Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018-01-01 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017-11-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7732-1026/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 243 Eur atlyginimą už gamtai padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad atsakovė, neturėdama leidimo genėti ar kirsti saugotinus medžius, genėjo egles, kurios buvo didesnės nei 16 centimetrų skersmens. Atsakovė, nugenėjusi ir sužalojusi saugotinus medžius, padarė žalą gamtai, kurią turi atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-11-09 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės J. S., 223,00 Eur žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teismo sprendimo įvykdymą išdėstė trims mėnesiams.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, neturėdama leidimo genėti ar kirsti saugotinus medžius, genėjo eglės, kurios buvo didesnės nei 16 centimetrų skersmens. Atsakovė, nugenėjusi ir sužalojusi saugotinus medžius pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventoja rūpestis ir pareiga bei 9 straipsnio nuostatą, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių, naudotojų teisių bei interesų; LR želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos bei 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus - išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Atsakovei 2017-04-28 buvo pareikšta pretenzija dėl padarytos žalos, tačiau atsakovė žalos gera valia neatlygino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai.Ieškovas apskaičiavo žalos atlyginimą 243 Eur, vadovaudamasi LR aplinkos apsaugos įstatymo 14, 32 straipsniais bei 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nurodytą žalos dydį laikė pagrįstu bei įrodytu.Ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteisė 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė turi nepilnametį vaiką bei kreditorinių įsipareigojimų, atsakovės sutuoktinis miręs, atsakovė pateikė savo turimų išlaidų duomenis, kurios teismo vertinimu apsunkina atsakovės pragyvenimo sąlygas bei kasdienių poreikių patenkinimą, padarė išvadą, kad yra itin didelė tikimybė, kad atsakovė nepajėgs sumokėti visą skolos sumą iškarto, todėl sprendimo vykdymą išdėstė trims mėnesiams - kas mėnesį mokant po 72 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu apeliantė J. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantės nuomone, teismas negali bloginti atsakovės materialinės padėties ir priteisti daugiau, nei prašo ieškovas. Nurodo, kad su paskirta bauda sutinka, tačiau nesutinka su baudos intensyvumu, nes neturi galimybės mokėti po 79 Eur priteistos baudos.Ieškovas, matydamas atsakovės prastą finansinę padėtį, 2017-05-30 priėmė sprendimą Nr. N2-113 baudą išdėstyti dalimis vienerių metų terminui.Panevėžio miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą viršijo ieškinio reikalavimą ir žalos atlyginimą sutrumpino keturis kartus – iki trijų mėnesių. Ieškovui toks žalos mokėjimo terminas tiko, tačiau teismas be jokio termino jį sutrumpino pažeisdamas atsakovės ir jos nepilnametės dukters teises. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių terminui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-11-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas buvo sudaręs atsakovei galimybę sumokėti baudą dalimis, tačiau ji nebuvo geranoriška ir išdėstytos baudos nemokėjo, tik ieškovui pateikus ieškinį sumokėjo 20 Eur įmoką, todėl apeliantės prašymą baudos mokėjimą išdėstyti metams turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliantė prašo panaikinti visą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą išdėstyti dvylikai mėnesių. Ginčo dėl padaryto pažeidimo ir priteistos žalos dydžio, nėra. Ji sutinka su žalos faktu, nesutinka su dydžio ne dėl jo neteisingumo, bet dėl jos sunkios turtinės padėties. Šiuo faktiniu pagrindu atleisti nuo žalos mokėjimo nėra teisinio pagrindo.CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas iš atsakovės J. S., 223,00 Eur žalos, sprendimo vykdymą išdėstė trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį mokėti lygiomis dalimis po 72 Eur. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą nurodo, kad ji neturi galimybės iš karto sumokėti visos skolos sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra pripažinęs, kad J. S. turtinė padėtis yra apsunkinta (jos vyras yra miręs, viena auginą nepilnametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų) ir, kad yra pagrindas priteistą sumą išdėstyti. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pagrindinis ginčas tarp šalių yra dėl priteistos sumos išdėstymo termino. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Apeliante skunde nurodo, jog jos finansinė padėtis yra itin sunki, kad jos pajamos yra nedidelės (665+44 Eur), sumokėjus teismo priteistą sumą, jos šeimai pragyvenimui lėšų nebelieka, todėl prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti ilgesniam laikui nei 12 mėnesių.Pirmosios instancijos teismo gauti duomenys patvirtina, kad apeliantės finansinę padėtis nėra gera, tačiau nėra itin sunki, be to proceso šalių lygiateisiškumo principas reikalauja atsižvelgti ir į pareiškėjos prašomas sprendimo vykdymo išdėstymas daugiau nei 12 mėnesiui laikotarpiui, yra pernelyg ilgas, atsižvelgiant į tai, kad nuo pažeidimo jau yra praėję beveik metai.Taip pat teismas vertina, kad 2017-04-28 užfiksavus pažeidimą ir ieškovui priėmus sprendimą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, apeliantė nesumokėjo nei vienos įmokos, 20 Eur įmoką ji atliko tik ieškovui pasikreipus į teismą. Bylos nagrinėjimo dienai taip pat nėra duomenų, kad apeliantė yra sumokėjusi nors dalį įmokų, nors pagal ieškovo nustatytą baudos mokėjimo grafiką 2018-05-30 ji turėjo atlikti jau visus mokėjimus, taigi apeliantė geranoriškai įmokų neatliko, t.y. neįdėjo pastangų nors iš dalies įvykdyti sprendimą bei savo veiksmais siekia kuo ilgiau išvengti mokėjimų vykdymo.Be to, iš dalies dėl susidariusios situacijos kalta pati apeliantė, nors ir mano priešingai, nes ieškovui išdėsčius baudos mokėjimą jos prašomam laikotarpiui, ji nustatytų įmokų nemokėjo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas neišėjo iš ieškinio ribų ir nepablogino jos padėties, ieškovas prašė priteisti visą žalos sumą ir prieštaravo sprendimo vykdymo išdėstymui, tačiau teismas atsižvelgęs į atsakovės finansinę padėtį sprendimo vykdymą išdėstė 3 mėnesiams.Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išdėsčius skolos mokėjimą 12 mėnesių, būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų kreditoriaus interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytoms aplinkybėms, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, pagrįstai teismo sprendimo vykdymą išdėstė 3 mėnesių laikotarpiui, ilgesniam laikotarpiui to daryti nėra pakankamo pagrindo, nes atsakovė iš viso vengia skolos mokėjimo, nerodo geros valios. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus, žyminis mokestis nemokamas. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį 20 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimas yra ne materialinio, bet procesinio pobūdžio, ieškovė neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, todėl atsakovės sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017-11-09 sprendimą palikti nepakeistą.

G. J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį sumokėtą 2017-12-22. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.