Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei N. B., jos atstovei advokato padėjėjai R. K., institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) ieškinį atsakovei N. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės priešieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. Š. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) ieškovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai kas antrą šeštadienį nuo 10,00 val. iki sekmadienio iki 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Jei šiame punkte nurodytu laiku ieškovas yra išvykęs iš Lietuvos, bendravimo savaitgalyje laikas perkeliamas į kitą, ieškovo ir atsakovės suderintą savaitgalio laiką; 2) ieškovas bendrauja su sūnumi tris darbo dienas per savaitę jo pasirinkimu nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Konkrečias bendravimo dienas ieškovas privalo suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos; 3) ieškovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai po 3 ( tris) dienas jo rudens ir pavasario atostogų laiko, nepertraukiamai 5 (penkias) dienas jo žiemos atostogų laiko ir ne mažiau kaip 1 mėnesį vasaros atostogų laiko. Konkretų bendravimo su sūnumi jo visų atostogų metu laiką ieškovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo bendravimo laikotarpio. Jei šiame punkte nurodytu laiku ieškovas yra išvykęs iš Lietuvos, ieškovo ir atsakovės susitarimu šis bendravimo laikas perkeliamas į kitą laisvą nuo sūnaus užsiėmimų mokykloje laiką; 4) ieškovas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną ir Tėvo dieną ne mažiau kaip tris valandas. Konkretų bendravimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos; ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Toks bendravimas negali tęstis ilgiau kaip pusę valandos ir vykti vėliau kaip po 21valandos; 5) ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi bet kokiu kitu , šios bendravimo tvarkos 1-5 punktuose nenurodytu laiku, jei to pageidauja sūnus ir jei tai neprieštarauja jo interesams. Tokiu atveju konkretų bendravimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo bendravimo laiko.

Nurodė, kad jis ir atsakovė N. B. turi nepilnametį sūnų R. Š. (R. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), šalys santuokos nebuvo sudarę ir gyvena skyrium, jų sūnus gyvena su savo motina, jis mokosi Klaipėdos Pajūrio pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra sudariusi santuoką ir turi dar du mažamečius vaikus. Ieškovas dirba Lietuvos įmonėje UAB „West industrier“ izoliuotoju. Šios bendrovės pagrindinė veikla - laivų ir naftos platformų statyba bei įrengimas bendradarbiaujant su kitomis užsienio kompanijomis. Darbai atliekami išimtinai užsienio valstybėse, šiuo metu jau daugiau kaip pusę metų ieškovas dirba Japonijoje. Paprastai komandiruočių darbui į užsienį grafikas yra toks - 6 arba 8 savaitės nepertraukiamo darbo užsienyje ir jei komandiruotė tęsiasi 6 savaites, tai grįžęs Lietuvoje ieškovas būna dvi savaites, o jei komandiruotė tęsiasi 8 savaites, Lietuvoje turi 3 savaites atostogų. Ieškovas teikia išlaikymą sūnui, jam tėvystės teisės nėra apribotos, tačiau, ieškovo teigimu, paskutiniu laikotarpiu atsakovė, nenurodydama jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, nebeleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi, nesilaiko žodinių susitarimų dėl bendravimo laiko ir kt. Tas ypač išryškėjo ieškovui grįžus į Lietuvą per Šv. Kalėdas ir Naujus metus - buvo susitarta, jog ieškovas galės ilgesnį laiką pabūti su tėvu tam, kad vaiko atostogų metu galėtų aplankyti vaikams skirtus šventinius renginius, papramogauti ir panašiai, tačiau atsakovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių persigalvojo, nors vaikas norėjo pasimatyti ir ilgiau pabūti su tėvu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenori geruoju susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaiku, ieškovas mano, jog būtina teismo sprendimu nustatyti bendravimo tvarką, kuri užtikrintų tiek ieškovo teisę bendrauti su sūnumi, tiek ir vaiko interesus bei pastovumą jo gyvenime ir tokiu atveju sūnaus galimybė matytis su tėvu nebepriklausytų vien nuo atsakovės noro ar nenoro leisti ieškovui dalyvauti savo vaiko auklėjime ir ugdyme,

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikui yra sudarytos visos sąlygos likti nakvoti tėvo bute, ieškovas nori daugiau laiko su sūnumi praleisti švenčių, atostogų metu.

Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas ne visada tinkamai rūpinosi vaiku jų susitikimų metu, sūnus nenori likti nakvoti pas tėvą. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymo vaikui sumą iki 304 Eur per mėnesį. Nurodo, kad sūnaus poreikiai auga, jis lanko kelis papildomus užsiėmimus, jo išlaikymui per mėnesį reikia apie 609 Eur.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos nuomone ilgalaikis ieškovo ir sūnaus bendravimas neatitiks vaiko interesų, pažeis jo dienos rėžimą, nesuderinamas su dabartinės atsakovės šeimos interesais.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone galima nustatyti maksimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, tik vasaros atostogų metu būtų galima apsiriboti 14 d. trukmės ištisiniu bendravimu, kita ieškovo prašoma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovo, atsakovės parodymais, institucijos atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ne santuokoje susilaukė sūnaus R. Š., (duomenys neskelbtini). Bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatyta, atsakovas teikia 115,85 Eur išlaikymą sūnui. Šalys nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos bei teikiamo išlaikymo dydžio.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Šiuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V.-Mažylienė v. F. A. S., bylos Nr. 3K-3-223/2003).

Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dėl savo darbo pobūdžio (ilgalaikių komandiruočių) šiuo metu negali nuolat matytis su sūnumi. Byloje nėra kokių nors duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas kenktų vaiko interesams. Nustatant bendravimo trukmę ir laiką atsižvelgtina į tai, kad R. Š. po pamokų yra pakankamai užsiėmęs – lanko papildomus užsiėmimus, jam reikia pasiilsėti, pasiruošti pamokoms, todėl darbo dienomis tris kartus per savaitę bendrauti su tėvu būtų nelengva, tačiau vieną dieną tėvas gali bendrauti, ir tai iš esmės nesutrikdytų vaiko įprasto dienos rėžimo. Nustatant tėvo ir sūnaus bendravimo laiką vasaros atostogų metu taip pat atsižvelgtina ir į atsakovės interesus bei planus, todėl laikytina, kad 14 d. ieškovo ir sūnaus laiko praleidimas kartu vasaros atostogų metu atitiks vaiko ir abiejų tėvų interesus. Taip pat laikytina, kad netikslinga nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimą po tris dienas rudens ir pavasario atostogų metu. Taip „skaldant“ atostogas gali būti nelengva užtikrinti vaiko poilsį, todėl laikytina, kad ieškovui pakankamas bendravimo laikas būtų vienais metais su vaiku bendrauti 3 d. rudens, o kitais metais – pavasario atostogų metu. Taip pat kas antrus metus turėtų būti bendraujama ir vaiko gimimo dieną, nes priešingu atveju iš vaiko motinos būtų atimta galimybė dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse. Ginčo dėl to, kad ieškovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį iš esmės nėra, nors atsakovė pageidauja, kad sūnus nepasiliktų nakvoti pas tėvą.

Sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Institucija pateikė išvadas, buities patikrinimo aktą, kuriuose konstatuota, kad vaikui yra visos būtinos sąlygas likti pas ieškovą nakvoti.

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas išklausė vaiko nuomonę. Jis paaiškino, kad dėl popamokinio užimtumo negalėtų kiekvieną darbo dieną bendrauti su tėvu, tačiau neprieštarauja su juo leisti savaitgalius, dalį atostogų.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikui paaugus, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl priešieškinio padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą

Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5039-676/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria A. Š. įsipareigojo teikti 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymą sūnui.

Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti priteistą vaiko išlaikymui sumą iki 304 Eur per mėnesį. Nurodo, kad sūnaus poreikiai išaugo, jis lanko mokyklą bei papildomus užsiėmimus – šachmatų bei karate. Todėl atsirado išlaidos, būtinos vykti į varžybas, renginius ir pan.

Ieškovas su priešieškiniu sutinka iš dalies. Jo nuomone, atsižvelgiant į jo pajamas bei vaiko poreikius, sutiktų teikti 175 Eur išlaikymą sūnui per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamoje byloje nuo iš A. Š. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui praėjo 8 metai. Per šį laikotarpį ne tik pasikeitė ekonominė situacija, pragyvenimo lygis, orientacinis vaiko išlaikymo dydis, bet ir pačio vaiko poreikiai – jis pradėjo lankyti mokyklą bei papildomus užsiėmimus, o taip pat padidėjo ieškovo pajamos. Visi šie kriterijai laikytini esminiais sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo priešiieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinami iš dalies, šalims vienai iš kitos nepriteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad nustatyti A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi R. Š. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) ieškovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio iki 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 2) ieškovas bendrauja su sūnumi vieną darbo dieną per savaitę jo pasirinkimu nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Konkrečią bendravimo dieną ieškovas privalo suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos; 3) ieškovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai po 3 (tris) dienas porinių metų rudens, o neporinių metų - pavasario atostogų metu, nepertraukiamai 5 (penkias) dienas jo žiemos atostogų laiko – neporiniais metais Šv. Kalėdų laikotarpiu, poriniais – po sausio 1 d. ir ne mažiau kaip 14 d. vaiko vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo su sūnumi jo visų atostogų metu laiką ieškovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip 3 (trims) dienoms iki numatomo bendravimo laikotarpio; 4) ieškovas bendrauja su sūnumi jo gimimo dieną poriniais metais ir kiekvieną Tėvo dieną nuo 10 val. iki 17 val..; ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Toks bendravimas negali tęstis ilgiau kaip pusę valandos ir vykti vėliau kaip po 21 val.; 5) ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi bet kokiu kitu , šios bendravimo tvarkos 1-5 punktuose nenurodytu laiku, jei to pageidauja sūnus ir jei tai neprieštarauja jo interesams. Tokiu atveju konkretų bendravimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo bendravimo laiko.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir iš A. Š. (A. Š.), a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus R. Š. (R. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-03-14 iki vaiko pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.