Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). V. r. sav., L. Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba Vilkaviškyje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).; neteistas, 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, baudžiamoji byla nutraukta, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, baudžiamosios bylos sujungtos;

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

E. G. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2023 m. birželio 4 d. apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini)., gyvenamojo namo kieme, kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo prieš sesę S. G., tai yra vieną kartą jai kumščiu sudavė į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai S. G. trumpalaikį aklumą, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, nepatikslintą regėjimo sutrikimą, nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymius sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

E. G. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2022 m. spalio 30 d. apie 20.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, smurtavo prieš savo artimą giminaitį, t. y. sesę S. G., tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį ir ne mažiau vieną kartą kumščiu į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis E. G. dėl nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 4 d. epizodas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jo sesuo. G. (duomenys neskelbtini), sesuo gyvena atskirai. Įvykis kada buvo negalintis pasakyti, nepamenantis. Jam atrodo vakare jau įvykis buvo, galėjo būti 21.30 val., pas jį kieme. Susiginčijęs, susistumdęs su sese S., nepamenantis dėl ko. Nepamenantis, ar buvo blaivas. Pripažįstantis kaltinimą. S. S. kumščiu į veido iš pykčio. Jis kairiarankis, tikriausiai kaire ranka sudavęs. Po įvykio sesės nematęs. Tėvas gyvena kartu, šventę tėvo dieną, vartoję alkoholinius gėrimus. Įvykį matė mama ir tėtis. Sudavęs vieną kartą S.. Sakęs ikiteisminio tyrimo metu, kad S. galėjo nukristi nuo dviračio, nes mama matė, kad po jo smūgio nieko nebuvo ant veido S.. Kai sudavęs, sesuo išvažiavo iš jos. Mėlynės ne iš karto atsiranda. Pripažįstantis, kad dėl jo veiksmų sužalota S.. N. J. atrodo, kad buvo kartu, jis negalėjo matyti įvykio, nes su tėčiu kalbėjo. Gerai sutariantis su mama, ji jį užtartų. J. G. jo tėtis, jis buvo lauke, jam atrodo, kad galėjo nematyti įvykio. Sesė išvažiavo ir išsikvietė policiją. Policija pas jį atvažiavo tą pačią dieną, nustatė jam neblaivumą. Tėvo dieną vakare pradėjęs švęsti, jis buvo negėręs tą dieną, nes grįžęs po darbų apie 14 val. dienos, radęs juos geriančius ir negėręs iš pradžių, gėręs prieš įvykį. Blaivas taip nebūtų daręs. Dirbantis nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val.. Darbe neleidžia vartoti alkoholio. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Jauniausia sesuo Kaune gyvena. Būna, kad susipykstantis su sese. Jam 24 m. Daugiau taip nebus, nes jis mieste būnantis, o sesuo kaime būna. Nuomojantis butą V.. Dabar su sese nelabai bendraujantys, manantis, kad daugiau taip nebus. Gailisi. Atsiprašęs sesers. Žalos ji nereikalavo.

Kaltinamajam E. G. visiškai pripažinus savo kaltę, jis bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), t.y. byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:

N. S. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausos metu parodė, jog birželio mėn., dienos nepamena, ji buvo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur kartu su D. G., J. G., broliu E. G., N. J. ir tėvų kaimynu M. K. vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, namo kieme ji susipyko su broliu E. G., tačiau dėl neblaivumo nepamena dėl ko, kuris sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į veidą prie kairės akies. Nuo smūgio prakirto jai odą, todėl to bėgo kraujas. Jai žaizdą skaudėjo, todėl jautė fizinį skausmą. Kieme buvusi motina brolį dar bandė drausminti. Po to, ji su draugu dviarčiais išvažiavo namo. Važiuodama dviračiu ji nepuolė, todėl dėl to ir negalėjo susižaloti. Tik parvykusi apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112 . Sugrįžusi į namus, ji pradėjo nebematyti ta akimi, prie kurios buvo suduotas smūgis. Po iškvietimo pas ją atvyko policija ir greitoji med. pagalba. Ji pareigūnams tik žodžiu paaiškino įvykio aplinkybes, nes buvo neblaivi. Po to medikai ją išvežė į Vilkaviškio ligoninę ir vėliau į Kauno klinikas. Šiuo metu ji broliui jokių pretenzijų neturi ir jie susitaikė (b. l. 21-22);

