Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kartu su kitu buto savininku 2021-12-30 skundu dėl BSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų atliktas BSB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų teisėtumo įvertinimas ir dėl neteisėtų veiksmų būtų taikoma administracinė atsakomybė, kartu įpareigojant ištaisyti nurodytus trūkumus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius 2022-01-28 raštu Nr. 53-5-38 atsisakė nagrinėti pateiktą skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas V. R. nėra namo (duomenys neskelbtini), Kaune 16 buto savininkas. Be to, institucija savo rašte nurodė, kad Gričiupio seniūnija, vykdanti statinių techninės priežiūros kontrolę ir atliekanti statinių naudojimo priežiūrą bei konsultuojanti šiais klausimais, planuoja įtraukti statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo priežiūros patikrinimus į prioritetinį 2022 m. tikrintinų statinių sąrašą. Tačiau pareiškėjas, kartu su kitu buto savininku, kreipdamiesi į instituciją nesiekė gauti iš jos informacijos apie institucijos kontrolės planus, kaip ir informacijos apie institucijos skyriaus kompetencijas, todėl tokia rašte pateikta informacija yra perteklinė ir niekaip neatsako į pareiškėjo institucijai pateikto skundo esmę. Toks institucijos atsisakymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja civilinės teisės normoms, kurios apsprendžia savininko pasikeitimą, o kartu ir savininko teises. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjas, kaip numato CK 5.50 str. 2 d., yra padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą. Notaras per tris dienas nuo palikimo priėmimo privalėjo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 6 d.). Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas pateiktame skunde institucijai buvo nurodęs, kad yra faktinis buto savininkas (paveldėtojas). Jei institucijai ši aplinkybė kėlė abejones, tai institucija galėjo paprašyti pareiškėjo pateikti ją įrodančius dokumentus arba pati ją pasitikrinti institucijai prieinamuose valstybės registruose. Institucija per mėnesį laiko po skundo pateikimo, turėdama informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra paveldėtojas, t. y. buvusi savininkė yra mirusi, į tai neatsižvelgė, o tiesiog pateikė atsakymą, kad pareiškėjas nėra savininkas ir atsisakė atlikti pareiškėjo prašytus veiksmus, nors institucijai turėjo būti akivaizdu, kad visas mirusių asmenų kaip savininkų teises perima paveldėtojai. Aplinkybė, jog pareiškėjas nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ar neregistravęs nuosavybės teisės VĮ Registrų centras nepaneigė jo teisės ginti iš paveldėjimo kylančias savininko teises. Institucijos pateiktas atsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, o institucija yra įpareigotina nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės ir priimti sprendimus bei pateikti atsakymus dėl visų skunde nurodytų aplinkybių ir iškeltų klausimų.