Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1009-1180/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-05
Bylos Nr.: e2-1009-1180/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02472-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: N. T.
Advokatai: Ramūnas Girevičius, Regina Bertašienė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1009-1180/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02472-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6;3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Kristinai Sungailaitei,dalyvaujant ieškovei S. P. ir jos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,atsakovui N. T. ir jo atstovei advokatei Reginai Bertašienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkaišnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui N. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0450 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei S. P. priklausančią 1/2 dalį šio turto priteisti atsakovui N. T., o iš atsakovo N. T. ieškovei S. P. priteisti 40 000,00 Eur kompensaciją. Nurodo, jog ieškovė ir atsakovas, vesdami bendrą ūkį, tačiau nebūdami susituokę, 2019-04-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo po 1/2 dalį minėto turto už bendrą 17 000,00 Eur kainą. Šalys, gyvenant kartu kaip šeima bei vedant bendrą ūkį, esant faktiškai susiklosčiusiems jungtinės veiklos teisiniams santykiams, atliko įsigyto sodo pastato rekonstrukciją, po ko šio pastato bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m, pastatą apšiltino, įrengė vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemas, kartu dirbdami atliko šio pastato išorės ir vidaus apdailos darbus. Po rekonstrukcijos pastate buvo suformuotos šios patalpos: 5,57 kv. m sanitarinis mazgas, 28,12 kv.m ploto svetainė kartu su virtuve, 16,08 kv.m kambarys ir 15,04 kv.m kambarys, pastato rūsyje suformuotos 8,33 kv.m ir14,80 kv.m ploto pagalbinės patalpos. Šiame gyvenimui po rekonstrukcijos pritaikytame name šalys planavo kartu gyventi, tačiau ilgainiui, atsiradus tarpusavio nesutarimams bei išsiskyrus požiūriui į bendro gyvenimo vertybes, bendras gyvenimas tapo neįmanomas, šalys išsiskyrė, ieškovė išsikraustė iš ginčo pastato. Atsakovas liko gyventi ginčo turte, ten yra susikūręs savo buitį. Kadangi šalių gyvenimas kartu jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte yra neįmanomas, tarp šalių esant ginčui dėl bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos jai iš atsakovo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovei S. P. priklausančią turto dalį priteisti atsakovui N. T., o iš atsakovo ieškovei priteisti 12 000,00 Eur kompensaciją. Nurodo, jog sutinka su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu, todėl laikytina, kad toks turto atidalijimo būdas nepažeidžia savininkų teisių ir teisėtų interesų. Ginčo žemės sklypas yra tik 0,0450 ha ploto. Šalims priklausantis namas yra visiškai nepritaikytas dviejų šeimų gyvenimui. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Todėl siekiant bendraturčių interesų pusiausvyros, užkertant kelią bet kokiems šalių konfliktams ateityje, ieškovės reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei kompensaciją turėtų būti patenkintas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.Šalys turtą - 0,0450 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį ir ūkinį pastatąįsigijo už 17 000,00 Eur. Sodo namas buvo iš esmės rekonstruotas - pritaikytas gyventi, taip pat buvo atlikti įvairūs kiti turto pagerinimo darbai, todėl pakilo ir nurodyto turto vidutinė rinkos vertė. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, skaičiavimų ar vertinimų dėl atidalijamo turto vertės, tik deklaratyviai nurodė, kad šiuo metu šalims priklausančio turto bendra rinkos vertė yra 80 000,00 Eur. Atsakovas kreipėsi į MB „Bonada“ su prašymu dėl ginčo turto įvertinimo. Iš 2023-01-16 ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados matyti, kad turto pardavimo kaina šiuo metu galėtų būti 60 000,00 Eur. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad 2019-04-05 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu kartu su ieškove nuosavybės teise įsigijo 0,0450 ha ploto žemės sklypą, 50,50 kv. m ploto pastatą - sodo pastatą, šiltnamį, ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), už 17 000,00 Eur kainą. Nors įsigytas turtas buvo įregistruotas lygiomis dalimis, tačiau šalių indėlis į įsigyjamą turtą nebuvo vienodas. Ginčo turtui įsigyti atsakovas 2019-03-21 sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 10 000,00 Eur kreditas. Visa kredito suma buvo panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui. Tuo tarpu ieškovė nurodyto turto pirkimui panaudojo tik 7 000,00 Eur asmeninių lėšų. Šalims gyvenant kartu sodo namelis buvo rekonstruotas ir pritaikytas gyventi. Po rekonstrukcijos namelio bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m, jis buvo apšiltintas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, atlikti išorės bei vidaus apdailos darbai ir kt. Tačiau atsakovo indėlis įsigyjant ir gerinant nurodytą turtą buvo žymiai didesnis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pusę turto vertės kompensaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prie turto pagerinimo darbų šalys prisidėjo taip pat ne lygiomis dalimis. Atsakovas dirba AB (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos sudaro apie 635,00 Eur/mėn. Jis vienas rūpinosi turto išlaikymu, mokėdavo komunalinius mokesčius ir kt. Tuo tarpu atsakovė gaudavo minimalias pajamas ir prie šeimos finansinio gerbūvio mažai prisidėdavo. Sodo pastato rekonstrukcija didžiąja dalimi buvo atlikta iš asmeninių N. T. lėšų. Atsakovo tėvas P. T. 2019-05-31 pardavė jam priklausantį mišką. Kadangi atsakovas savo sesers A. V. naudai atsisakė tėvo namo dalies, pardavęs mišką, tėvas atsakovui perdavė 33 000,00 Eur. Dalį nurodytos sumos P. T. sūnui pervedė bankiniais pavedimais, dalį perdavė grynaisiais pinigais. Visi atsakovui tėvo dovanoti pinigai buvo panaudoti ginčo turto pagerinimui. Kadangi šių pinigų nepakako rekonstrukcijos darbams, 2021-06-22 vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovas pasiėmė papildomą 2 300,00 Eur kreditą sodo namelio rekonstrukcijos darbams užbaigti. Taip pat kas mėnesį atsakovas dalį savo atlyginimo skirdavo statybinių medžiagų ar kitų reikmenų įsigijimui. Bendra suma, kurią atsakovas išleido dalijamo nekilnojamojo turto įsigijimui ir rekonstrukcijai yra 48 000,00 Eur.Tuo tarpu ieškovės S. P. indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės turto įsigijimą ir pagerinimą yra žymiai mažesnis. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė 7 000,00 Eur sumokėjo įsigydama nekilnojamąjį turtą, savo lėšomis nupirko valymo įrenginius, kurių vertė 1 800,00 Eur, sumokėjo už plyteles 300,00 Eur. Taip pat atsakovas sutinka sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur už namo apšiltinimo darbus, kuriuos atsakovas ir ieškovė atliko savo jėgomis. Atsižvelgiant į turto vertę bei ieškovės indėlį į įgytą bei pagerintą turtą, laikytina, kad atidalijus turtą teisinga ir sąžininga ieškovei kompensacija - 12 000,00 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodo, jog atsakovas už perkamą turtą pardavėjui sumokėjo ne 10 000,00 Eur, o tik 9 000,00 Eur (2019-04-05 SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 3), o ieškovė sumokėjo 8 000,00 Eur (2019-04-05 SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 3 ir 2019-03-19 Preliminarioji namo su žeme pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė Turto pardavėjui sumokėjo 1 000,00 Eur avansą). Ieškovė turto pirkimo metu disponavo pakankamo dydžio piniginėmis lėšomis, nes 2019-04-03 pagal kredito sutartį buvo gavusi 5 000,00 Eur paskolą bei 4 000,00 Eur paskolą ji 2019-03-21 gavo iš G. G. Bendrai paėmus, šalių sumokėta turto kainos dalis atitinka jų įsigytas turto idealiąsias dalis. Be to, 2019-04-05 pirkimo - pardavimo sutartis yra galiojanti, vadinasi, šalims priklauso lygiosdalys turto, todėl atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės net neturi esminės teisinės reikšmės kiekvienos iš šalių sumokėta turto kainos dalis, kadangi būtent toks turto įsigijimas tuo metu atitiko šalių valią įsigyti turtą būtent lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, turto įsigijimui panaudotų lėšų dydis negali būti kvestionuojamas. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad sodo pastato rekonstrukcija didžiąja dalimi buvo atlikta iš asmeninių atsakovo lėšų, t.y. iš atsakovo tėvo P. T. jam perduotų 33 000,00 Eur. Atsakovas nurodytam teiginiui pagrįsti pateikė Luminor Bank AS banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas iš P. T. į savo banko sąskaitą gavo iš viso tik 11 700,00 Eur. Tačiau atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad minėtas pinigines lėšas panaudojo būtent ginčo turto pagerinimui. Dėl likusios 21 300,00 Eur sumos atsakovas apskritai jokių įrodymų nepateikė- nei kad realiai ją iš tėvo gavo, nei kad minėtą sumą panaudojo ginčo turto pagerinimui. Be to, tokiai sumai nei dovanojimo, nei paskolos sutartys nesudarytos, kaip to reikalauja įstatymas. Taip pat atsakovo pateikta 2021-06-22 vartojimo kredito sutartis neįrodo, kad pagal šią sutartį gautą 2 300,00 Eur kreditą atsakovas panaudojo būtent sodo namelio rekonstrukcijos darbams užbaigti, kaip teigiama atsiliepime į ieškinį. Priešingai – ieškovė nurodo, jog už gautą vartojimo kreditą atsakovas nusipirko valtį su priekaba. Nors atsakovas nurodo kas mėnesį dalį savo atlyginimo skirdavęs statybinių medžiagų įsigijimui, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Nurodo, jog sodo namelio rekonstrukciją šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, atliko bendromis pastangomis. Ieškovė puikiai išmano apdailos darbus, ieškovės profesija ir darbo pobūdis yra susijęs su apdaila - dažytoja lakuotoja, ir daugelį jų atliko sodo name - tinkavo, glaistė bei dažė sienas, kartu su atsakovu atliko kitus statybos - remonto darbus, nes tuo metu gyveno kaip šeima ir statybą abu kartu vykdė turėdami tikslą šiame name, kaip šeimos būste, gyventi. Ieškovė ne tik pati atliko apdailos darbus, bet ir iš savo asmeninių lėšų pirko statybines medžiagas. Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2019-04-22 iki 2021-08-07 už statybines medžiagas, skirtas turto pagerinimui, iš viso sumokėjo 3 326,91 Eur. Ieškovė pateikia tik išlikusius mokėjimo čekius, realiai išlaidų statybinėms medžiagoms ji patyrė žymiai daugiau. Pateikti mokėjimo čekiai įrodo, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis vykdė turto pagerinimo darbus ir kad labai aktyviai dalyvavo statybų procese - važiavo į statybinių prekių parduotuves, pati nusimanė ir pirko medžiagas, pati atliko apdailos darbus. Taip pat ieškovė 2019-07-16 iš mamos G. G. gavo 500,00 Eur, skirtus durims nupirkti, o 2019-09-10 iš mamos gavo 1 900,00 Eur paskolą, iš kurių 2019-09-12 pervedė 900,00 Eur atsakovui statybų reikmėms. 2020-07-21 ieškovė iš mamos G. G. gavo 300,00 Eur, kuriuos taip pat panaudojo statybinėms prekėms įsigyti. Taip pat ieškovė savo asmeninėmis lėšomis 2020-03-09 sumokėjo 200,00 Eur kadastrinius matavimus atlikusiai MB „Gargždų projektai“. Tai įrodo aktyvų ieškovės dalyvavimą statybų procese. Atsakovo gautas atlyginimas ne ką didesnis už minimalų atlyginimą ir labai artimas ieškovės gautoms pajamoms, todėl šalių pajamų dydis šiuo atveju absoliučiai neapsprendžia kiekvienos jų indėlio į bendro turto pagerinimą. Juolab, kad šalys tuo metu gyveno kaip šeima ir visiškai šimtu procentu jų išlaidos nebuvo atskirtos (bendrai perkamas maistas, buities reikmenys, pragyvenimo išlaidos ir pan.). Kadangi šalys nevedė tikslaus kiekvieno įnašo į ginčo turtą apskaitos, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti šalių kiekvienos prisidėjimą finansiškai prie turto pagerinimo išlaidų. Ieškovė taip pat mokėdavo už komunalines paslaugas. Mano, jog ieškovė įrodė, kad abiejų šalių indėlis - tiek finansinis savo asmeninėmis lėšomis, tiek savo asmeniniu darbu ir pastangomis, atsižvelgiant ir į bendrą šalių gyvenimą bei šeimyninių santykių kūrimą, buvo apytiksliai vienodas. Anot ieškovės, atsakovas neįrodė savo didesnio indėlio į bendro turto pagerinimą. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie ketinimą išimtinai savo asmeninėmis lėšomis gerinti ginčo turtą, o ieškovė būtų davusi atsakovui atitinkamiems veiksmams sutikimą. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tarp šalių buvus susitarimą, kad atsakovas, investavęs lėšas į ginčo turtą, įgis daugiau teisių į bendrąją nuosavybę nei ieškovė. Tad atidalijant išmokama piniginė kompensacija privalo atitiktiatidalijamos dalies rinkos vertę. Be to, pažymi, jog į turto pagerinimą investavus dideles sumas, bendro turto rinkos vertė gali būti maža ir atvirkščiai - investavus sąlyginai nedideles sumas, daikto rinkos vertė gali būti labai didelė (naudojant tas pačias medžiagas pastatyto gyvenamojo namo vertė Vilniaus r. ir Akmenės r. bus kardinaliai skirtinga). Todėl esminę reikšmę nustatant kompensacijos dydį turi ne šalių į turto pagerinimą investuotos lėšos, o šio Turto rinkos vertė teismo sprendimo priėmimo dieną. Nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki atsakovo pateiktos konsultacinės išvados surašymo praėjo beveik ketveri metai. Atsakovas neįrodė, kad ginčo turto vertė nuo 17 000,00 Eur iki, jo manymu, 60 000,00 Eur pakilo vien tik išimtinai dėl atsakovo veiksmų, atliktų darbų, atsakovo įdėto indėlio į ginčo turtą, investuotų lėšų, o ne, pavyzdžiui, dėl ieškovės analogiškų veiksmų, pokyčių rinkoje ar pan. Ieškovė laikosi nuomonės, kad ginčo turto rinkos vertė, sąlygota pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje (kainų padidėjimo) ir jos kartu su atsakovu bendrų veiksmų pagerinant turtą, yra 80 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodo, jog ieškovė tvirtina, kad už perkamą turtą ieškovė sumokėjo 1 000,00 Eur avansą, tačiau iš tiesų ieškovė tik pasirašė preliminariąją sutartį, o 1 000,00 Eur avansas buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, kuriuos ieškovei perdavė pats atsakovas. Atsakovo tėvo P. T. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad būtent preliminariosios sutarties sudarymo dieną, t. y. 2019-03-19 P. T. iš savo banko sąskaitos grynaisiais pinigais išsiėmė 1 000,00 Eur, kuriais ir buvo atsiskaityta sudarant preliminariąją sutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra dalinamas ne įgytas, o iš esmės pagerintas turtas. Byloje pateikta daugybė įrodymų apie, jog nekilnojamasis turtas, kurį 2019 m. nupirko ieškovas ir atsakovė, ir nekilnojamasis turtas, dėl kurio dabar vyksta ginčas, yra iš esmės skirtingi objektai, t. y. buvo nupirktas 50,50 kv. m visai kitokios formos, tūrio, šildymo būdo, stogo dangos, išorės ir vidaus apdailos sodo namelis. Sodo namelis buvo iš esmės perstatytas. Namo bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m, pastatas buvo apšiltinas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, atlikti namo išorės ir vidaus apdailos darbai. Po rekonstrukcijos pastate buvo suformuotos naujos patalpos. Visiems darbams atlikti reikėjo didelių lėšų. Atsakovas įdėjo didesnę dalį savo asmeninių lėšų į atliktus turto pagerinimo darbus, todėl ieškovės reikalavimas atidalijant turtą priteisti jai kompensaciją, lygią 1/2 turto vertės, yra nepagrįstas. Byloje gausu įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad sodo pastato rekonstrukcija didžiąja dalimi buvo atlikta iš asmeninių N. T. lėšų, t. y. P. T. bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą pervedė 11 700,00 Eur, kita dalis - 21 300,00 Eur buvo perduota atsakovui grynaisiais pinigais arba sumokant už statybines medžiagas/paslaugas tiesiogiai pardavėjui/paslaugos tiekėjui. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė P. T. banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad grynieji pinigai buvo nuimami ir perduodami sūnui dalimis, taip pat turto rekonstrukcijos laikotarpiu buvo nuolat atsiskaitoma statybos prekių parduotuvėse, perkami statybiniai blokeliai ir kt. Pažymi, jog grynaisiais iš P. T. gautais pinigais buvo atsiskaityta stogdengiui - 4 000,00 Eur, santechnikui už darbą ir medžiagas - 7 000,00 Eur (buvo klojamos kanalizacijos trasos, pirktas boileris, radiatoriai, pečius ir kt.). Atsakovas taip pat teikia dalį išlikusių pirkimo kvitų/apmokėtų sąskaitų/užsakymų kopijų 10 731,00 Eur sumai, kurios patvirtina, kad būtent atsakovas mokėjo už didžiąją dalį pirktų prekių ir atliktų paslaugų. Ieškovė į bylą taip pat pateikė kvitų kopijas, neva įrodančias jos lygiavertį indėlį į turto pagerinimą. Tačiau kvitų ieškovė yra surinkusi vos už 3 327,00 Eur, iš šios sumos, be kita ko, reikėtų atimti tokias prekes kaip drėgnos servetėlės, ledai, sausainiai, mineralinis vanduo, alus ir pan. Ieškovė dublike iš esmės neigia visus byloje esančius įrodymus, tačiau pati negali nei pagrįsti, nei paaiškinti, iš kokių lėšų buvo atlikti tokio masto rekonstrukcijos darbai. Ieškovė ginčija net atsakovo pateiktą 2021-06-22 vartojimo kredito sutartį, nurodydama, kad gauta 2 300,00 Eur kredito suma buvo panaudota ne sodo namelio rekonstrukcijos darbams užbaigti, o valties bei priekabos pirkimui. Tačiau teikiama teismui valties pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad ieškovės nurodoma valtis buvo pirkta 2021-01-12, t. y. daugiau nei penki mėnesiai iki kredito sutarties pasirašymo. Atsakovas taip pat paaiškina, kad papildomu kreditu gauta 2 300,00 Eur suma buvo panaudota laminato, plytelių pirkimui bei išklojimui, maišytuvo, kitų reikalingų statybinių medžiagų bei įrankių pirkimui (klijams, paklotams ir kt.). Atsakovas sutinka, kad dalis fasado apdailos darbų buvo atlikti bendru darbu. Būtent dėl šios priežasties, kaip ir nurodyta atsiliepime, atsakovas sutinka sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur už namo apšiltinimo darbus. Ieškovė tvirtina, kad iš savo asmeninių lėšų ji pirko statybines medžiagas, pvz., 2019-05-24 parduotuvėje DEPO pirko akytojo betono blokus. Tačiau minėti blokai buvo perkami iš atsakovo tėvo nuimtų grynųjų pinigų. Iš pateiktų P. T. banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2019-05-22 (operacijos data) buvo nuimta 600,00 Eur, o 2019-05-24 – 700,00 Eur. Nuimti pinigai buvo panaudoti apmokant ieškovės pateiktą sąskaitą. Atsakovo nurodomą aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktoje DEPO sąskaitoje esantis įrašas, kad už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Be kita ko, ieškovė dublike nurodo ir tai, kad nenustatyta, jog atsakovas būtų informavęs ieškovę apie ketinimą išimtinai savo asmeninėmis lėšomis gerinti ginčo turtą, o ieškovė būtų davusi atsakovui atitinkamiems veiksmams sutikimą. Taip pat, anot ieškovės, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių buvus susitarimą, kad atsakovas, investavęs lėšas į ginčo turtą, įgis daugiau teisių į bendrąją nuosavybę nei ieškovė. Atsakovas pažymi, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai)visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Byloje esantys įrodymai bei paaiškinimai patvirtina faktą, jog bendra suma, kurią atsakovas išleido dalijamo nekilnojamojo turto įsigijimui ir rekonstrukcijai, yra 48 000,00 Eur. Tuo tarpu ieškovės indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės turto įsigijimą ir pagerinimą yra žymiai mažesnis. Be to, šalims jau nebegyvenant kartu, atsakovas savo lėšomis įrengė garažą, jį apšiltino, uždėjo stogą ir kt. Atsakovo nuomone, byloje gausu įrodymų, patvirtinančių atliktų turto pagerinimo darbų mastą bei kainą, todėl ieškovės teiginiai, apie tai, jog turto vertė galėjo padidėti ne dėl atliktų rekonstrukcijos darbų, o dėl, pavyzdžiui, pokyčių rinkoje, yra niekuo nepagrįsti ir nelogiški.

