Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant R. Č., vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. F., suinteresuotam asmeniui A. S., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis N. P. 37-50, Polock, Baltarusijos Respublika, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 208 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 10 val. 30 min. Mačiuliškių kaime, Vilniaus rajone, Lavoriškių kelio poste, važiuodamas automobiliu H. S., valstybinis numeris 4734EA-2, per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs daiktams gabenti neskirtose automobilio ertmėse, o būtent transporto priemonės durelių ertmėse, gabeno 500 pakelių cigarečių „NZ 8“ ir 500 pakelių cigarečių „Queen“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3020 eurų, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitų kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. F. teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino. Nurodė, kad protokole nurodytą dieną važiavo į turgų, buvo nusprendęs papildomai užsidirbti į Lietuvą nuveždamas cigaretes. Cigaretes gabeno su žmonai priklausančia transporto priemone. Žmona apie gabenamas cigaretes nežinojo, jai nesakė, kad važiuoja į Lietuvą. Žmonai sakė, kad jam reikalingas automobilis nuvažiuoti į Minską. Jeigu žmona būtų žinojosi apie jo sumanymą gabenti cigaretes, būtų nedavusi jam automobilio. Automobilį žmona pirko už savo pinigus, todėl tai jos asmeninė nuosavybė. Nors gyvena kartu su žmona, tačiau finansus tvarko atskirai. Žmonai nesakė, kad vos prieš mėnesį jis buvo baustas už analogišką veiką. Dėl padaryto nusižengimo laibai gailisi, prašo automobilį grąžinti žmonai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, automobilio registracijos liudijimo kopija, fotonuotraukos, kuriose matomos cigarečių slėpimo vietos automobilyje, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad R. F. protokole nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, važiuodamas automobiliu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs daiktams gabenti neskirtose automobilio ertmėse, o būtent transporto priemonės durelių ertmėse, gabeno 1000 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3020 eurų. Šie R. F. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 12 punktas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (1000 pakelių cigarečių) ir vertę (3020 eurų), į pažeidėjo asmenybę, kuris dirbantis, vos prieš kiek daugiau nei mėnesį baustas už analogišką nusižengimą, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai sunkinančiai, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, jos dydį parenkant artimą vidurkiui, su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai reiškia, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (LAT 2013-01-08 nutartis Nr. 2AT-2-2013). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad siekiant išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos cigaretės buvo paslėptos automobilio H. S., valstybinis numeris 4735EA-2, durelių ertmėse, t. y. vietose, kurios nėra skirtos daiktams gabenti. Be transporto priemonės tokio kiekio cigarečių – 1000 pakelių, paslėpus nebūtų galima gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teismas pažymi, kad į automobilio ertmes cigaretės sudėtos siekiant nuo muitinės pareigūnų paslėpti per valstybės sieną gabenamas akcizines prekes. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad automobilis H. S., valstybinis numeris 4735EA-2, yra administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje priemonė.

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis H. S., valstybinis numeris 4735EA-2, yra registruotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės A. S. vardu (b. l. 4). ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo posėdžio metu atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad jo žmona apie jos automobiliu gabenamas cigaretes nieko nežinojo. Skolindamasis automobilį sutuoktinei sakė, kad važiuos į Minską. Cigaretes automobilio durelėse paslėpė, išardęs durelių apdailą. Automobilio savininkė A. S. paaiškino, kad ji apie jos automobiliu gabenamas cigaretes nieko nežinojo. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį eksploatavo tokiu būdu, tarsi būdamas jo savininku - iš kito asmens paimtą automobilį – savo nuožiūrą išardė jo apdailą, kad galėtų paslėpti cigaretes. Tai rodo, kad R. F. žinojo, jog automobilio savininkas neprieštarauja/neprieštaraus jo veiksmams, t. y. automobilis jam yra perduotas sąmoningai. Taip pat turi būti įvertintas didelis gabentų cigarečių kiekis, kas rodo, jog šiam nusižengimui buvo iš anksto ruoštasi, atliekant pasirengimo veiksmus, specialiai važiuojant į nuošalią vietą (kaip parodė atsakomybėn traukiamas asmuo į mamos sodą), paslepiant įrengtas slėptuves transporto priemonėje.

Jau buvo minėta, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis H. S., valstybinis numeris 4734EA-2, registruotas A. S. vardu, tačiau įgytas esant santuokoje su atsakomybėn patrauktu asmeniu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 68 punktas). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, pagal įstatymą nustatant transporto priemonių savininką yra nesvarbi nuosavybės teisės forma (asmeninė, jungtinė, dalinė). Tai reiškia, kad automobilis H. S., valstybinis numeris 4734EA-2, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. F. (ši prezumpcija nepaneigta). Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuostato, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką, šiuo atveju administracinį nusižengimą, kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką , šiuo atveju administracinį nusižengimą. (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei ir transporto priemonės savininkas nežinojo, apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio ir ANK 27 straipsnio nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus, naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir/ar nusikalstamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, jog konfiskavus transporto priemonę su specialiai joje įrengtomis slėptuvėmis, o ne grąžinus ją jos savininkui, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę, tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę, gali būti sprendžiami civiline tvarka. Teismas pažymi, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2017-09-26 VAT nutarimas Nr. AN2-147-468/2017; 2017-09-13 VAT nutarimas Nr. AN2-132-851/2017; VAT nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)487/2017; 2017-06-28 VAT nutarimas Nr. eAN2-47-654/2017). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota aukštesniojo teismo praktika, sudaro pagrindą, konfiskuoti automobilį H. S., valstybinis numeris 4734EA-2.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir skirti 4350 (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su kontrabandos daiktų 500 pakelių cigarečių „NZ8“ ir 500 pakelių cigarečių „Queen“ bei automobilio H. S., valstybinis numeris 4734EA-2, konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 17075112940.

I. R. F., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.