Vilniaus apygardos teismo nutartis

atsakovės bankrutavusios UAB „Veiza“ bankroto administratorės UAB „Finresta“ atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skaideta“ skundą dėl 2016 m. liepos 28 d. bankrutavusios UAB „Veiza“ kreditorių susirinkimo nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Skaideta“ pateiktame skunde prašo panaikinti 2016 m. liepos 28 d. bankrutavusios UAB „Veiza“ kreditorių susirinkimo: nutarimą Nr. 3 „Dėl teismo proceso ir priteistos 41 626,37 Eur sumos“ ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui; nutarimą Nr. 4.1 „Dėl administravimo išlaidų tvirtinimo“ ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovės bankrutavusios UAB „Veiza“ bankroto administratorė reikšdama nepagrįstus ieškinius didina administravimo išlaidas ir vengia prisiimti su tuo susijusią riziką. Be to, administratorė teisminiuose procesuose pasitelkė advokatus, nors įmonei tokia pagalba nėra būtina. Kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidų paskirstymas neatitinka Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, reikalavimų. Atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas teikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-472-178/2016, neatitinka protingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principų. Kreditoriai tinkamai neįvertino Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo pagrįstumo. Atsakovės bankroto administratorė prašo skundo netenkinti, nurodydama, kad skundžiami nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma. Nutarimai yra pagrįsti ir logiški, būtini ginant visų kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. įvyko atsakovės bankrutavusios UAB „Veiza“ kreditorių susirinkimas. Jo metu buvo priimti du nutarimai, kuriuos skundžia ieškovė: nutarimas Nr. 3, kuriuo nutarta pateikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-472-178/2016, irnutarimas Nr. 4.1, kuriuo nutarta padidinti administravimo išlaidas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ar nutartimis iš administravimo išlaidų priteistomis tretiesiems asmenims už bylinėjimosi išlaidas mokėtinomis sumomis. Procedūrinių kreditorių susirinkimo organizavimo, balsavimo už ginčo klausimus pažeidimų nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir proceso dalyvių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė padavė kasacinį skundą dėl nutarties 4.1 papunktyje minimos nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. spalio 4 d. nutartimi kasacinį skundą priėmė. Ieškovė pateiktame skunde nenurodo konkrečių argumentų – išskyrus nuorodas į bendruosius teisės principus, remiantis kuriais būtų galima spręsti, kad pradėtas kasacinis procesas yra neperspektyvus. Priešingai, kasacinio skundo priėmimo faktas patvirtina, kad atrankos kolegija pripažino, jog egzistuoja Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, būtent bankroto administratorius yra subjektas turintis teisę nuspręsti dėl konkrečių teisminių procesų inicijavimo. Pavienių kreditorių nuomonė dėl konkrečių teisminių procesų perspektyvų negali būti lemianti ir reikšminga. Taigi pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 nėra. Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4.1. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė administravimo išlaidų sąmatos padidinimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja tik jos dydžio, bet ne turinio, aspektu. Tai, kad išsiskiria ieškovės ir daugumos atsakovės kreditorių pozicija dėl skunde minimo teisminio proceso perspektyvų, nereiškia, jog atsakovės administratorė turėtų prisiimti visą naštą, kilsiančią nepalankios proceso baigties pasekmių bylinėjimosi išlaidų forma, juolab, kad administratorė kreditorių susirinkimo prašė suteikti leidimą teikti kasacinį skundą. Kita vertus, dėl visos administravimo išlaidų sąmatos panaudojimo sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris, be kita ko, atlieka ir išlaidų panaudojimo kontrolę (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, už realiai patirtas administravimo išlaidas bankroto administratorė privalės atsiskaityti kreditoriams. Tai reiškia, kad kreditorių galimybės ginti savo teisėtus interesus, kylančius iš administratoriaus pareigos ekonomiškai ir racionaliai naudoti administravimui skirtas lėšas, skundžiamu nutarimu neapribotos. Kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimas vien tik formaliais pagrindais prieštarautų bankroto procedūrų operatyvumui, lemtų papildomas išlaidas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, nustatyti rekomendacinio, bet ne privalomi, dydžiai. Taigi ieškovė – ignoruodama konkrečias atsakovės bankroto proceso ypatybes ir motyvus, lėmusius skundžiamo nutarimo priėmimą, nepagrįstai akcentuoja nurodytų taisyklių privalomą reikšmę (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, bei remdamasis išdėstytu nutaria:

Ieškovės UAB „Skaideta“ skundo dėl 2016 m. liepos 28 d. bankrutavusios UAB „Veiza“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.