2. Teismo posėdžių metu ieškovėpalaikė savo ieškinį, parodė, jog su atsakovu gyveno nuo 2017 m. Du metus nuomojosi butą, po to kartu nusprendė įsigyti sodo namelį. Ji sakė atsakovui, jeigu jau perka sodo namą, tai per pusę. Atsakovas sutiko. Maistą ji pirkdavo, mokėdavo už komunalinius. Atsakovu pasitikėjo, jautėsi kaip šeima. Kadangi ji jau turėjo skaudžią patirtį santuokoje, nenorėdama, kad tai pasikartotų, susitarė su atsakovu, jog turtą įgis per pusę ir jį rekonstruojant ji daugiau dirbs, nes turi tame patirties. Su atsakovu nesitarė, kad jo dalis bus didesnė. Priešingai, buvo susitarę, jog kadangi ji turi daugiau patirties ir sugeba, ji daugiau dirbs prie statybų. Atsakovas ne itin moka ir nusimano statybose. Jiems pagelbėjo atsakovo tėvas P. T., jos sūnūs N. ir D., jos dukros draugas J., jos kolega K. V., bendri pažįstami. Nežino, kiek atsakovo tėvas prisidėjo finansiškai, jai niekas nesakė. Ji suprato, kad tai, ką sukūrė, priklauso abiem su atsakovu per pusę, nes iš jos pusės daug kas padėjo darbu. Vėliau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebebuvo įmanoma gyventi. Atsakovas ėmė jai priekaištauti, sakyti, jog kadangi jo tėvas davė daugiau pinigų, tai jam (atsakovui) priklauso didesnė dalis turto. Ji išsikraustė 2021-08-27. Kai ji paliko atsakovą, atsakovas pasakė, kad viską iš jos atims. Sodo pastatas iš esmės buvo rekonstruotas. Ji iš savo pinigų investavo 7000,00 Eur paskolą, 1000,00 Eur avansą buvo sumokėjusi, 6700,00 Eur davė/paskolino mama (iš jų 1900,00 Eur valymo įrenginiams buvo skirta), jos vaikai padėjo – sūnus N. pravesdavo pinigų, maisto pirkdavo, ji tuo metu 2019-2021 m. dirbo lakuotoja – dažytoja (duris dažo su pulverizatoriumi vėdinimo kamerose), ant popieriaus rodė minimumą visuomet, tačiau atlyginimas buvo didesnis, pažįstamiems ir draugams padėdavo papildomai (tapetuodavo, lakuodavo, dažydavo) per mėnesį arba du mėnesius kartą padėdavo, gaudavo apie 200,00 Eur, tiksliai nepamena, statyboms pinigų nuo kolegų skolinosi, po to atiduodavo. Statybinėms medžiagoms kažkokią dalį davė ir N. tėvas, o kiek, ji nežino. Nesutinka su 33 000,00 Eur suma, tačiau negali pasakyti, su kokia suma sutinka. Negali pasakyti, kiek ji išleido medžiagoms savo pinigų, neskaičiavo, ji pirko daug ką, viskas aprašyta, tai varžtam duodavo, tai tam, tai tam, nebuvo taip, kad neprisidėjo. Meistrams duodavo ir ji pinigų. Blokelius pirko ji. Su atsakovu užrašų nevedė kas kiek ir ko perka, kas mėnesį neskaičiuodavo jokių balansų, paskolą padėjo atsakovui sumokėti, už elektrą sumokėdavo. Ji armavo, šiltino, gruntavo, vidaus apdailą darė. Tam meistrų samdyti nereikėjo. Sakė N. ir jo tėvui, jeigu nebūtų ji tiek daug dirbusi, būtų daug daugiau pinigų reikėję tam namui. Jie taip ir buvo susitarę, kad ji dirbs, nes sugeba. Ji su buvusiu vyru prie namų statybų yra dirbusi. Ji sakė atsakovui, kad jos artimi žmonės padės, taip ir buvo. Atsakovas nemokėjo dirbti tokių darbų. Namo įrengimas vyko bendrai, neskirstant, kas kiek įdeda. Darbu iš jos pusės žmonės prisidėjo didžiausia dalimi. Ji mano, kad jai su atsakovu po pusę vienodos dalys priklauso. Ji didesne dalimi prisidėjo savo darbu, o ne finansiškai. Pamatus jos vaikai padėjo išpilti. Ji pati ir akmenis vežė, valgyti darė. Didžiausi darbai daugiausia vyko savaitgaliais. Apsitardavo abu su atsakovu dėl darbų, prašydavo abu savo pažįstamų pagalbos. Žino, kad buvo kažkiek sumokėta už darbą jos kolegai K. V., nežino, ar 550,00 Eur, nematė, ar davė metalo atsakovas K. už darbą. Stogą dengė atsakovo pažįstamas, padėjo ir jos sūnus D. bei dukros draugas J. Betonavo pažįstami, nepamena, kas jiems mokėjo. Atsakovas ne visada jai sakė, kiek jo tėvas jam duoda pinigų, ką jie ten tardavosi, ji nežino. Atsakovas neminėjo, kad reikės grąžinti tėvui pinigus. Ji vertino, kad tie pinigai skirti jų buities gerinimui. O ji savo mamai sakė, kad grąžins pinigus, kai turės. Ji nevedė jokių užrašų, netikėjo, kad išsiskirs su atsakovu, visada norėjo gyventi su atsakovu, tačiau atsakovas pasirinko alkoholį, o ne ją, ne namus. Po namelio rekonstrukcijos buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, tačiau neįregistruoti, nes sugalvojo dar pasistatyti garažą. Po to turėjo tvarkyti visus dokumentus, tačiau nebespėjo.Ji viską darė, visur dalyvavo, visur dirbo. Vertina, kad jos darbo kokybė yra tikrai gera. Statyboms naudojo savo automobilį, vežė statybines medžiagas. Sutinka, kad medžiagas vežė ir atsakovo tėvas, bet pagrinde vežė ji su N. Nuo balandžio mėn. iki rugsėjo mėn. pastatė namą, pinigų tam sutaupė skolindamasi iš kolegų, pati dirbo, turėjo santaupų. Jai išėjus, nebuvo tik garažo stogas uždengtas ir lietvamzdžiai nebuvo sudėti. Garažo apšiltinimą padarė ji pati, sienas šiltino, normavo su tinku, sąramas / lovius susuko virš langų, nes N. su tėvu nemokėjo. Šiltnamį nugriovė, pamatus išardė. Ūkinis pastatas taip pat yra nugriautas. Kiek mokėjo santechnikui, nepamena. Stogdengys buvo pažįstamas, J. padėjo, jos pusbrolio sūnus. Elektrą vedžiojo N. sesers vyras, jam nieko nemokėjo. Tvorą ir laiptus pažįstami pylė. Visiems mokėjo simbolinę kainą.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžių metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog jis visą laiką buvo dirbantis. Gyvendami su ieškove bute nusprendė pirkti sodą. Jo tėvai nenorėjo, kad jis pirktų, bet kadangi S. labai norėjo, nusprendė pirkti. Pradėję kartu gyventi santaupų neturėjo nė vienas, vos sukrapštė sklypo pirkimui, abu pasiėmė paskolas. Nusprendė pasiimti paskolą, dar susitarė, kad jo tėvas parduos mišką, duos pinigų ir padės pasistatyti. Nusipirkę sodo namelį apsigyveno sklepe ir iš karto pradėjo namelį ardyti savo jėgomis. Kol ardė ir apsivalė sklypą, jo tėvas per aukcioną pardavė mišką. Gavo tėvas 44 000,00 Eur. Tada tėvas pradėjo pirkti statybines medžiagas. Iš savo darbo pajamų jis su ieškove galėjo tik pragyventi, praktiškai viskas buvo perkama iš tėvo pinigų, jie su ieškove smulkmenas nupirkdavo, pavyzdžiui, makroflekso, nes reikėjo ir paskolas mokėti, pragyventi. Ieškovė ir į svečius mėgo važinėti, reikėjo pirktis kurą. Pagrinde viską jo tėvas prižiūrėjo ir organizavo, nes jis su ieškove išeidavo į darbus, neturėjo laiko abu. Parvykdavo iš darbų apie 18 val. abu, ne visada vakarais dar eidavo darbuotis. Spalio mėnesį namas jau praktiškai buvo pastatytas, jie iš sklepo persikėlė gyventi į namą. Tad vien per savaitgalius per tokį trumpą laiką nebūtų buvę įmanoma pastatyti namo. Prisimena, jog stogdengys buvo