Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-230-755/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
2A-230-755/2016
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00767-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui
Pareiškėjas
Z. S., V. J., A. A. S., J. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-230-755/2016

Šarūnė Butkuvienė Proceso Nr. 2-32-3-00767-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21, 3.3.1.22., 3.4.4.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-983-1000/2015 pagal pareiškėjų Z. S., V. J., A. A. S., J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 27,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.; 2) atnaujinti terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į J. S. 27,25 ha žemės sklypą, praleidus terminą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 1948 m. pareiškėjai kartu su savo tėvais buvo ištremti į Sibirą. Tėvai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 27 ha žemės sklypą. 1991 m. gruodžio 11 d. su pirminiu pareiškimu pareiškėjai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tėvų valdytą žemės sklypą. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1838ž ir sprendimais Nr. 22-70319-12734,Nr.22-70320-12735,Nr.22-70321-12736, Nr. 22-70319-12737 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Nuosavybės teisės buvo atkurtos į 25,12 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėjai pažymi, kad oficialūs dokumentai – 1995 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos archyvo pažymėjimas Nr. S-10, 2014 m. spalio 21 d. Panevėžio apskrities archyvo pažyma Nr. D7-546, leidžia teigti, jog jų tėvas J. S. iki nacionalizacijos turėjo 27,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Siekdami atkurti nuosavybės teises į visą žemės sklypą pareiškėjai 2015 m. vasario 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrių, tačiau jiems buvo nurodyta, jog minėtų dokumentų neužtenka patvirtinti, kad J. S. valdė didesnį žemės sklypą ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos turėtą turtą patvirtinančius dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad terminą praleido, kadangi teko kreiptis į įvairius archyvus, ieškoti giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, tai užtruko ilgą laiką, yra senyvo amžiaus, neturėjo teisinių žinių, dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ieškojimas, buvo ilgas ir problematiškas procesas, pareikalavęs ilgesnio nei įstatymas numato laikotarpio.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-11 sprendimu pareiškėjų Z. S., V. J., A. A. S., J. V. pareiškimas tenkintas. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 27,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teismas nusprendė atnaujinti pareiškėjams Z. S., V. J., A. A. S., J. V. įstatymo nustatytą praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į J. S. 27,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.

Byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis, pareiškėjų paaiškinimais bei liudytojo parodymais teismas nustatė, kad J. S. valdė 27,25 ha žemės sklypą, todėl, remiantis CPK 444 str. 2 d. 5 p., sprendė, kad yra nustatytinas prašomas juridinis faktas.Teismas nustatė, kad pareiškėjai 1991 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų tėvo J. S. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1838ž ir sprendimais Nr. 22-70319-12734, Nr. 22-70320-12735, Nr. 22-70321-12736, Nr. 22-70322-12737 buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkiams Z. S. 6,28 ha, V. J. 6,28 ha, A. A. S. 6,28 ha, J. V. 6,28 ha, viso į 25,12 ha žemės plotą (b. l. 71-72). Vienok, Panevėžio apygardos archyvo 1995 m. kovo 2 d. pažymėjime Nr. S-10 nurodyta, kad J. S. prieš tarybinį pertvarkymą (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 27,25 ha žemės. Įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti pareiškėjai praleido dėl to, kad ilgą laiką vyko dokumentų, patvirtinančių jų tėvo nuosavybės teises į žemę, paieška. Teko kreiptis ne tik į archyvus ir kompetentingas institucijas,tačiau ieškoti dokumentų apie giminystės ryšį taip pat ir bažnytinėse knygose. Be to, savo iniciatyva pareiškėjai vyko į faktinę žemės buvimo vietą, dėjo pastangas, kad surastų gimines ar liudytojus, kurie patvirtintų faktus apie J. S. turėto žemės sklypo dydį. Teismas sprendė, kad pareiškėjai atidžiai ir rūpestingai siekė atkurti nuosavybės teises į visą tėvo J. S. turėtą žemės sklypą, ieškojo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į archyvus, kitas institucijas, todėl vien procesiniai formalumai negali užkirsti kelio atkurti teisę į turėtą turtą. Pareiškėja Z. S. 2014 m. pabaigoje gavo Panevėžio apskrities archyvo 2014 m. spalio 21 d. pažymą Nr. D7-547, patvirtinančią, kad J. S. valdė 27,25 ha žemės plotą, (duomenys neskelbtini) apskr.., (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) k. Tuomet pateikė minėtus dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui, kuris pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą, nes terminas dokumentams pateikti yra praleistas. Dėl paminėtų aplinkybių, teismas sprendė, kad terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į J. S. 27,25 ha žemės sklypą atnaujintinas.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrius skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-11 sprendimą ir prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą arba skundžiamą teismo sprendimą pakeisti.

