio dar pamatė, kad vienos grotos nuo lango buvo nuimtos ir kitos laužtos. Liudytojas mano, kad buvo laužtasi dėl pinigų. Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad klebonijos pastato langas yra išdaužtas, o šalia katilinės krosnies ant žemės matyti stovinti šviesios spalvos plyta, taip pat ant žemės bei ant palangės yra stiklo šukių, šalia pastato ant žemės gulėjo galimai savadarbis žarsteklis.

Minėta, kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl klebonijos katilinės durų apgadinimo. Nurodė, kad į vidų nebuvo patekęs, durų nebuvo su kuo atidaryti, jų tikrai nesugadino, nes neturėjo tokios galimybės. Su savimi jis neturėjo nei varžtų, nieko, neįsivaizduoja iš kur buvo žarsteklis įvykio vietoje. Šie kaltinamojo paaiškinimai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Antai, apklaustas liudytojas A. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad buvo įlipta į katilinę pro langą, nes durys vedančios į kleboniją buvo pradėtos laužti. Akcentavo, kad prieš tai su durimis viskas buvo gerai, įvykio išvakarėse jis buvo klebonijoje, durys buvo tvarkoje tada, jam nėra jokių abejonių, kad buvo mėginta išlaužti duris. Be to nurodė, kad katilinėje lankosi dažnai, nes per tas duris jie vaikšto į savo automobilius. Teigė, kad naudojasi žarstekliu, tačiau teismo posėdyje liudytojui parodžius įvykio vietoje rastą žarsteklį, A. K. nurodė, kad čia ne jų žarsteklis.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausiamas teisme liudytojas R. K. nurodė, kad žmogų, kuris jam užrėkus, susikūprino ir pabėgo, jis pamatė prie įėjimo durų, iš lauko pusės. Anot jo, pamatė tą žmogų prie durų, prie pastato kampo. Prie durų yra ir du langai, ant kurių buvo grotos, kurių vienos buvo nuimtos. Liudytojas taip pat parodė, kad lauko durys iš vidaus atsidaro laisvai, jokio rakto tam, kad išeitumei į lauką iš katilinės, nereikia. Antros durys, kuriomis įeinama į klebonijos vidų, buvo bandomos laužti, nes buvo matoma, kad geležis laužtas, akivaizdu, kad stipriu daiktu buvo bandoma krapštyti. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad prieš tai su durimis viskas buvo tvarkoje, iš lauko įėjimo durys buvo užrakintos, atrakintos tikrai negalėjo būti, bet iš vidaus katilinės durys atsidaro laisvai. Abu liudytojai taip pat nurodė girdėję laužymo garsus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiomis liudytojų A. K. ir R. K., nurodytomis aplinkybėmis dėl durų apgadinimo, o būtent dėl to, kad durys buvo apgadintos būtent byloje tiriamo įvykio metu. Duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję kaltinamąjį, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.

Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad apžiūrėjus šarvuotas duris matyti, kad ties durų rankena bei spyna, durys yra sulankstytos (fotolentelėje Nr. 22–25). O lauke prie ūkinio pastato yra atremtos baltos spalvos, metalinės grotos (fotolentelėje Nr. 3) ir šalia tų grotų guli tamsios spalvos, metalinis žarsteklis (fotolentelėje Nr. 2, Nr. 4–6) (b. t. 1, b. l. 25–44).

Be to, Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo P. Jermakovičiaus tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant paieškos veiksmus ir bendraujant su pačiu V. M., pastarasis prisipažino, kad jis išlaužė duris (b. t. 1, b. l. 67–68).

Pirmiau išanalizuoti byloje surinkti įrodymai, paneigia V. M. teisme duotus parodymus, kur jis buvo nurodęs, jog jis durų tikrai nelaužė ir į katilinės vidų nebuvo patekęs. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas sprendžia, kad V. M. buvo įsilaužęs į katilinę, buvo šios patalpos viduje ir, bandydamas laužti šarvo duris, siekdamas patekti į kitas klebonijos patalpas, minėtas duris apgadino.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad V. M. 2024 m. kovo 10 d., apie 8.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs klebonijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), katilinės patalpos lango grotas bei išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į katilinės vidų, kur pasikėsino pagrobti klebonijos viduje esančius daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo užkluptas (duomenys neskelbtini) parapijos vikaro.

Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje yra įrodyta, kad V. M. išdaužė langą ir buvo patekęs į katilinės vidų, siekdamas pagrobti, jo manymu, ten galėjusius būti, vertingus daiktus. Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis tiesiogiai pradėjo daryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas parapijos vikaro. Atlikdamas šiuos veiksmus V. M. veikė tiesiogine tyčia – jis, norėdamas ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, suvokė, kad įsibrauna į svetimą patalpą ir kėsinasi pagrobti svetimą turtą, bei numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils turtinė žala ir to norėjo.

Baigiamosios kalbos metu gynėja nurodė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog V. M. sugadino katilinės duris, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes 500 Eur pinigų suma neviršija 10 MGL dydžio. Šie gynėjos argumentai yra pagrįsti.

Byloje surašytame kaltinamajame akte kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad jis sugadino 500 Eur vertės svetimą turtą. Minėta, kad teismas laiko byloje įrodytu, kad V. M. sugadino kaltinime nurodyta turtą, kurio vertė sudaro 10 MGL, t. y. 500 Eur. Tačiau, kaip pagrįstai akcentavo gynėja, tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, bet pagal to paties straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis BK 190 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju 500 Eur sugadinto vertė yra lygi 10 MGL dydžio sumai, t. y. jos neviršija. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad V. M. 2024 m. kovo 10 d., apie 8.35 val., išlaužęs klebonijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), katilinės patalpos lango grotas bei išdaužęs lango stiklą, sugadino 350 Eur vertės langą, po ko įsibrovęs į katilinės vidų sugadino katilinės patalpos 150 Eur vertės šarvines duris ir tuo tyčia sugadino svetimą – (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį nedidelės, bendros 500 Eur , vertės turtą.

Byloje nustatyta, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia – jis, suvokė, kad gadina svetimą turtą, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils turtinė žala ir to norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl kvalifikuotini pagal šį straipsnį.

Toks V. M. neteisėtų veiksmų perkvalifikavimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, nesunkina jo teisinės padėties. Priešingai, veika iš kaltinamajam inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį

Minėta, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. turtą, kurios vertė viršija 3 MGL suma, bet neviršija 10 MGL sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškusi V. M. patikslintą kaltinimą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pašalino pirminiame kaltinime inkriminuotą aplinkybę dėl 100 Eur vertės televizoriaus pagrobimo iš nukentėjusiosios A. G. sodo namelio, kaltinime nurodydama, kad kaltinamasis, įsibrovęs į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sodo namelį, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį muzikinį centrą „Samsung“ ir šaldytuvo „Minsk“ variklį, 20 Eur vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. įsibrovė į A. G. priklausančio sodo namelio garažą ir pagrobė 300 Eur vertės benzininį trimerį, 5 Eur vertės pjovimo valą, 10 Eur vertės 5 l bakelį su 3 l benzino, 10 Eur vertės du buteliukus trimerio tepalų, kurio vieno tepalų buteliuko vertė 5 Eur, 60 Eur vertės dvi naujas 30 m ilgio laidų rites, kurios 1 vnt. vertė yra 30 Eur ir tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą A. G. priklausantį 605 Eur vertės turtą.

Teismas, sutikdamas su prokurorės nurodyta aplinkybe, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog televizorius iš nukentėjusiosios namo nebuvo pagrobtas, vienok sprendžia, jog šioje byloje nėra įrodyta ir tai, kad V. M., įsibraudamas į nukentėjusiosios sodo namelį, pagrobė iš jo 20 Eur vertės šaldytuvo „Minsk“ variklį.

Taip pat teismas laiko byloje įrodytu, kad V. M. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vagystės iš sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), metu sugadino svetimą A. G. priklausantį turtą: įsibraudamas į sodo namelį sugadino 10 Eur vertės durų spyną; nukirpęs 50 Eur vertės maitinimo laidus sugadino 50 Eur vertės šaldytuvą „Minsk“; 100 Eur vertės elektrinę viryklę; 30 Eur vertės dulkių siurblį „Taifun“; nukirpo ir nuplėšė 200 Eur vertės sodo namelio elektros instaliaciją ir tuo tyčia sugadino svetimą, A. G. priklausantį 440 Eur vertės turtą.

Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes V. M. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 3 dalis), du baudžiamuosius nusižengimus (BK 187 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis; BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, byloje, kalbant apie nukentėjusiosios A. G. turto pagrobimą ir nedidelės vertės turto sugadinimą, yra nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltinamasis prisipažino padaręs šis nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad V. M. pripažino savo kaltę pagal teismo nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis taip pat neneigė apgadinęs medį aplink sodo namelio durų spyną, t. y. neneigė šios faktinės aplinkybės. Byloje tik nustatyta, kad toks apgadinimas sąlygojo vėlesnį šios durų spynos neveikimą. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, nors ir neigdamas savo kaltę dėl klebonijos katilinės durų spynos sugadinimo, kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs pavogti svetimą turtą, išdauždamas langą ir norėdamas įsibrauti į šias patalpas, siekiant rasto vertingų daiktų.

Bausmės skyrimo klausimui yra reikšmingi ir kaltinamąjį V. M. charakterizuojantys duomenys. V. M. devynis kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (svetimo turto pagrobimą, sugadinimą) padarymą (b. t. 1, b. l. 181–190), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 191–192), bylos nagrinėjimo metu V. M. atlikinėjo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu (buvo paleistas lygtinai 2023 m. rugpjūčio 25 d.). Byloje nėra duomenų apie V. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

V. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, taip pat bausmės skirtinos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskiriant V. M. atitinkamai 4 mėnesių ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Teismas parenka šį bausmių bendrinimo būdą, nes pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Savo ruožtu šios subendrintos 4 ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo), paskiriant V. M. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, sugadinto turto vertę.

Teismas kaltinamajam subendrintą bausmę skiria didesnę, nei prašė prokurorė baigiamųjų kalbų metu (7 mėnesius laisvės atėmimo), vadovaudamasis įstatymo nustatytomis taisyklėmis. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. V. M. paskirtos bendrintinos bausmės yra terminuotas laisvės atėmimas. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis teisės normomis, bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, negali pridėti kaltinamajam mažesnės nei 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Priešingu atveju, būtų pažeistas pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas. Kita vertus, teismas laiko, kad 9 mėnesių subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas šiam klausimui spręsti reikšmės turinčias aplinkybes, įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių, nusikaltimų kategoriją, jų padarymo būdą, kaltinamojo asmenybę yra proporcinga ir teisinga bei nėra pernelyg griežta.

Minėta, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių V. M. yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu. Tačiau teismo turimais duomenimis, ši bausmė kaltinamojo jau yra atlikta. Byloje esantys Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsakymuose esantys duomenys patvirtina, kad V. M. šios bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi jam nustatytą galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šia nutartimi buvo subendrintos V. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje tirtas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė iki pirmiau nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo, tą aplinkybę, kad jau pastarosios bausmės vykdymo metu kaltinamajam 2025 m. vasario 28 d. buvo taikytas lygtinis paleidimas, šiuo nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi subendrinta kaltinamajam nustatyta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (6 mėnesius) ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridėtinos bausmės dalis parinktina atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių, dėl kurių šiuo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu V. M., jų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, padarytos žalos dydį, kilusių pasekmių sunkumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytina bausmės dalis atlikta V. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį, taip pat šioje nutartyje įskaitytini kiti laikotarpiai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas daug kartų už analogiško pobūdžio veikas, t. y. vagystes, pasikėsinimus įvykdyti vagystes, turto sugadinimą. Taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Nuteistajam ne kartą buvo taikyta bausmė susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, taip pat ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas. Šias nusikalstamas veikas jis padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys tinkama linkme nėra koreguojamas ir toliau, todėl manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 862,34 Eur, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo kitu teismo procesiniu sprendimu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, negauna savarankiškų pajamų, jo paties teigimu, nusikalto, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklis, supakuotas į pakuotę Nr. 1 ir stiklo šukė supakuota į voką Nr. 2, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su teismo posėdžių ir BPC garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

V. (V.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. (V.) M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. (V.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. (V.) M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V.(V.) M. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu paskiriant jam galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi subendrinta V. (V.) M. nustatyta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą V. (V.) M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį, taip pat šioje nutartyje nurodytus kitus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. (V.) M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

V. (V.) M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl V. (V.) M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, supakuotą į pakuotę Nr. 1 ir stiklo šukę, supakuotą į voką Nr. 2, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su teismo posėdžių ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.