jo draugas telšiškis. Tėvukas viskam vadovaudavo. Mūrininkas – ieškovės kolega, kiek prašė, tiek sumokėjo, sumokėjo 550,00 Eur ir už pamatus dar 200,00 Eur. Tas pats kolega langus statė, atsilygino metalu, kurį jis (atsakovas) nupirko iš savo darbo, metalo vertė 300,00 Eur. Grindis betonavo samdyti betonuotojai su įranga. Plytelių klijavimui samdė meistrą, mokėjo pinigus. Jie su ieškove statyti viską patys tam neturėjo laiko. Daug kas buvo samdoma. Atsakovės sūnūs nė vienas nesirodė, nė kojos nekėlė. Vėliau su S. prasidėjo nesutarimai, ji pradėjo savo telefoną slėpti, išjunginėti garsą, mano, kad gal draugų susirado. Taip pat pradėjo gyventi ieškovės sūnūs kartu, žentas J., buvo nebepatogu namuose. J. jam yra parašęs žinutę, kad jis padėjo jam (atsakovui), o ne S. Be to, yra ir S. pripažinusi jam žinute, kad pardavę namą tėvukui grąžins abu skolą. Iki teismo S. buvo sutikusi su 15 000,00 Eur kompensacija, po to pradėjo kompensacijos dydį vis kelti. Jis būtų ryžęsis ir 17 000,00 Eur kompensaciją sumokėti. Dar prieš jo mamos mirtį visi kartu apsitarė dėl namo. S. sako: „darom darom“. Jo tėvas žadėjo parduoti mišką, S. mama sakė, kad duos pinigų. Po to jo mama gyva dar būdama pradėjo sakyti, ar vienas pats jo tėvas ir pastatys tą namą. S. pasakė, kad jos mama nebeturi iš kur duoti pinigų, pradėjo gudrauti. Jis tada sakė S., kad jis tokiu atveju turi didesnę dalį tvarkytis. Sutinka, kad S. dėjo fasadą. Prisimena, pasikvietė meistrus, jie pasakė, kad kainuotų 2 000,00 Eur. Tada nutarė su S., kad užsidės jie dviese, jis padėjo S., tad vertina, kad jų abiejų darbas buvo po 1 000,00 Eur. Tačiau norint dabar uždėti ant namo fasado dekorą, reikia viską tvarkyti, nes padaryta su broku. S. darbavosi ir viduj, špakliavo, tačiau irgi su broku, dar ir didelį langą sudaužė, daug medžiagų buvo sugadinta, sudžiūvo. Trinkeles sudėjo S. sūnūs su broku, reikalingi guminiai batai po lietaus. Prisimena, jog jis avansą 1 000,00 Eur sumokėjo iš tėvo paimtais pinigais, yra sąskaitos išrašas, kad prieš pirkimą buvo nuimta 1 000,00 Eur. Taip pat iš savo paskolos sumokėjo 9 000,00 Eur. S. sakė, kad jai padės mama, po to pradėjo gudrauti. Jo sesuo su šeima gyvena pas jo tėvų. Tėvai pasakė, kad sesei paliks namą (duomenus neskelbtini), o jam padės pasistatyti namą, pardavus mišką. Ta dalis pinigų, kuriuos jam skyrė tėvas, - tai palikimo dalis jam iš tėvų. Už blokelius Depo parduotuvėje mokėjo ne S., o jo tėvas. Yra sąskaitos išrašas, kad buvo nuimta 600,00 Eur, po to 700,00 Eur. Blokeliai kainavo apie 1 100,00 Eur. Jis, tėvas ir S. nuvažiavo į Depo, nupirko blokelius ir paprašė, kad Depo su savo transportu atvežtų. Parduotuvėje jų paprašė paso. Pasą turėjo tik S., ji ir padavė, tad jos vardu sąskaitą ir išrašė, nors pinigai buvo jo tėvo sumokėti. Kadangi pirko už tokią sumą, iš Depo gavo dovanų 100,00 Eur kuponą. Tai langams sąramos bekainavo tik 20,00 Eur, o ne virš 120,00 Eur, kaip kad teigia ieškovė, neva sumokėjusi. Langai su durimis kainavo apie 5 000,00 Eur, buvo mokama iš tėvo pinigų. Santechnika su darbu ir medžiagomis kainavo apie 7 000,00 Eur. Darbininkams buvo mokama. Stogą dengė, gipsą viduj dėjo, profilius susuko pažįstamas iš Telšių, sumokėjo apie 4 500,00 Eur. Jo sesers vyras elektrą išvedžiojo, jam pinigų nemokėjo, padėjo jam kaip giminaičiui. Sutinka, kad ieškovė disponavo 11 000,00 -12 000,00 Eur suma, jos indėlio neneigia. Namo dokumentai šiai dienai yra nesutvarkyti. Išeidama ieškovė visus dokumentus susirinko, buvo pasiėmusi netgi jo prisijungimus, nuosavybės dokumentus. Po to, kai ieškovė išėjo, dar buvo uždėtas garažo stogas, mediena, skarda, apskardintas, pakalimai, lietaus sistema, tai vertina apie 2 500,00 – 3 000,00 Eur suma.Susitarimas su ieškove perkant sodo namelį buvo toks, kad jie galvojo nusipirkti tik mažą namą ir gal šiek tiek jį pasitvarkyti, dėtis lygiomis dalimis ir kad jo tėvas bei ieškovės mama prisidės. Kai jis pajuto, kad nebe lygiomis dalimis investuojama, jis ieškovei pasakė, jog jeigu jis viską daro vien iš tėvo pinigų, reikia važiuoti ir persirašyti dalis arba jos mama tegul prideda tiek pinigų. Prisimena, jog tokio pokalbio metu ieškovė tik pradėjo verkti, o dabar viską dalija lygiomis dalimis. Jis viso to neįformino raštiškai. Kai pasakė ieškovei apie tai, dar apie 5 mėnesius kartu gyveno, tačiau jau juto, kad kažkas yra negerai. S. jam žinute yra sutikusi, kad grąžins tėvui pinigus abu. Kai statė namą, S. viską žinojo, kiek jo tėvas duoda pinigų, jie patys gi tiek pinigų neturėjo. Jis vedė apskaitą, saugojo čekius, tačiau per tiek metų kiti jau pabalo. Jo tėvas visą laiką skaičiavo pinigus, nepasitikėjo nė vienu iš jų,žinojo, kad jis (atsakovas) „razbaininkas“, jam pinigų nepatikėjo. Tik kai tėvas žinodavo, kad reiks kitą dieną mokėti, tada pervesdavo jam. Tiksliau ne pats tėvas, o jo sesuo gelbėdavo tėvui su bankiniais pavedimais ir pinigų nuėmimu. Taip pat meistrai važiuodavo pas tėvą pasiimti pinigų vakarais už darbus. Tėvas išnešdavo ir atiduodavo pinigus meistrams. Raštu su tėvu jis jokių sutarčių nedarė, buvo tik žodinis susitarimas su tėvu. Samdė meistrus, tačiau jie nebuvo iš firmų, buvo patentininkai, iš skelbiu.lt. Kiek žino, J. savo darbą buvo įvertinęs 1 200,00 Eur suma. Jis padėjo griauti, žemes vežti, skardą užkelti ant stogo. J. ne kažkoks specialistas. Kol jis sklepe su ieškove gyveno, S. sūnūs nepadėjo nieko, pati S. žvyrą tempė, o sūnūs mašinoj sėdėjo ir nepadėjo. Kai pasistatė namą, tada jau atėjo pagyventi sūnūs. Jis pirko namui polistirolą, o jį dėjo ir fasadą tinkavo S. Galvojo, kad gyvens su ieškove, todėl nepersirašė nuosavybės dokumentų. Žinojo, kad mama jos turi pinigų, ji žadėjo ir virtuvinį padėti nusipirkti. S. uždirbdavo 450,00 Eur, susimokėdavo paskolą, už elektrą mokėjo. Valgyti pirkdavo tai ji, tai jis. Statyboms jie daug neišleisdavo, neturėjo iš kur, nes ir kurui reikėjo, mėgo važinėtis. Pradžioje su S. jie nežadėjo tokių didelių rekonstrukcijų daryti. Planavo investuoti tik 10 000,00 Eur. O kai pradėjo, pamatė, kad nėra galo pinigų ėmimui iš tėvo. Tuos visus pinigus tėvas jam davė asmeniškai, nes jis (atsakovas) atsisakė sesers naudai tėvų palikimo. Nesitarė su tėvu, kad jis jam grąžins pinigus. Jo tėvas daug prie statybų yra dalyvavęs, supranta tokius dalykus. Tėvas viską organizavo, ką meistras pasakydavo, tą važiuodavo pirkti. Jo tėvas tuo metu jau nebedirbo, galėjo visą laiką būti prie statybų. Tėvas taip pat daug savo technikos naudojo prie statybų. Ieškovė, išsikraustydama, išsivežė