Atsiliepimas

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes bei dokumentus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo teigė, kad neatmeta galimybės pakeisti nuomonę dėl pateiktų reikalavimų, jei teismo proceso metu bus pateikti įtikinami įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų nurodytas aplinkybes, tačiau įtikinamų įrodymų pareiškėjai nepateikė.

Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjų tėvas J. S. iki nacionalizacijos valdė 27,25 ha ploto sklypą, vadovavosi 1995 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos archyvo pažymėjimu Nr. S-10, kuriame nurodyta, kad Pasvalio apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės žemės esančios fonde 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta, kad J. S. naudojosi 27,25 ha žemės sklypu, bei 2014 m. spalio 21 d. Panevėžio apskrities archyvo Pažyma apie J. S. turėtą žemę Nr. D7-546, kurioje remiantis tais pačiais 1948 m. žiniaraščiais, pažymima, kad J. S. 1948 m. naudojosi 27,25 ha žemės sklypu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad abu šiuos dokumentus galima vertinti kaip vieną ir tą patį, tik gautus skirtingu metu.

Pažymi, kad priimdamas sprendimą teismas nevertino proceso metu apeliantės pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-10-02 Pažymos apie J. S. nuosavybę Nr. R4-1416, kurioje nurodyti keli archyviniai dokumentai, patvirtinantys, kad J. S. turėjo 25,12 ha žemės. Apeliantės nuomone, vertinant Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-10-02 Pažymos apie J. S. nuosavybę Nr. R4-1416 nurodytus archyvinių dokumentų įrašus, darytina išvada, kad J. S. iki visuotinės nacionalizacijos valdė 25,12 ha žemės, o ne 27,25 ha. Pareiškėjų nurodytuose archyviniuose dokumentuose apie tai, kad J. S. naudojosi 27,25 ha žemės, minimi 1948 metai. Pažymi, kad remiantis 1930 m. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus kaimų žemių išrūšiavimo žiniaraščio ( F-641, Ap-1, B-7) 694 eilutėje nurodyta informacija, kad J. S. (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 25,116 ha ploto žemės sklypą, Pareiškėjams atkurta nuosavybė į 25,12 ha žemės 2000 metais. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-10-02 Pažymoje apie J. S. nuosavybę Nr. R4-1416, nurodomi ne tik 1931 m., bet ir vėlesni, 1944-1948 m., duomenys rodo, kad labiau tikėtina jog nacionalizacijos metu 1940 m. pareiškėjų tėvas valdė 25,12 ha žemės, nes 1944 m. data yra artimesnė nacionalizacijos laikotarpiui.

