Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei V. Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir A. V., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, išmokų administratorius nutraukia išmokų mokėjimą, kai vaikas pradeda gauti išlaikymą. Administratorius neturi galimybių pats savo iniciatyva susirinkti įrodymus apie tai, jog skolininkas pradėjo teikti išlaikymą vaikams. Tokios aplinkybės administratoriui tampa žinomos tik tada, kai apie jas praneša pareiškėjas (išmokų gavėjas) arba skolininkas. Remiantis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis, pareigą pateikti informaciją VSDFV apie pradėtą teikti išlaikymą vaikui turėjo abu tėvai. Ši pareiga yra įtvirtinta ir Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų 16 ir 17 punktuose, t. y. tiek pareiškėjas, tiek skolininkas privalo pateikti informaciją apie sumokėtą/gautą išlaikymą su pagrindžiančiais dokumentais iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos. Informacija apie tai, jog vaiko mama sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą (vienkartinę išmoką) VSDFV buvo pateikta tik 2023-02-28, ko pasėkoje nuo 2022-12-01 buvo nutrauktas vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas.

Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Taigi, permoka yra nustatoma ir išieškoma tik tuo atveju, jei yra nustatoma pareiškėjo kaltė. Šiuo atveju nėra pagrindo teikti, kad permoka buvo nustatyta dėl A. V. kaltės. Iki 2021-09-28 paskirtos ir F. V. išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos negali būti išieškotos iš A. V., nes jos buvo mokėtos teisėtai. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nėra nei vieno subjekto (nei išmokų gavėjo, jei administratoriaus) kaltės, kadangi teismas priėmė retrospektyvų sprendimą ir 2021-09-28 įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas vienkartine suma, paskaičiuota atgaline data nuo 2019-10-15 iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Tokios situacijos, kuomet nėra nei vieno subjekto kaltės, turėtų būti sprendžiamos teikiant civilinį ieškinį faktiškai lėšas gavusiam asmeniui dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, t. y. R. V., padengusi vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą VSDFV Klaipėdos skyriui, galės teikti ieškinį A. V. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu prašė dėl pareiškėjos skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštų, kuriais atsakyta pareiškėjai į jos prašymus dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. 2019-05-19 kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo už nepilnametį F. V., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad R. V. ilgiau kaip mėnesį neteikia vaikui išlaikymo. VSDFV Mažeikių skyrius 2019-05-23 sprendimu Nr. IVI_SP1E-5583 nuo 2019-05-01 skyrė A. V. už F. V. vaikų išlaikymo išmoką, kuri buvo mokama nuo 2019-05-01 iki 2020-01-31. Vaikų išlaikymo išmoka buvo nutraukta nuo 2020-02-01 (2 t., b. l. 24-27). 2021-02-22 A. V. pakartotinai kreipėsi dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo už F. V., kadangi R. V. ilgiau kaip mėnesį neteikė vaikui išlaikymo. VSDFV Mažeikių skyrius 2021-02-23 sprendimu Nr. IVI_SP1E-1004 nuo 2021-02-01 skyrė F. V. 175 Eur/mėn. vaikų išlaikymo išmoką (2 t. b. l. 12-14).

VSDFV Mažeikių skyrius 2019-08-07 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-24528 dėl išmokėtų 136,80 Eur vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš R. V. už 2019 m. gegužės-birželio mėn. Taip pat VSDFV Klaipėdos skyrius 2023-02-01 priėmė sprendimą Nr. IVI_SP3E-317 dėl išmokėtų 2147,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš R. V. (2 t., b. l. 28-30). Minėtos sumos nebuvo nurašytos. VSDFV Klaipėdos skyrius 2023-02-06 sprendime Nr. (8.20E) DV_S10744 nustatė, kad bendra vaiko išlaikymo išmokų suma (skola valstybės biudžetui) už 2019-2022 metus – 2284,20 Eur (136,80 + 2147,40) (1 t., b. l. 131).

Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus nustatyta 2284,20 Eur vaiko išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui, R. V. 2023-02-14 ir 2023-02-28 prašymais kreipėsi į atsakovę dėl skolos perskaičiavimo ir skolos nukreipimo A. V. atžvilgiu. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė atsakovei: Vilniaus apygardos teismo 2021-09-28 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2533-855/2021, kuria buvo pakeista vaiko išlaikymo forma, vienkartine išmoka bei duomenis (antstolio raštą) apie vaiko išlaikymo skolos padengimą (2 t. b. l. 17-20).

VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs pareiškėjos pateiktus naujus duomenis, 2023-03-01 sprendimu Nr. IVI_SP1E-1027 vaikų išlaikymo išmokos mokėjimą F. V. nutraukė nuo 2022-12-01 (1 t., b. l. 64-65; 2 t., b. l. 15-16). Atsakydamas į pareiškėjos prašymus VSDFV Klaipėdos skyrius 2023-03-24 rašte Nr. (8.20E) DV_S-24327 „Dėl skolos biudžetui“ pažymėjo, kad įvertinus papildomai pateiktus dokumentus (Vilniaus apygardos teismo nutartį bei antstolio raštą) bei informaciją, apie išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skola valstybės biudžetui buvo perskaičiuota, t. y. A. V. nustatyta 1098 Eur vaikų išlaikymo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2021-09-28 iki 2022-11-30, o pareiškėjai perskaičiuota vaiko išlaikymo išmokų skola atitinkamai sumažinta iki 1186,20 Eur (1 t., b. l. 66-67, 2 t. b. l. 24).

Nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus 2023-03-24 raštu Nr. (8.20E)DV_S-24327 R. V. skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama minėtą sprendimą panaikinti, skolą jos atžvilgiu skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-15, likusią dalį nukreipiant vaiko tėvui A. V..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-04-18 sprendimu Nr. (18.2E) I-4423 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų skolos“ pareiškėjos skundo netenkino. Sprendime nurodė, kad pareiškėjai pateikus naujus duomenis įrodančius, kad vienkartinė išmoka buvo sumokėta, taip pat įvertinus jau išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas nuo teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo formos pakeitimo įsiteisėjimo dienos, taip pat atskaičius A. V. nustatytą išmokos permoką, pareiškėjos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 1186,20 Eur. Pažymėjo, kad skolos vaiko tėvui padengimas nepadengė pareiškėjos skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė išmokant vaiko išlaikymo išmokas pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą. Nurodė, kas vaiko išlaikymo išmoka įstatymo prasme nėra tapati išlaikymui pagal teismo sprendimą ar jį dubliuojanti (1 t., b. l. 43-48).

Nesutikimą su ginčijamais raštais pareiškėja motyvuoja tuo, kad vaiko išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui buvo perskaičiuota neteisingai, kadangi teismo sprendimu vaiko išlaikymo forma nuo 2019-10-15 buvo pakeista vienkartine pinigų suma, kurą pareiškėja vaiko tėvui sumokėjo pilnai ir laiku, todėl pareiškėjos skola galėjo susidaryti tik nuo 2019-05-01 iki 2019-10-15 (ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo pateikimo teismui diena), t. y. 376,20 Eur, o likusią sumą į valstybės biudžetą privalo grąžinti valstybės lėšas gavęs asmuo – A. V..

Vaiko išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą ir nutraukimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Vaikų išlaikymo išmokų nuostatai, patvirtinti 2018-09-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 963 (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnį vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis; 2) antstoliui pradėjus vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo priverstinio išieškojimo arba atsisakius ją pradėti, kai vaiko išlaikymo išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas nėra vykdomas, nes skolininkas gyvena ne Lietuvos Respublikoje, vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik jų dalį, ir (arba) vaikas negauna analogiškų išlaikymo išmokų iš kitų valstybių institucijų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis; 4) vaikas ir (ar) pareiškėjas, kurie yra asmenys be pilietybės arba užsieniečiai, nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena) yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį vaiko išlaikymo lėšos apibrėžtos kaip lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Taigi, tuo atveju, jei vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų, jo teisė į išlaikymą užtikrinama pagal minėto įstatymo nustatytą tvarką.

Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnyje yra detalizuoti vaikų išlaikymo išmokos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 2 punkte numatyta, jog išmokų administratorius nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytos sąlygos, t. y. kai vaikas pradeda gauti išlaikymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog tam, kad vaiko išlaikymo išmoka būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos mokėjimas nutraukiamas (žr. pvz., LVAT 2019-09-11 nutartį byloje Nr. A-1078-552/2019).

Remiantis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis, pareigą pranešti išmokų administratoriui apie pradėtą teikti išlaikymą vaikui turi tiek pareiškėjas (vaiko tėvas), tiek skolininkas (vaiko mama). Ši pareiga yra įtvirtinta ir Nuostatų 16 ir 17 straipsniuose, t. y. pareiškėjas ir skolininkas privalo pateikti informaciją apie sumokėtą/gautą išlaikymą su pagrindžiančiais dokumentais iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos.

Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas privalo pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–4, 6, 8–11 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-422-981/2021 buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės R. V., nepilnamečio sūnaus F. V. išlaikymui vienkartinę 7740 Eur sumą nuo ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo pateikimo dienos (2019-10-15) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2021-09-28 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-29 sprendimą ir priteisė iš atsakovės R. V. nepilnamečio sūnaus F. V. išlaikymui vienkartinę 7389 Eur sumą. Teismas šiuo atveju priėmė retrospektyvų sprendimą, kuriuo vaiko išlaikymas priteistas vienkartine suma, apskaičiuota atgaline data nuo 2019-10-15 iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo formos pakeitimo įsiteisėjo 2021-09-28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja teismo priteistą vienkartinę 7389 Eur pinigų sumą vaiko tėvui A. V. sumokėjo pilnai ir laiku.

Taigi, byloje susiklostė faktinė situacija, kad pareiškėja yra iš esmės sumokėjusi vaiko išlaikymo įmokas pagal teismo sprendimus, o dabar jai, kaip VSDFV skolininkei, yra siūloma padengti iš valstybės biudžeto išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų dalį – 1186,20 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su perskaičiuota skolos suma nesutinka ir nurodo, kad A. V. turi padengti valstybės išmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2022-12-01, o pareiškėjos skola valstybės biudžetui galėtų būti skaičiuoja už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-15, tačiau teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka. Pagal aukščiau minėtą reglamentavimą, permoka yra nustatoma ir išieškoma tik tuo atveju, jei yra nustatoma pareiškėjo kaltė. Teismo vertinimu, A. V. nustatyti permoką už ankstesnius laikotarpius nei nuo 2021-09-28 nėra pagrindo, nes vaiko išlaikymo išmokos laikotarpiu nuo 2019-10-15 iki 2021-09-28 A. V. iš valstybės biudžeto buvo mokamos teisėtai pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Minėtu laikotarpiu neatsirado aplinkybių, turinčių įtakos A. V. teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, kadangi teismo sprendimas dėl išmokos formos ir dydžio pasikeitimo įsiteisėjo 2021-09-28. Nėra duomenų, kad išmokų gavimo laikotarpiu nuo 2019-10-15 iki 2021-09-28 būtų susidariusi išmokų permoka, kuri galėtų būti išieškota iš A. V. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nustatytos permokos ir skolos nukreipimo A. V. už laikotarpį iki 2021-09-28.

Teismas pažymi, kad teismo sprendimu pakeitus vaiko išlaikymo formą bei gavęs teismo sprendimu priteistas sumas, A. V. pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 punktą privalėjo pranešti atsakovei apie išlaikymo teikimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi šios pareigos A. V. laiku neįvykdė, jam buvo pagrįstai nustatyta 1098,00 Eur vaiko išlaikymo išmokų permoka už laikotarpį nuo 2021-09-28 iki 2022-11-30. Teismas pažymi, kad atsakovei įvertinus pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus (Vilniaus apygardos teismo nutartį bei antstolio raštą), atitinkama suma buvo perskaičiuota ir sumažinta iš R. V. VSDFV 2023-02-01 sprendimu Nr. IVI_SP3E-317 išieškoma skola iki 1049,40 Eur.

Teismo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundus, įvertino naujai pateiktus dokumentus, pagal juos perskaičiavo (sumažino) pareiškėjos skolą valstybės biudžetui bei pateikė pareiškėjai argumentuotus atsakymus. R. V. perskaičiuota vaiko išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui sudaro 1186,20 Eur (136,80 + 1049,40) ir šią skolą pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį turi teisę iš pareiškėjos išieškoti išmokų administratorius.

Pažymėtina, kad pareiškėjos pretenzijos vaiko tėvui dėl gauto didesnio išlaikymo gali būti sprendžiamos bendrosios kompetencijos teisme, kai pastaroji padengs turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-605-552/2021).

Teismo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023-03-24 raštas Nr. (8.20E) DV_S-24327 „Dėl skolos valstybės biudžetui“ ir jį patvirtinantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-04-18 sprendimas Nr. (18.2E) I-4423 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų skolos“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma perskaičiuoti pareiškėjai atsiradusią skolą valstybės biudžetui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą nurodydama, kad jai nebuvo laiku pranešta apie 2024-03-12 10.30 val. teismo posėdį. Tačiau teismas visiškai nesutinka su pareiškėjos prašymu, kadangi pareiškėja dalyvavo 2023-12-19 teismo posėdyje ir žodžiu patvirtino, kad 2024-03-12 10.30 val. teismo posėdžio data jai tinka, minėtą aplinkybę patvirtina ir 2023-12-19 teismo posėdžio garso įrašas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.