tai, ką pirko - biotualetą, perforatorių, skalbimo mašiną. Laminato ieškovė nedėjo. Jis pats nugruntavo garažo sienas, jau išėjus ieškovei dėjo garažui stogą, skardą, pakalimus, vėjalentes, lietaus sistemą sudėjo, vatą, polistirolą, papildomai tinkavo, kad vanduo neįsigertų, du metus prižiūri, pečių kūrena. Ieškovė išvykdama dar pasiėmė žoliapjovę, vidaus laiptus. Ką buvo įmanoma, tą pasiėmė. Ką meistrai darė, viskas padaryta kokybiškai. Jis virš 50 000,00 Eur investavo, o ieškovė – apie 11 000,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. (ieškovės sūnus) parodė, jog savo darbu pagelbėjo mamai prie statybų, t. y. kasė žemę, griovė lauko tualetą, vežė betoninį gruzą, sudėjo garažo langus, apie pusantros dienos kartu su broliu klojo trinkeles aplink namą, jas sudėjo, kaip mokėjo, garažo vainikui reikalingą betoną padėjo sunešti, padėjo stogdengiui prie garažo stogo. Taip pat savo mamai finansiškai padėjo, pervesdavo pinigų, reikėjo ir maistui. Žino, jog sesers draugas J. padėjo seną stogą griauti, jis ten po darbų kokį mėnesį ar du važiuodavo. Už darbus nemokėjo jam (liudytojui) nei mama, nei N. (kiek liudytojas savo darbą vertina finansine prasme, teismui jis negalėjo įvardinti). Padėjo jis mamai, kad jai reiktų mažiau pinigų investuoti. Kiek matė, tai mama su N. viską bendrai darė. O jeigu, pavyzdžiui, N. žvyro važiuodavo parvežti, mama kitus darbus darė – valydavosi, maistą gamino. Jo mama visą lauko fasado apdailą atliko, vidaus sienų, lubų apdailą. Mama ir N. pinigų užsidirbo dirbdami savo darbus, taip pat N. tėvas padėdavo, jis (liudytojas) prisidėdavo, mamai siųsdavo pinigų maistui, jo močiutė (ieškovės mama) duodavo, bet visų smulkmenų nelabai žino. Atsakovo tėvas statybų procese dalyvavo, kartais per savaitę iš viso neatvažiuodavo, kartais būdavo dažniau.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. (atsakovo sesuo) parodė, jog gyvena kartu su savo tėvais viename name. Buvo susitarimas jų šeimoje, kad tėvas parduos mišką ir broliui iš tų pinigų statys namą, tačiau su sąlyga, kad tėvų namas atiteks jai. Beveik už visas statybas tėvas mokėjo, darbais prisidėjo, naudojo savo techniką, kontroliavo visus darbus, išlaidas, meistrams vadovavo. Jos mama įtarinėjo S., sakydavo, ar jų šeima vieni turi pastatyti tą namą. S. atsakydavo, kad jos mama pinigų neturi statyboms. Kiek ji žino, pinigų nei N., nei S. statyboms neturėjo. Jos vyras padėjo išvedžioti elektrą. Ji S. klausė, iš kur ji taip moka tinkuoti lauko fasadą. S. jai pasakė, kad iš „google“, iš interneto pasižiūri ir išmoksta. Brolis jai sakė, kad daug yra broko pridaryta. Taip pat matė namuose didelį langą įskilusį. S. pasakė, kad pastatė šildytuvą šalia lango, norėdama kažką išdžiovinti, ir langas įskilo. Kiek tėvas tiksliai skyrė pinigų iš parduoto miško N. namo statyboms, ji nežino, bet pinigai buvo pastoviai nuiminėjami ir kalbama, kad reikia tam ir anam. Tėvas banko kortele naudotis nemoka, pinigus padėjo blokeliams nuimti ji, taip pat padėdavo N. nuimti pinigus ir jų mama. Tėvas prie statybų nuo ryto iki vakaro būdavo, kartais pusę tik dienos. S. tėvai prie statybų niekada nepasirodė. Mama tėvą buvo perspėjusi, kad jis įklius, įdės daug pinigų, sveikatos ir bylinėtis dar teks. Žino, kad už blokelius mokėjo tėvas, ji per du kartus nuėmė 600,00 Eur ir 700,00 Eur nuo tėvo sąskaitos. Tėvas pasakojo, kad Depo parduotuvėje paprašė paso, tėvas su broliu neturėjo pasų, tik S. turėjo, tad jos vardu sąskaitą ir išrašė. Bet sumokėjo tėvas pinigus. Tėvas sakė, kad bandė kalbėtis taikiai su S., bet S. nėjo į kalbas.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas P. T. (atsakovo tėvas) parodė, jog jo žmona buvo serganti, pradėjo kalbėti, kad reikia padalinti turtą vaikams, sutarė, kad (duomenus neskelbtini) esantį namą paliks dukrai, o sūnui pastatys namą. Jis turėjo miško, sutarė, kad parduos ir prisidės prie statybų. Pardavus mišką gavo 44 000,00 Eur, už aukcioną sumokėjo apie 2 500,00 Eur. Kitus pinigus leido statybai, nuo namo pamatų iki viršaus. Pinigus skyrė grynai sūnui, nes buvo pažadėjęs sūnui pastatyti namą. Pastatė labai greitai, per maždaug 5 mėnesius. Samdė meistrus, dirbo patys daug. Namo statybai jis išleido beveik 34 000,00 Eur grynai savo pinigų. Žinojo, kad sūnus ir S. namą nusipirko per pusę, bendrai. Namas iš esmės buvo perstatytas, padidintas. Pamatus patys išsibetonavo, nes mokėjo. Jis nematė ieškovės dirbant prie pamatų. Pamatams reikėjo žvyro, armatūros. Viskas iš jo pinigų buvo pirkta. Dėl sienų – tai reikėjo pirkti blokelius. Nuvykus į Depo pasakė, kad šiuo metu neturi, paprašė, kad informuotų, kai turės. Jis nusiėmė 600,00 Eur ir 700,00 Eur blokeliams, iš karto 1 000,00 Eur nedavė bankomatas. Kai paskambino iš Depo, kad atvyko blokeliai, vyko visi trys – jis, sūnus ir ieškovė. Depo parduotuvėje jų paprašė asmens dokumento. Tačiau nei jis, nei sūnus neturėjo, o turėjo tik S. Tad ji ir padavė. Bet pinigus sumokėjo jis, 1 200,00 Eur už blokelius. Pamena, tada dar gavo 100,00 Eur vertės kuponą. Kai išmūrijo blokelius, reikėjo ant durų ir langų dėti sąramas, nuvyko su tuo kuponu į Depo, primokėjo 20,00 Eur ir nupirko. Blokelius mūrijo samdytas meistras, jam sumokėjo 600,00 Eur ir dar metalo davė. Tas pats meistras sudėjo ir langus. Langus pirko (duomenys neskelbtini). Su meistru atsiskaitė. Stogui medieną pirko (duomenys neskelbtini). Stogo danga – metalinė, pirko (duomenys neskelbtini), iš jo pinigų. Jis pats važiavo pirkti stogo dangą. Stogą dengė meistras iš (duomenys neskelbtini) (dabar jau miręs). Jam jis atsiskaitė savo grynais pinigais kiekvieną vakarą. Kas vakarą baigęs darbus meistras užvažiuodavo ir jis sumokėdavo meistrui arba pats nuvykdavo į statybas ir sumokėdavo. Santechnikai medžiagas supirko taip pat jis. Ieškovė dirbdama prie namo pridarė broko. Ieškovė taip pat lauke apšiltinimą dėjo, padedant jo sūnui N. Meistrai būtų kokybiškai padarę už 2 000,00 Eur. Dabar yra pridaryta broko. Kai kur buvo klijuojama ne su klijais, tad atsilupo. Jis pats prie statybų buvo ir dirbo beveik kiekvieną dieną. Ir pinigus sekė, niekam pinigų jis nepatikėjo, nežinojo, kur N. su S. juos gali išleisti. Jei jau jis ėmėsi statybų, tai jis ir valdė pinigus. Jo investuoti pinigai – tai jo su žmona turto dalis N. Iš N. šių pinigų neprašo, dovanojo sūnui, ir ne kitam, tik sūnui. Ieškovei nedovanojo, ji jam svetimas asmuo. Jeigu būtų gyvenęs sūnus su S., jis jos nebūtų išvaręs. S. žadėjo gyventi su N., neišeiti. Jis su S. nei draugavo, nei