L. N. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis apklausos metu parodė, jog birželio mėn., laiko jau nepamena, jis su sugyventine S. G. svečiavosi pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini)., kur vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, namo kieme tarp S. G. ir jos brolio E. G. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis vieną kartą kumščiu suavė S. G. į veidą prie kairės akies. S. G. iš sumušimo vietos kraujas nebėgo, tačiau ta vieta iškarto pamėlo. Po suduoto smūgio S. G. broliui E. G. smūgių nesudavė. Po to, jis su S. G. dviračiais išvažiavo namo. Važiuojant S. G. su dviračiu negriuvo. Sugrįžusi S. G. pradėjo nematyti sumušta akimi, todėl buvo iškviesti medikai, kurie S. G. išsivežė (b. l. 49-50);

Liudytojos D. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausos metu parodė, jog E. G. yra jos sūnus, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Daugiau kaip prieš mėn. laiko iki apklausos, tiksliai laiko nepamena, tačiau tą dieną buvo Tėvo diena, kai pas juos atvyko dukra S. G. su sugyventiniu N. J.. Taip pat namuose dar buvo sūnus E. G., kaimynas M. K. bei sutuoktinis J. G., ir jie visi vartojo alkoholį. Begeriant dukra S. G. sukonfliktavo su sūnumi E. G., kurio metu sūnus delnu sudavė vieną kartą S. G. per veidą. Po suduoto smūgio ant dukros veido jokių sužalojimų nesimatė. Po to, S. G. su savo sugyventiniu išvažiavo namo. Kiek vėliau pas juos atvyko policijos pareigūnai. Praėjus 2-3 dienoms pas ją buvo atvykusi dukra S. G., kurios galvoje matė nubrodinimus ( b. l. 55 -56 );

Liudytojo J. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis apklausos metu parodė, jog E. G. yra jo sūnus, tačiau sutinka duoti parodymus. Šių metų birželio mėn., dienos nepamena, pas juos atvažiavo dukra S. G. su sugyventiniu N. J.. Jie jų namų kieme vartojo alkoholį. Kartu su jais dar buvo sūnus E., žmona D. G. ir kaimynas M. K.. Jis buvo namų viduje, todėl nežino kas ten įvyko. Tik vėliau žmona pasakė, kad S. G. „susipešė“ su broliu E. G.. Daugiau jam nieko nepasakojo, o jis ir neklausė ( b. l. 52-53);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 4 d. apie 21.48 val. pareiškėja S. G. pareigūnams nurodė, jog konflikto metu jai brolis E. G. ranka sudavė vieną kartą į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. pareigūnai nustatė nubrozdinimą S. G. kairiame smilkinyje. E. G. įvykio vietoje nurodė, jog sesers nemušė, tik pastūmė (b. l. 9-12);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad įvykio vieta yra privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kiemas (b. l. 13-17);

Specialisto išvada Nr. G 347/2023(09), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajai S. G. konstatuotas trumpalaikis aklumas, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, nepatikslintas regėjimo sutrikimas ir nubrozdinims kairio smilkinio srityje, kurie padaryti galimai vienu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 39-40);