Apibendrindama apeliantė daro išvadą, kad pareiškėjų tėvas J. S. visuotinės nacionalizacijos metu valdė 25,12 ha žemės, nuosavybė pareiškėjams į J. S. valdytą žemę yra atkurta 2000 metais, remiantis jų pateiktu 1993-04-29 susitarimu, kuriuo visi prašė atstatyti nuosavybę į buvusio savininko J. S. 25,12 ha žemės. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. S. valdė 27,25 ha žemės, nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu apeliacinį skundą pareiškėjai Z. S., A. A. S., V. J., J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad teismas išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Nurodo, kad nesant pakankamų dokumentų, patvirtinančių jų tėvo J. S. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dydį, ir negalėdami kitokiu nei teismo keliu gauti, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos archyvo 1995 m. kovo 2 d. pažymėjimu Nr. S-10, kur nurodyta, kad 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštyje buvo įrašyta, jog jų tėvas J. S. prieš tarybinį žemės patvarkymą (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 27,25 ha žemės. Tą patvirtina ir pats 1948 m. liepos 2 d. žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 9-oje eilutėje įrašyta, jog J. S. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k., turėjo 27,25 ha žemės ūkyje. Mano, jog būtent šie duomenys yra teisingi ir patikimi, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to, net apeliantės nurodytame dokumente - Lietuvos centrinio archyvo 2015-10-02 pažymoje apie nuosavybę Nr. R4-1416 yra nurodyta, kad buvęs žemės savininkas J. S. turėjo didesnį nei 27,25 ha žemės sklypą, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai vadovavosi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir jų paaiškinimais, o tuo labiau netoliese gyvenusio ir jų šeimą pažinojusio, liudytojo P. A. parodymais, kad J. S. iki nacionalizacijos turėjo didesnį žemės plotą nei dabar yra grąžintas pareiškėjams, t.y. kad turėjo ne vieną žemės sklypą, žinojusio apie jų radimosi vietą, su kuriais kaimynais rubežiavosi jo nurodyti žemės sklypai.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus bei liudytojo parodymus, nusprendė tenkinti jų pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi kitų būdų atkurti teises į visą 27,25 ha ploto iki nacionalizacijos tėvo J. S. valdytą žemės sklypą neturėjo galimybės. LAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010 konstatavo: „Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kaip ir anksčiau galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra specialusis (ad hoc) įstatymas, skirtas restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti; jis turi būti taikomas tik tol, kol vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008)“. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtomis ribomis ir tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti - gauti kompensaciją. Todėl, pareiškėjai teigia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas ne tik tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir nenukrypo nuo aukščiau paminėtos, bei kitos LAT suformuotos praktikos (LAT 2004-10-04 nutartis c.b. Nr.3K-3-513/2004., 2005-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-147/2005, LAT 2010-07-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-316/2010 ir kt.), kiek tai liečia pakankamumą konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebūvimą, kai tokiai pagrįstai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, ir kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, o jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, nepažeidžiant CPK 185 str. l d. nuostatų.

Teigia, kad teismas pagrįstai tenkino jų prašymą dėl termino atnaujinimo, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių,remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, kurių žemėtvarkos skyriui nepakako nuosavybės teisėms atkurti, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje c.b. Nr. 3K-3-260/2001, suformuota praktika, kad išvada apie tam tikrų faktų buvimą daroma ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, ką patvirtina ir aukščiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta teismų praktika. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, jų paaiškinimai bei liudytojo P. A. parodymai leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad tėvas turėjo 27,25 ha žemės sklypą, o ne 25,12 ha, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjami pareiškėjų Z. S., V. J., A. A. S. ir J. V. prašymai, kurių pirmuoju prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 27,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., o antruoju pripažinti svarbiomis termino nuosavybės atkūrimo dokumentams pateikti praleidimo priežastis ir atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriui dokumentus, patvirtinančius J. S. nuosavybę į 27,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.

Ginčas apeliacinėje byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 27,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrius nesutinka su bylos įrodymų įvertinimu nustatant paminėta juridinę reikšmę turinti faktą. Nesant pagrindo juridinio fakto nustatymui, apeliaciniu skundu nurodoma, kad nėra ir pagrindo pareiškėjams atnaujinti įstatymo nustatyto termino nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Kaip matyti pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymus tenkino įvertinęs bylos įrodymus - pareiškėjų paaiškinimus, liudytojo P. A. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus - Panevėžio apygardos archyvo 1995-03-02 pažymėjimo ir 1948-07-02 žemės apskaitos žiniaraščio duomenis, ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos valdė 27,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjams atnaujintinas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į J. S. 27,25 ha žemės sklypą, kadangi pareiškėjai siekdami atkurti nuosavybės teises į visą J. S. turėtą žemės sklypą elgėsi rūpestingai. Su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl sekančių argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamam atvejui taikytiną aktualią kasacinio teismo praktiką, ko pasėkoje netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, o tai sudaro pagrindą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų prašymų.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. v. J. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2011).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, yra nurodęs, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2007). Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

