Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl patalpų (gyvenamųjų, dušo, sanitarinio mazgo) įrengimo ir atitikimo higienos normoms atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų, kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamųjų sąrašą. Taigi suimtieji (nuteistieji) gali kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjas ar kiti asmenys ginčo laiku dėl netinkamų laikymo sąlygų į visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė. Visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pagal suimtųjų (nuteistųjų) nusiskundimus Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka oro temperatūros matavimus. Ginčui aktualiu laiku pareiškėjas ar kiti asmenys į administraciją dėl oro temperatūros nesikreipė, todėl LKT retrospektyviai pareiškėjo skunde minimų teiginių patikrinti negali. Pažymėjo, kad LKT užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Patalpos šildomos centralizuotai, esant poreikiui, pagal nuteistųjų prašymus išduodami šildytuvai ar ventiliatoriai, o vėdinamos per darinėjamus langus. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl oro temperatūros reikalavimų nesilaikymo, nepaaiškino, kokiu būdu ir kada jis šiuos neatitikimus nustatė. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pareiškėjas, esantys įrenginiai techniškai tvarkingi, pačių nuteistųjų sulaužytas inventorius nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju. Sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, praustuvės nuo gyvenamosios patalpos atskirti sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis.

Dėl pareiškėjui suteiktų pasimatymų, skambučių (vaizdo skambučių), pasivaikščiojimų atsakovė nurodė, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu pasimatymai, skambučiai (vaizdo skambučiai) ir pasivaikščiojimai buvo suteikiami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtina pareiškėjo pasimatymų apskaitos kortelė ir skambučių išklotinė. Pareiškėjo atžvilgiu LKT nepažeidė teisės aktuose nustatytos normos dėl pasimatymų, skambučių (vaizdo skambučių), pasivaikščiojimų. LKT nuomone, pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su LKT neteisėtais veiksmais ar neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad LKT savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus.

Dėl Pareiškėjo dinaminės priežiūros, individualaus socialinio resocializacijos plano nurodė, kad pareiškėjui yra sudarytas individualus resocializacijos planas, kaip tai numato LR BVK ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, o 29 straipsnis nurodo, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pareiškėjas nepagrįstai kelia aukštesnius reikalavimus kalinimo įstaigoms, visiškai nevertindamas pačio proceso ir jo įgyvendinimo galimybių ir eigos (privalomų procedūrų ir reikalavimų nustatytų teisės aktų normomis). Pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu taikoma dinamine priežiūra, sudarytu individualiu socialiniu resocializacijos planu, tačiau tai nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes visi pareiškėjo argumentai bei detaliai dėstomos aplinkybės apie jam taikomą dinaminę priežiūrą, sudarytą individualų socialinės resocializacijos planą ir jo vykdymą bei patirti išgyvenimai yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio pareiškėjo lūkesčių, o ne į proceso vertinimą.

Dėl pareiškėjo užimtumo nurodė, kad LKT visiems nuteistiesiems, norintiems mokytis, yra suteikta galimybė mokytis, kaip numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam LKT nesuteikta galimybė mokytis. Pareiškėjo „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinime“ fiksuota, kad pareiškėjo darbinė veikla įkalinimo įstaigoje apsunkinta dėl religinių įsitikinimų ir sveikatos būklės (nėra dalies kojos, traumuota kairė ranka ir akis), apie savo tolimesnius įsidarbinimo planus kalba miglotai (gal statybose, arba visai išvyksiu iš čia). Pareiškėjas 14 kartų yra padaręs drausmės pažeidimų. LKT nepažeidė pareiškėjo teisės dėl mokymosi bei galimybės būti į trauktam į darbinę veiklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats nesiekia užsiimti prasminga veikla, o skunde tik subjektyviai dėsto savo nuomonę ir tuo pagrindu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėjo, kad remiantis pareiškėjo bylos dokumentine medžiaga, nustatyta, kad yra išryškėjęs diskriminacinės nuostatos ir tvirtas subkultūros palaikymas. Toks pareiškėjo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pareiškėjas išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, neįvertino savo veiksmų pavojingumo, nekeitė savo elgesio, taikytas lygtinis paleidimas poveikio jam nepadarė - jis toliau pažeidinėjo įstatymus, tai rodo visuomenės vertybių sistemos atmetimą (fiksuota ,,Nusikalstamo elgesio rizikos vertinime“). Taip pat pareiškėjo „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinime“ fiksuota, kad ,,nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai vidutiniški, interviu metu nėra atsiribojęs, nevengia atsiskleisti. Nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, pažeidinėjant įstatymus, problemų identifikavimo ir sprendimo būdų pasirinkimo sunkumai. Suvokė veiksmų priešingumą teisei ir jų baudžiamumą pagal baudžiamąjį įstatymą ir norėjo taip elgtis, yra kaltas dėl šių veiksmų ir jais sukeltų pasekmių, jų norėjo ir siekė dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistajam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas, užuojautos nukentėjusiesiems nebuvimas. Mąstymas nelankstus, kategoriškas. Apibendrinant, nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes.“

Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas 14 būryje, kameroje Nr. 1, nors nebuvo nuteistas kalėti kameroje, kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2. papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.

Iš byloje esančių pažymų matosi, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ajame kalėjime nagrinėjamu laikotarpiu bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis 14-ame būryje, gyvenamosiose patalpose Nr. 1, 2 ir 17 (1 t., 31, 35-36 b. l.). Atsakovė nurodė, kad nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėjo, gyvenamųjų patalpų numeriai sutampa su brigados numeriu (2 t., 95-96 b. l.). Pažymose nurodyta, kad 14 būrio pirmos patalpos plotas buvo 5,66 kv. m, įrengta viena miegamoji vieta, antros patalpos plotas – 12,73 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, 17-os patalpos plotas 4,95 kv. m, įrengta viena miegamoji vieta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, teko nuo 4,24 kv. m iki 5,66 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200-575/2014, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017 ir kt.).

Atsakovė į bylą pateikė ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 2-555, iš kurio matosi, kad pareiškėjas į Antrojo sektoriaus 14 būrio 1 brigados 1 vietą buvo perkeltas atsižvelgus į Saugumo valdymo skyriaus viršininko tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus duomenimis nuteistasis B. E. gali planuoti pabėgimą iš Pirmojo sektoriaus arba padaryti labai sunkų nusikaltimą tikslu pratęsti bausmės atlikimo laiką bei Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos siūlymą (2 t., 99, 101-102 b. l.).

Bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnis numato, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Pagal BVK 33 straipsnio 3 dalį, uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023-01-01) 13 punktas numatė, kad

atvykę į pataisos įstaigą nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444, 14 punktas numato, kad atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.

Taisyklių 22 punktas numato, kad sprendimą dėl suimtųjų ar nuteistųjų izoliavimo arba atskiro vienų nuo kitų laikymo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai, suimtieji ar nuteistieji, kuriems taikomas izoliavimas arba atskiras laikymas vienų nuo kitų, izoliavimo arba atskiro laikymo būdas, prireikus tokio izoliavimo ar atskiro laikymo vienų nuo kitų trukmė.

Pareiškėjas į Antrojo sektoriaus 14 būrio 1 brigados 1 vietą paprastojoje grupėje buvo perkeltas pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 2-555, byloje nėra duomenų, kad šį įsakymą pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamento direktoriui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas 14 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad 14 būryje, kameroje Nr. 1 žiemą buvo labai šalta, nes langų tarpinės buvo sugadintos.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22, toliau – Įrengimo taisyklės) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų atitikimą higienos normoms kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinimų metu atlikdamas operatyviąją bei grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal nuteistųjų nusiskundimus Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka oro temperatūros matavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu nei pareiškėjas, nei kiti asmenys į administraciją dėl oro temperatūros nesikreipė, todėl Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjo skunde minimų teiginių patikrinti negali, tačiau pažymėjo, kad užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose, patalpos šildomos centralizuotai, esant poreikiui išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai.

Atsakovė į bylą pateikė 2025-01-09 pažymą Nr. LV-1810 (1 t., 35-37 b. l.), kurioje nurodyta, kad skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikta, turto valdymo skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais, prašymais dėl higienos normų reikalavimų neatitikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad 14 būryje, kameroje Nr. 1 tualetas neatitiko reikalavimų.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, laisvės atėmimo vietų kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovės pateiktoje 2025-01-09 pažymoje Nr. LV-1810 (1 t., 35-37 b. l.) nurodyta, kad sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, praustuvės nuo gyvenamosios patalpos atskirti sienomis nuo lubų iki grindų ir varstomomis durimis.

Pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamojoje patalpoje skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kokių reikalavimų sanitarinis mazgas neatitinka, ko jame nėra, kas numatyta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinio mazgo įrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad 14 būrio kameroje Nr. 1 nebuvo stalo, tik viena maža spintelė, ant jos teko valgyti, nebuvo kur dėti indų ir kitų daiktų, kur pastatyti televizoriaus. Nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatytas minimalus baldų kiekis bendrabučių gyvenamosiose patalpose bei kalėjimų ir areštinių kamerose, kur nurodyta, kad tiek laisvės atėmimo vietos bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, tiek kalėjimo kameroje, be kita ko, turi būti stalas (1 vnt.), spintelė prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Šių taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovė į bylą pateikė papildomus duomenis ir dokumentus (2025-04-17 pažymą Nr. LV-28886), kuriuose nurodyta, kad 14 būrio pirmoje kameroje buvo lova ir iškvietimo mygtukas, visuose būriuose iškvietimo sistema yra sumontuota, o nustačius gedimus, jie nedelsiant šalinami, taip pat kameros fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad kameroje yra lova, stalas ir pakabinama lentyna (95-97 b. l.). Taigi iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kamera privalomu inventoriumi buvo aprūpinta tinkamai.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę į pusantros valandos pasivaikščiojimą, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Pasivaikščiojimo kiemelių grindys nelygios, duobėtos, lyjant lietui prisipildo vandens, sienos pasidengusios pelėsiu, samanotos, byra tinkas, suoliukas ne po stogu, neįmanoma išsikviesti pareigūnų, kadangi nėra iškvietimo mygtuko.

Pasivaikščiojimo tvarką ir trukmę laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 33 straipsnio 4 punkto 2 papunktyje pasakyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas, bei Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyrius, kur numatyta, kad nuteistieji, paskirti atlikti bausmę uždaro tipo sąlygomis, turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 120 – 124 punktai taip pat numato, kad pasivaikščioti gryname ore suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys suimtieji ar nuteistieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji ar nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro sąlygas. Pasivaikščiojimo metu suimtieji ir nuteistieji su savimi gali turėti asmeninių daiktų, kurių sąrašą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji ir nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo vietą.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III dalis, kurios 14 – 19 punktuose numatyta, kad naujai statomuose, rekonstruojamuose įkalinimo įstaigų statiniuose pasivaikščiojimo kiemai gali būti įrengti pastato vidiniame kieme. Kad nuteistieji (suimtieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, įkalinimo įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemų išorinės lauko sienos įrengiamos iš mūro, monolitinio gelžbetonio, surenkamo gelžbetonio arba plieninio karkaso apsiūto profiliuota skarda. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Mažiausiai vienas pasivaikščiojimo kiemas įkalinimo įstaigoje turi būti pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Mažiausiai viename pasivaikščiojimo kieme turi būti įrengtas tvirtai prie sienos ar grindų tvirtinamas suolas be atlošo (suolo ilgis ne mažesnis kaip 154 cm, plotis – ne mažesnis kaip 40 cm).

Atsakovė, pateikdama teismui papildomus duomenis, nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais ir yra tvarkingi, pasivaikščiojimo kiemelių būklė nuolat vertinama, o nustatyti trūkumai šalinami; atskirai nuteistųjų pasivaikščiojimai ir jų trukmė nėra fiksuojami, to teisės aktai nenumato (2 t., 95-96 b. l.). Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matosi, kad kiemeliai tvarkingi, švarūs, pelėsio nesimato (2 t., 176-181 b. l.).

Pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti po pusantros valandos, byloje nėra duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemų įrengimas neatitinka Taisyklių reikalavimų, iškvietimo mygtuko įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose Taisyklės nenumato, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo trukmės bei pasivaikščiojimo kiemų būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis ir dirbti, nevykdomas užimtumas bei jo resocializacijos planas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 55-56 straipsniai, kuriuose numatyta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos yra: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.

Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis numato, kad uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose organizuojamas nuteistųjų bendrasis ugdymas; vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas jų pageidavimu. Neįgalių ir ribotai pakaltinamų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas jų pageidavimu, sutikus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui ir leidus gydytojui.

Vidaus tvarkos taisyklės (272 punktas) numato, kad suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos užimtumo organizatoriai. Į darbinę veiklą neįtraukiami šie laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji: neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus; ribotai pakaltinami; nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose; nėščios nuteistosios; motinos, turinčios vaikų iki 3 metų, kuriuos jos augina bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose; užsiimantys individualia veikla; dalyvaujantys ilgalaikėje tęstinėje psichosocialinėje priklausomybių gydymo programoje. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 274 punktą, konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į suimtojo ar nuteistojo darbingumo lygį ir kitus dėl jo sveikatos būklės taikomus apribojimus vykdyti konkrečią darbinę veiklą; turimą profesiją ar specialybę, darbo patirtį ir turimus įgūdžius; turimą prievolę išlaikyti savo vaikus, išmokėti nukentėjusiajam (-siesiems) nusikaltimu (-ais) padarytą žalą ir (ar) kitų finansinių prievolių; paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais; elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais; asmeninę motyvaciją įsitraukti į prasmingas jo paties ir visuomenės interesus atitinkančias veiklas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visiems norintiems mokytis nuteistiesiems suteikta galimybė mokytis, pareiškėjo darbinė veikla įkalinimo įstaigoje apsunkinta dėl religinių įsitikinimų ir sveikatos būklės (nėra dalies kojos, traumuota kairė ranka ir akis). Pareiškėjui yra sudarytas individualus resocializacijos planas, kaip numato teisės aktai.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo direktoriui pateikė keletą skundų dėl to, kad jam neleidžiama užsiimti individualia veikla, dirbti, mokytis, lankyti lietuvių ir anglų kalbos kursus (2 t., 116, 118, 128, 130, 132 b. l.). Į šiuos skundus pareiškėjui buvo atsakyta 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. sausio 17 d. raštais, kuriuose išaiškinta konkrečios darbinės veiklos nuteistiesiems parinkimo ir individualios veiklos vykdymo tvarka, nurodyta, kad visos ūkio aptarnavimo dalyje numatytos darbinės veiklos organizavimo vietos yra užimtos, todėl pareiškėjui užsiimti darbine veikla nėra galimybės, taip pat nėra galimybės pareiškėjui vykdyti individualią veiklą, nes jis neturi leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje (2 t., 137-139, 140-141 b. l.). Dėl mokymosi profesinėje mokykloje pareiškėjui paaiškinta, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime profesinį mokymą organizuoja Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyrius, kuriam pareiškėjas pateikė prašymą mokytis pagal dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo profesinio mokymo programą, tačiau mokytis nebuvo priimtas, nes sistemoje nerodomas joks pareiškėjo išsilavinimas (2 t., 142-143 b. l.). Dėl anglų ir lietuvių kalbos kursų pareiškėjui buvo atsakyta, kad 14 būryje nevyksta pozityvaus užimtumo priemonės, susijusios su kalbų mokymu, kadangi nėra specialistų, galinčių tai daryti, o pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas į veiklas, kurios nevyksta (2 t., 146-148 b. l.).

Pareiškėjui buvo išaiškinta nurodytų raštų (sprendimų) apskundimo tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šiuos atsakymus skundęs.

Pažymėtina, kad atsakovė yra konstatavusi, jog pareiškėjo galimybę dirbti riboja jo sveikatos būklė, ką patvirtina ir pareiškėjo sveikatos istorijoje esantys jo pirminės gydytojų apžiūros metu užfiksuoti duomenys (kairės akies trauma (nemato), kairės plaštakos pirmo piršto ir kairės pėdos dalinė amputacija) (1 t., 51 b. l.). Pareiškėjo resocializacijos plane nurodyta, kad jo išsilavinimas aukštasis (ekonomistas, inžinierius), todėl mokytis bendrojo lavinimo mokykloje bei įgyti profesiją jam nebuvo poreikio, o teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietos administraciją organizuoti pareiškėjui kalbų mokymąsi. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo vykdomas jo resocializacijos planas, abstraktus, pareiškėjas nenurodo, kas konkrečiai nebuvo vykdoma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad ne visada po sporto salės buvo vedamas į dušą, o pagal grafiką – tik du kartus per savaitę, duše teko maudytis su kitais nuteistaisiais, nebuvo užuolaidų, dušo kabinos įrengtos viena prieš kitą, jį matydavo kiti asmenys, dėl to buvo pažeistas jo privatumas, dušo patalpose nebuvo įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos; reikalavimai dušo kabinų įrengimui numatyti tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-01 iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas buvo pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės išvedimo į dušą tvarkos nereglamentuoja.