Alkotesterio panaudojimo žurnalo duomenimis, kuriuose fiksuotas nukentėjusiajai S. G. 2,47 prom., E. G. - 1,46 prom. neblaivumai (b. l. 26-29).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis E. G. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai, tą patį teigė ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad sukonfliktavo su nukentėjusiąja seserimi S. G., kuriai sudavęs kumščiu į veido sritį. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prie nukentėjusiąją, jai suduodamas į veidą ranka, be jo paties parodymų, patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios S. G., liudytojos D. G., J. G. parodymai, kurie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje, atitinka faktines bylos aplinkybes. Paties sužalojimo faktą ir mąstą patvirtina taip pat specialisto išvada, kurioje teigiama, kad nukentėjusiajai konstatuotas trumpalaikis aklumas, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, nepatikslintas regėjimo sutrikimas ir nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kurie padaryti galimai vienu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu kumščiu į veidą.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu nukentėjusiajai S. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai suduodant vieną kartą į veido sritį, ir tai padarė artimas giminaitis - jos brolis kaltinamasis E. G.. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas artimam giminaičiui privačioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Kaltinamasis E. G. 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2022 m. spalio 30 d. bei baudžiamoji byla nutraukta. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, baudžiamosios bylos sujungtos. Kadangi kaltinamasis nagrinėjamoje byloje buvo teismo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2023 m. birželio 4 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl jo atžvilgiu priimtas 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis nustojo galioti, ir spręstina dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2022 m. spalio 30 d..

Minėtu 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu buvo nustatyta, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltė nebuvo konstatuota, nors iš esmės, teismas priimdamas sprendimą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo be abejonės įsitikinęs, kad asmuo nusikalstamą padarė, ką konstatavo nuosprendyje. Teisiamajame posėdyje paklausus kaltinamojo, ar jo pozicija dėl jo kaltės 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje byloje yra ta pati, jis patvirtino, kad jis pripažįsta padaręs šį nusikaltimą. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiu atveju nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006). Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendyje išdėstytos išvados, kaltinamajam nekeičiant savo pozicijos dėl kaltės, teisiamajame posėdyje pakartotinai netirtos, nes įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui. Teismas įvertinęs minėtame nuosprendyje teismo konstatuotas aplinkybes tiek atskirai, tiek visumoje, sprendžia, kad jų pakanka pripažinti kaltinamąją kaltu, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis E. G. nėra anksčiau teistas, tačiau už nusikaltimą, padarytą 2022 m. spalio 30 d., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs nukentėjusiąja, ir nepraėjus 1 metams vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Jis padarė du tyčinius nesunkius tuos pačius analogiškus nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją seserį tarpusavio konflikto metu. Pagal savo pobūdį nusikaltimai yra mažiau pavojingi, kadangi buvo suduoti tik keli smūgiai. 2022 m. spalio 30 d. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis negu 2023 m. birželio 4 d., nes buvo sukeltas tik fizinis skausmas, paskutinį kartą padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Abiem atvejais jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jam nustatytas girtumas be abejonės turėjo įtakos jo veiksmams, pykčio valdymui, smurtinio elgesio kilimui. BK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad jis padarė naują nusikalstamą veiką, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindas jam skirti griežčiausias bausmes, nes jis nėra laikomas teistu, o sankcija už tokius jo veiksmus yra tai, kad jam skirtina bausmė ir naują nusikaltimą, ir už tą, už kurio padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jam bausmės skiriamos kaip esant jų realiai sutapčiai, t. y. kaip už dvi padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirti jam arešto ir laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti švelnesne bausme, t.y. viešaisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, jam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), padarymą skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 100 valandų; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2023 m. birželio 4 d. epizodas) skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 120 valandų; paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnes 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridėti dalį -3 mėnesius iš švelnesnės 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskiriant subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 180 valandų. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2022 m. spalio 30 d. 21:25 val., paleistas 2022 m. spalio 31 d. 10:02 val. (prijungtos b. b. l. 96-98, 11-112), todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 , 291 , 297 - 299 , 301 - 303 , 304 - 305 , 307 - 308 , 313 , 432 straipsniais,

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), ir 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 4 d. epizodas), bei jam:

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas) padarymą 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant neatlygintinai 20 valandų, iš viso 100 valandų viešųjų darbų visuomenės labui;

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 4 d. epizodas), padarymą 6 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant neatlygintinai 20 valandų, iš viso 120 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui;

subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius iš švelnesnės 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskiriant subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 180 valandų viešųjų darbų visuomenės labui;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, bei paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 120 valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą viešųjų darbų bausmę kaltinamojo išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2022 m. spalio 30 d. 21:25 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 10:02 val., jį prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistajam išaiškinti viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas: viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai; viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių; jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.