pyko ant jos, pasikalbėdavo. N. darė tai, ką mokėjo – vežė cementą, skiedinį, darė laiptus, tvorą. Sūnui grynųjų duodavo gal 50,00 – 100,00 Eur, kad nupirktų kokių smulkmenų. S. grynųjų jis nedavė. Savo lėšomis šalys beveik neprisidėjo prie statybinių medžiagų pirkimo. O tie kvitai, kuriuos į bylą pateikė S. – tai paimti iš N. mašinos, ką S. rado, tą pasiėmė. Ką S. pirko banko kortele, jis nežino. Dėl S. sūnaus, kuris apklaustas liudytoju, darbo – tai kai reikėjo žvyrą kasti, kur planavo garažą statyti, S. paprašė padėti, jis kokias tris krūveles atvežė, pasakė S., ko čia varai mane dirbti ir išvažiavo. N. taip pat palangėms sąramas pasidarė. Gegnes kėlė ant stogo jis, N., J. ir meistras. J. yra parašęs žinutę, kad dirbo N., ne S.. Prie trinkeliųdėjimo dirbo S. sūnūs, tačiau dabar reikia imti jas lauk, nes kaupiasi vanduo. Ką darė meistrai, padarė idealiai, o kur S. ir jos sūnūs – vien brokas, langą didelį sudaužė, špaklius lupasi, byra. Jie dirbo bet kaip, matyt, žinojo, kad S. negyvens, tik pinigų iš to pasiplėš, dabar ir reikalauja 40 000,00 Eur. N. ko nemokėjo, to pats nedarė.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. (kaimynė) nurodė, jog žino, kad šalys nebegyvena kartu ir šioje byloje S. bando prisiteisti tai, ką ji investavo ir savo darbu. Prisimena, jog buvo pavasaris, kai N. ir S. parėjo gyventi. Tada ir susipažino, bendravo gana kaimyniškai ir draugiškai, susibičiuliavo. Matė, jog vyko griovimo darbai, po to – statybos. Statybas vykdė patys, viską ardė, padėjo vaikai, jokių įmonių ji ten dirbančių nematė. Matė kažkokius pašalinius žmones. Statybos truko apie metus su viršum. S. dirbo prie statybų, nuo plytų iki namo tinkavimo, šiltinimo, klijavimo. Matė savo akimis, kaip S. dirbo daug. Viduj, kiek žino, grindis S. dėjo, tinkavo. Teko jai matyti ir dažymą, tapetavimą, glaistymą, langų apdirbimą. Statybas vykdė patys dėl finansinės padėties, neturėjo iš ko samdyti. Kiek S. mokėjo, tiek darė. Šalių giminaičius matė – atsakovo tėvą, padėjo ir S. vaikai, S. dukros draugas. N. kažką darė, bet, jos nuomone, daugiau stovėjo, dirbo nedaug, vadovavo paradui labiau, atnešinėjo košę N., o S. tepliojo glaistą, ne N. Jokių piktumų neturi nei ant vieno. Mano, jog negali S. nukentėti, investavusi tiek darbo. Pirmą žiemą po išsikraustymo pečių atvykdavo kūrenti S., po to pradėjo N. tėtis prižiūrėti. Dabar N. gyvena tame name maždaug nuo pavasario, gal apie porą mėn. Statybos vyko ir išeiginėmis, ir vakarais. Stogą dengė N. pažįstamas. Namą apšiltino S. Sienas mūrijo visi. Nevedė dienoraščio, kas ką ten statė. Žino, kad samdė kažką plytelių klijavimui. Nežino, kas santechniką vedžiojo. Dėl finansinių reikalų žino, kad S. ir N. turėjo paskolas ir N. tėvas kažkiek investavo į statybas. Buvo momentas, kad buvo sunku S., nes pinigų neturėjo, net galvą su kuo neturėjo plauti. Techniką N. tėvas davė. S. didelius darbus darė, ir statybinius, ir moteriškus. S. dirbo daug kaip moteris. Dėl darbų kokybės negali nieko pasakyti, ne ekspertė yra. S. sakė, kad N. tėvas pasisiūlė kažką nupirkti, langus sudėti. Neminėjo sumos, kiek. Kiek žino, S. mama davė pinigų valymo įrenginiams, po to S. išgyveno, kad nori su mama atsiskaityti kuo greičiau, nežino, ar atsiskaitė. Kiek žino, medžiagas vykdavo kartu N. su S. rinktis. Tačiau visko konkrečiai nežino. N. tėvas gana intensyviai gyveno tame gyvenime, jos nuomone, net per daug. Žino, kad langus važiavo N. tėtis pirkti, S. net pyko, kad jai neleidžia spalvos išrinkti. Vaizdas toks, kad gyvenimą ten ruošėsi tėvas sau, o ne S. su N. Tėvas būdavo daug, nuo ryto iki vakaro.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. (ieškovės bendradarbis) parodė, jog S. pažįsta apie 16 metų, yra bendradarbiai, o N. pažįsta apie 3 metus. Kai prasidėjo statybos, pradėjo viską nuo pamatų. Padėjo mūryti blokelius, viršutinį vainiką. Langus sudėjo, palanges lauko sudėjo. Daug pagelbėjo, dirbo, nebepamena visko. Padėjo kaip S. draugas ir bendradarbis. S. jam padėjo su dažymu namuose. Kai jis dirbo, N. tėvukas buvo, matė ir J., jis padėjo. Įmonė jokia nebuvo samdoma. S. visus naminius moteriškus darbus darė, armavo ant polistirolo, dėjo tinklelį, špakliavo. N. buvo košei maišyti, o S. visokius vyriškus darbus daug dirbo. Jis yra stalius, o S. dažytoja, duris dažo. Prie statybų savaitgaliais jis padėjo, vieną antrą kartą vakarais. Atsiskaitė jam vieną kartą, o šiaip draugiškai padėjo. Už pamūrijimą atsiskaitė S. 600,00 Eur davė ir N. metalo davė apie 200,00 Eur vertės. Jam mūrijant J. prinešdavo blokelių, N. košę maišė. N. tėvas žvyrą vežė, daugiau nematė jis. Laminatą jis sudėjo viename kambaryje, kitame kambaryje, kiek žino, dėjo pati S. Namas buvo pastatytas kažkur per vasarą. S. dirbdavo, po darbo eidavo papildomai. N. (duomenys neskelbtini) dirbo. Žino, kad N. tėvas statybas finansavo. S. sakė jam, kad padeda N. tėvas. Jis pirkdavo medžiagas, kartu važiuodavo visi trys pirkti medžiagų. Daugiau nežino, kas prisidėjo finansiškai. Savo darbo nevertino, nežino tiksliai įkainių, mano, būtų išėję keli tūkstančiai, jei būtų dirbęs svetimam.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. (atsakovo sesers sutuoktinis) parodė, jog N. su S. sugalvojo statyti namą. Gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio. Susitarė, kad uošvis parduos mišką, padės statyti namą, o jam su N. seserimis uošvis paliks namą. Didžioji dalis miško pinigų ėjo į namo statybas. Plytos, stogas. Jis pats elektrą vedžiojo, išskyrus pagrindinę skydinę, kanalizaciją padėjo nuvesti kelis šimtus metrų, kasė trasas. Statybos pagrindiniai darbai per pusę metų buvo padaryti. Jis pats nedalyvavo visuose darbuose. Elektrą jau rudenį, prieš žiemą, kai namas buvo pastatytas, vedžiojo. Lenteles vonioj dėjo, ant stogo padėjo skardą sukelti. Visko jau neprisimena. Matė, kaip meistrai pas N. tėvą atvykdavo, stogdengys tai tikrai atvykdavo, tėvas sumokėdavo. Žino, kad ir pats uošvis nuveždavo meistrams pinigus. Santechniką vedžiojo G., miręs jau žmogus. Kas pylė tvorą, nežino. Laiptus lyg tai pačios šalys darėsi. Tėvas traktorių su priekaba savo naudojo, vežė žvyrą, gruzą. Ekskavatorių nuomojosi. Žino, kad jo žmona nuėmė tėvo pinigus blokelių pirkimui. Pinigai pagrinde statyboms ėjo iš tėvo. Matė N. su S. dirbančius. S. lengvesnius galėjo darbus daryti. Vyrai sunkesnius dirbo, griovimus, kasimus, vežė gruzą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinystenkintinas iš dalies.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