Atsakovė į bylą pateikė pažymą apie nuteistojo B. E. laikymo sąlygas (1 t., 38 b. l.), kurioje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pertvaros dušuose buvo įrengtos, dušo patalpose taip pat įrengti muilo dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos atlikti religines apeigas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 45 straipsnis, numatantis, kad tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu bausmės atlikimo vietoje atlikti religines apeigas. Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Dvasininkus religinėms apeigoms atlikti kviečia laisvės atėmimo vietų įstaiga. Religinių apeigų atlikimo bausmės atlikimo vietose tvarką nustato teisingumo ministras.

Iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 113-115 punktai numatė, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tikinčiųjų prašymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprūpinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose. Apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe. Šių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas. To paties įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atsisakymas leisti ar trukdymas atlikti religines apeigas gali būti apskųstas aukštesnei valdymo institucijai ar teismui.

Iš byloje esančių pareiškėjo laisvės atėmimo vietos administracijai rašytų skundų ir atsakymų į juos matosi, kad pareiškėjas tik 2024 m. sausio 3 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl penktadieniais musulmonams, atliekantiems bausmę kalėjime, nesudarytos sąlygos atlikti grupinę maldą (2 t., 124-125 b. l.). Į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. SN-23-164, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog jam sudaromos sąlygos atlikti religines apeigas būryje, kuriame jis atlieka bausmę, tačiau Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 14 būryje nėra nuteistųjų, kurie būtų išreiškę norą penktadieniais atlikti grupines religines apeigas, todėl nėra galimybės sudaryti grupę maldos atlikimui. Nagrinėjant pareiškėjo skundą nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos. Pareiškėjui buvo išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka, tačiau šis raštas (sprendimas) teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas, jis yra galiojantis, pareiškėjas atsakovės rašto teismui neskundė. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiškėjui galimybė atlikti religines apeigas buvo ribojama.

Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje nėra sudarytas valgiaraštis musulmonams ir negauna maisto be kiaulienos, nors daug kartų kreipėsi, kad toks valgiaraštis būtų sudarytas.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Pagal Taisyklių 10 punktą, valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje, valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui; valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje.

Į bylą pateiktas ir mėnesinio valgiaraščio (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams priedas, iš kurio matosi, kad patiekalai gaminami naudojant tik vištienos, galvijų mėsą, žuvį, tačiau nenurodyta, iš ko pagamintos nuteistiesiems tiekiamos dešrelės, virta ir rūkyta dešra (2 t., 105-112 b. l.).

Pareiškėjas nurodo, kad pasimatymai jam buvo skiriami ne tuo laiku, kurį jis nurodydavo prašymuose, tas pats buvo su vaizdo skambučiais.

Bausmių vykdymo kodekso 33 straipsnio 4 dalis numato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, taip pat keturis kartus per savaitę paskambinti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu pasimatymai ir skambučiai (vaizdo skambučiai) buvo suteikiami teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtina pareiškėjo pasimatymų apskaitos kortelė ir skambučių išklotinė. Iš byloje esančių Nuteistojo B. E. pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės bei skambučių išklotinės matosi, kad pareiškėjas savo teise pasimatyti bei skambinti naudojosi visą ginčo laikotarpį (1 t., 47-50 b. l., 2 t., 1 – 28 b. l.). Pareiškėjas dėl pasimatymų ir skambučių skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kada ir koks pasimatymas buvo skirtas ar vaizdo skambutis įvyko ne tuo laiku, kuris buvo numatytas, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, ką pareiškėjas dėl to patyrė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasimatyti ar paskambinti.