Apygardos teismas sprendžia, jog pareiškėjų prašymai pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti neįvertinus bylos įrodymų visumos.Minėta, kad, nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. Nagrinėjamu atveju byloje yra skirtingų duomenų apie J. S. turėtos žemės plotą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų tėvo iki nacionalizacijos valdytos žemės ploto, nevertino ir neaptarė bylos duomenų visumos - apeliaciniame skunde nurodomos į bylą pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-10-02 pažymos apie J. S. nuosavybę, ir kitų duomenų, patvirtinančių minėtoje pažymoje nurodytą aplinkybę, kad J. S. turėjo apie 25 ha žemės (b.l. 92-93), kurie visumoje, apygardos teismo vertinimu, leidžiančios daryti išvadą, kad J. S. iki nacionalizacijos valdė 25,12 ha žemės. Būtent tokių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad remtis išimtinai 1948-07-02 žemės apskaitos žiniaraščiu (b.l. 14), kurį nepagrįstai sureikšmino pirmosios instancijos teismas, nebuvo pagrindo. Liudytojo P. A. parodymai apie J. S. turėtus 27,25 ha, įvertinant,jog aiškinama buvo apie senas apie 60-70 metų aplinkybes, J. S. žemė buvo keliose vietose,mažai tikėtina,jog liudytojas tiksliai žino turėtos žemės dydį, bei paminėtas 1948-07-02 žemės apskaitos žiniaraštis nesuponuoja išvados byloje, kad J. S. nuosavybės teise valdė 27,25 ha žemės.

Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-10-02 pažymos apie J. S. nuosavybę, joje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities žemės rūšiavimo komisijai 1931-09-23 raštu adresuotame biržų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas S. J., turėjęs 25,1116 ha žemės. Taip pat pažymoje nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) apskrities 1944-1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių žinių santraukoje įrašytas valdytojas S. J., (duomenys neskelbtini) valdęs 25,12 ha žemės (b.l. 92-93). Taigi, skirtingu laiku – 1931 m. ir 1944-1948 m. fiksuoti duomenys vienodai liudija apie J. S. turėtą virš 25 ha ploto žemės sklypą. Todėl darytina išvada, kad artimiausi nacionalizacijai duomenys patvirtina, kad J. S. turėjo būtent 25,12 ha žemės. Tuo tarpu žemės apskaitos žiniaraštis, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas, kad J. S. turėjo 27,25 ha, sudarytas jau 1948 m. (b.l. 14). Nors iš Panevėžio apygardos archyvo 1995-03-02 pažymos matyti, jog joje nurodyta, kad J. S. turėjo 27,25 ha žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą, tačiau tiksli data, kada tokį žemės plotą J. S. galėjo valdyti nuosavybės teise, neįvardinta (b.l. 10). Todėl apygardos teismas, vertina, kad objektyviausi duomenys, kurie leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą apie J. S. valdytą žemės plotą – 25,12 ha, yra 1944 -1948 m. duomenys, fiksuoti (duomenys neskelbtini) apskrities 1944-1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių žinių santraukoje, kur įrašyta, kad J. S., (duomenys neskelbtini) valdė 25,12 ha žemės (b.l. 92). Pastebima, jog (duomenys neskelbtini) apskrities 1944-1948 metų byloje (duomenys neskelbtini) valsčiaus ūkių, sumažintų iki 5 ha, žinių santraupoje( be datos) įrašytas žemės valdytojas S. J. valdęs 23,12 ha žemės, iš kurios į valstybinį fondą paimta 18,12 ha( b.l.93). Taigi, šie papildomi duomenys irgi leidžia daryti išvadą, jog duomenų apie didesnį nei 25 ha žemės plotą, yra tik 1948 m. liepos 2 d. žemės apskaitos žiniaraštyje, kurio 9-oje eilutėje įrašyta, jog J. S. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k., turėjo 27,25 ha žemės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią išvadą leidžia daryti ir pačių pareiškėjų 1991 m. prašymuose išreikšta pirminė valią dėl žemės grąžinimo, iš kurių matyti, kad pareiškėjai nurodė, jog prašo nustatyti 25,116 ha turėtą žemės sklypo plotą (b.l. 62-69), taip pat ir pareiškėjų 1992-04-30 susitarimas (b.l. 72). Bylos duomenimis, atkurtos nuosavybės teisės į 25,12 ha žemės (b.l. 7), duomenų, kad pareiškėjai su tokiu žemės plotu nesutiko byloje nėra. Pastebima ir tai, kad vienam iš pareiškėjų A. A. S. adresuota Panevėžio archyvo pažyma, kuri surašyta dar 1995-03-02. Nors iš paminėtos pažymos matyti, kad J. S. turėjo 27,25 ha žemės, tačiau, bylos duomenimis, šia pažyma nuosavybės teisų atkūrimo procese į J. S. valdytą žemės sklypą, nepanaudojo ir ja nesirėmė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina pareiškėjų valią atkurti nuosavybės teises į 25,12 ha žemės plotą. Pareiškėjai yra brolis ir seserys, jie vienu metu teikė prašymus atstatyti nuosavybės teises, bendrą susitarimą ( b.l.62-72) , taigi bendradarbiavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl, kolegijos vertinimu, neįtikėtina, jog A. S. nebūtų informavęs kitų pareiškėjų apie jam išsiųstą Panevėžio apygardos archyvo 1995 m. kovo 2 d. pažymėjimą Nr. S-10 su informacija apie 27,25 ha žemės.Pareiškėjas A. S. neįrodinėjo, jog šio pažymėjimo negavo ar gavo jį vėliau.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir pareiškėjams tenkančią įrodinėjimo pareigą, sprendžia, kad aplinkybei, jog J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė apie 2 ha didesnį žemės sklypą, nei pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 25,12 ha žemės, pagrįsti byloje surinktų įrodymų nepakanka. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, juridinis faktas nustatytas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad juridinę reikšmę turintis faktas byloje buvo nustatytas nepagrįstai ir neteisingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo, kuria teismas nusprendė atnaujinti terminą pareiškėjams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į J. S. 27,25 ha žemės sklypą, vertinti nėra pagrindo.

Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises į J. S. 27,25 ha žemės sklypą patvirtinantiems dokumentams pateikti, jokių aktyvių pareiškėjų veiksmų siekiant atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, po to, kai jiems iš 1995-03-02 Panevėžio apygardos archyvo tapo žinoma aplinkybė, kad jų tėvas galimai turėjo 27,25 ha žemės (pažyma adresuota vienam iš pareiškėjų – A. A. S.), nenustatė. Giminystės ryšys jau buvo nustatytas atkuriant nuosavybės teises į J. S. valdytą 25,12 ha žemės sklypą, todėl tokiam ryšiui pagrįstai, papildomai laiko nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nepateisinamas elgesys, kai pareiškėjai nuo 1995 m. turi reikšmingus duomenis, bet nuosavybės atkūrimo procesui jų nepateikia. Jokių objektyvių duomenų, kodėl tokia informacija, galėjusi turėti reikšmę nustatant J. S. valdyto žemės sklypo plotą, nebuvo pateikta žemėtvarkos institucijai, nenustatyta. Be to, bylos duomenimis, 2000-10-12 Panevėžio apskrities sprendimais pareiškėjams atkūrus nuosavybės teises natūra po 6,28 ha bendrame 25,12 ha ploto žemės sklype, pretenzijos dėl to pareikštos nebuvo. Vertinama, kad nagrinėjamoje situacijoje, nebuvo pakankamai duomenų išvadai, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, siekdami tinkamai įgyvendinti teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad pareiškėjų tėvas valdė 27,25 ha žemės sklypą, yra akivaizdžiai praleistas terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, ir nebūtų pagrindo jo atnaujinti.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino atnaujinimo netenkinti ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 5 d. numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 443 str.6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl žyminio mokesčio išlaidos iš pareiškėjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų Z. S., V. J., A. A. S., J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo netenkinti.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėNijolė Danguolė Smetonienė