10. Ieškovė S. P. ir atsakovas N. T. nuo 2017 m. gyveno kartu kaip sugyventiniai. Susituokę nebuvo.

11. Ieškovė S. P. nuo 2010 m. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Ji dirba dažytoja – lakuotoja. Nuo 2019-01-01 ieškovės darbo užmokestis buvo 557,18 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 397,00 Eur; nuo 2020-01-01 – 609,74 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 448,00 Eur; nuo 2021-01-01 – 643,83 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 469,00 Eur; nuo 2022-01-01 – 732,02 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 530,00 Eur.

12. Atsakovas N. T. dirba AB (duomenys neskelbtini). Gautas darbo užmokestis nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo12 298,16 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. vidutiniškai apie 1 118,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius - vidutiniškai apie 691,97 Eur per mėnesį.

13. 2019-03-19 ieškovė S. P., kaip pirkėja, pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodyta, jog pirkėja sumokėjo 1 000,00 Eur avansą.

2019-03-21 atsakovas N. T. su AS Bigbank sudarė kredito sutartį, kredito suma 10000,00 Eur, kredito tikslas - su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas.

2019-03-21 ieškovės mama G. G. pervedė ieškovei S. P. 4 000,00 Eur, paskirtis – paskola.

14. 2019-04-03 ieškovė S. P. su AS Bigbank sudarė kredito sutartį, kredito suma 5 000,00 Eur, kredito tikslas – su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas.

15. 2019-04-05 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalysuž 17 000,00 Eur sumą bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po 1/2 dalį 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,50 kv. m bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniopastato, unikalusNr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

16. 2019-04-05 mokėjimo pavedimu N. T. pervedė R. G. A. 9 000,00 Eur už perkamą sodo namą su žeme.

17. 2019-04-05 mokėjimo pavedimu S. P. pervedė R. G. A. 7 000,00 Eur už perkamą sodo namą su žeme.

2019-05-31 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas P. T. pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) už 44 000,00 Eur sumą pardavė 20,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai. Pinigai P. T. buvo pervesti 2019-05-10 4 400,00 Eur ir 2019-05-31 39 600,00 Eur suma.

Iš atsakovo tėvo P. T. Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už 2019 – 2020 m. matyti:

- 2019-06-04 buvo pervesta 4 000,00 Eur N. T. (paskirtis nenurodyta); 2019-07-04 pervesta 5 000,00 Eur N. T. (paskirtis - namo remontui); 2019-07-19 pervesta 700,00 Eur N. T. (paskirtis - namo remontui); 2019-08-02 pervesta 2 000,00 Eur N. T.(paskirtis namo - remontui); iš viso – 11 700,00 Eur.

- Nuo 2019 m. kovo mėn. vidurio iki 2020 m. gruodžio mėn. buvo nuimta / išgryninta ir atsiskaityta statybinių prekių parduotuvėse (pavyzdžiui, Depo, Evresta, UAB Kauno šilas, Senukai ir kt.) už daugiau nei 22 900,00 Eur sumą.

18. 2019-07-16 ieškovės mama pervedė ieškovei S. P. 500,00 Eur, paskirtis – už duris, gimtadienio dovana ir kt. prekės.

19. 2019-09-10 ieškovės mama pervedė ieškovei S. P. 1 900,00 Eur, paskirtis – paskola.

20. 2019-09-12 ieškovė pervedė atsakovui 900,00 Eur, paskirtis – pervedimas.

21. 2019-09-25 bendruoju sutuoktinių testamentu atsakovo tėvai S. T. ir P. T. susitarė, kad po abiejų jų mirties visas turtas atiteks jų dukrai A. V. (atsakovo seseriai).

22. Ginčas tarp šalių nekyla, jog įgijusios ginčo turtą šalys nedelsdamos jį ėmė iš esmės pertvarkyti / rekonstruoti,vyko griovimo, statybos darbai. Sodo pastato bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m. Pastatas buvo apšiltintas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, išvedžiota elektros instaliacija, atlikti išorės ir vidaus apdailos darbai ir kt. Nuo 2019 m. rudens šalys jau pradėjo gyventi ginčo sodo pastate (iki tol šalys gyveno ginčo sodo pastato sklepe).

23. 2020 m. sausio mėn. buvo atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai, tačiau jie nėra įregistruoti. S. P. už kadastrinius matavimus sumokėjo 200,00 Eur. Nustatyta, kad sodo pastato faktinis plotas - 87,94 kv. m.

24. 2020-07-21 ieškovės mama G. G. pervedė ieškovei 300,00 Eur.

2021-06-22 N. T. su AS Bigbank sudarė kredito sutartį, kredito suma 2 300,00 Eur, kredito rūšis – vartojimo kreditas.

25. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos šalys kartu nebegyvena.

26. Po to, kai ieškovė S. P. išsikraustė iš ginčo pastato, atsakovas N. T. uždengė garažo stogą, įrengė lietaus vandens nutekėjimo sistemą.

27. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ginčo turtą vertina 80 000,00 Eur suma. Tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

28. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2023-01-16 MB „Bonada“ konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos Nr. (duomenys neskelbtini). Konsultantas Juozas Jurgutis nurodo, kad išanalizavus įvykusius panašaus turto su panašiomis charakteristikomis pirkimo - pardavimo ir pasiūlos sandorius, mano, kad galima nekilnojamojo turto (žemės sklypo su sodo pastatu (92 proc. baigtumo)pardavimo kaina galėtų būti 60000,00 Eur.

29. Teismo ekspertas Renatas Gricius ekspertizės akte, be kita ko, pateikė išvadą, kad nekilnojamojo turto - 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2023-06-19) yra 69 000,00 Eur.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

30. Atsakovo pusė nuosekliai, t. y. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose ir baigiamųjų kalbų metu laikėsi pozicijos, jog šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

31. Šiuo klausimu ieškovės pusė nebuvo nuosekli, t. y. ieškinyje nurodė, jog „Šalys, gyvenant kartu kaip šeima bei vedant bendrą ūkį, esant faktiškai susiklosčiusiems jungtinės veiklos teisiniams santykiams, atliko įsigyto sodo pastato rekonstrukciją <...>“; tuo tarpu baigiamųjų kalbų metu ir pasinaudodamas replikos teise ieškovės atstovas nurodė, jog šalių santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio normos (Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę), o neva atsakovo atstovės baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija dėl jungtinės veiklos teisinių santykių – tai tik baigiamųjų kalbų metu naujai nuskambėjusi atsakovo pusės pozicija. Nurodė, jog nesutinka, kad ginčo turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos pagrindu, prašė atidalijant turtą ir priteisiant ieškovei kompensaciją vadovautis CK 4.77 straipsnio normomis.

32. Pažymėtina, jog ieškovas(ė) privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra.

33. Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių), kaip buvo ir nagrinėjamu atveju, įgyto turto turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

34. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

35. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys apie 5 metus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos gyveno kartu nesusituokusios ir nesudarios partnerystės sutarties. Ieškovė nurodė teismui, jog gyveno kaip šeima. To neneigė ir atsakovas. Šalys, gyvendamos kartu, 2019-04-05 už 17 000,00 Eur sumą įsigijo ginčo turtą. Šalys ginčo turtą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ turto dalį. Po to šalys pradėjo turtą iš esmės gerinti, sodo pastatą rekonstruoti, tam skirdamos pinigus, savo darbą ir žinias. Šalys siekė susitvarkyti sodo pastatą taip, kad jame galėtų kartu nuolatos gyventi. Ieškovė teismui nurodė, jog su atsakovu tarėsi, kad investuos abu pinigus, ji prisidės didesne dalimi savo darbu, nes turi statybose patirties, padės pažįstami. Atsakovas taip pat teismui nurodė, jog tarėsi su ieškove, kad nusipirkę sodo namelį jį rekonstruos, taip pat tarėsi, kad jiems finansiškai pagelbės abiejų šalių tėvai, planavo į rekonstrukciją investuoti tik apie 10 000,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pagrindiniai didieji sodo pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nuo 2019 m. pavasario iki 2019 m. rudens, per maždaug 5 mėn. Prie statybos darbų dirbo tiek pati ieškovė, tiek atsakovas, ieškovės du sūnūs, ieškovės pusbrolio sūnus, ieškovės dukters draugas, ieškovės kolega, atsakovo tėvas, atsakovo sesers vyras, taip pat samdyti meistrai – tiek pažįstami, tiek surasti per skelbimus. Šalys prie statybų prisidėjo iš gaunamo darbo užmokesčio, pasiskolintų lėšų, taip pat finansiškai prie statybų prisidėjo atsakovo tėvas. Tiksli ir konkreti rekonstrukcijos apskaita (kiek ir kam buvo išleista pinigų, kas kiek išleido, kiek dirbo ir pan.) nebuvo vedama, šalys viena kita pasitikėjo. Rekonstrukcijos metu sodo pastato bendras plotas padidėjo nuo 50,50 kv. m iki 87,94 kv. m. Sodo pastatas buvo pritaikytas nuolatos jame gyventi.Nuo 2019 m. rudens šalys pradėjo gyventi rekonstruotame ginčo pastate. 2020 m. sausio mėn. buvo atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai, tačiau jie nebuvo įregistruoti, kadangi šalys sugalvojo papildomai dar pasistatyti garažą ir tik po to užbaigti dokumentų tvarkymą.

36. Teismo vertinimu, nustatytos ir aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys, gyvendamos kartu, bendru sutarimu rekonstruodamos įsigytą ginčo turtą, siekdamos bendro tikslo – pagerinti sodo pastatą taip, kad jame galėtų kartu nuolatos gyventi, vis dėlto buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

37. Ieškovė prašo atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0450 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priklausančią šio turto dalį priteisti atsakovui, o ieškovei – kompensaciją iš atsakovo.

38. Atsakovas su tokiu atidalijimo būdu sutinka, ginčas tarp šalių šiuo klausimu nekyla.

39. Asmenų, sukūrusių šeimą, tačiau nesudariusių santuokos ir neįregistravusių partnerystės, bendrai įgytas turtas dalijamas pagal CK 4.80 straipsnyje numatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.

40. Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

41. Teismas įvertinęs šalių sutarimą dėl atidalijimo būdo, taip pat aplinkybę, jog ginčo turtu naudojasi ir jame gyvena tik atsakovas, ginčo turtas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, daro išvadą, jog pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo, kuriam visiškai pritaria ir atsakovas, nėra. Todėl ši ieškinio dalis tenkintina, atidalintinas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas iš bendrosios nuosavybės, atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią turto dalį, o ieškovei – kompensaciją iš atsakovo (CK 4.80 straipsnis).

Dėl ginčo turto vertės

42. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ginčo turtą vertina 80 000,00 Eur suma. Tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės prašymu atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę ir teismo ekspertui pateikus savo išvadas, ieškovės pusė nurodė, jog sutinka su teismo eksperto Renato Griciaus nustatyta ginčo turto verte.

43. Atsakovo pusė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ginčo turto vertė yra 60 000,00 Eur, prašė teismo vadovautis jų pateikta MB „Bonada“ 2023-01-16 konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini).

44. Tačiau teismas vis dėlto šiuo atveju nutaria vadovautis teismo eksperto Renato Griciaus pateiktu turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, kadangi MB „Bonada“ konsultanto Juozo Jurgučio pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad konsultacija yra tik konsultacinio (informacinio) pobūdžio, ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Teismui taip pat nepatekti duomenys apie konsultantą Juozą Jurgutį, jo išsilavinimą, teisę teikti tokio pobūdžio konsultacijas, turimą patirtį šioje srityje. Tuo tarpu teismo ekspertas Renatas Gricius yra nekilnojamojo turto vertintojas (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000333, išduotas 2004-11-04; veiklos sritis - nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, darbo stažas turto vertinimo srityje 23 metai, teismo ekspertizės srityje - 8 metai). Teismo ekspertas ekspertizę atliko vadovaudamasis, be kita ko, Teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, laikantis turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2012-04-27 Nr. 1K-159, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais (EVS 2020).

45. Taip pat pažymėtina, jog teismo ekspertas atsižvelgė ir įvertino atsakovo akcentuojamą aplinkybę dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, teismo ekspertas nurodo, jog darbų kokybė, t. y. esami apdailos defektai, turi neigiamos įtakos pastato vertei. Apskaičiuojant turto vertę, į esamus defektus buvo atsižvelgta ir įvertintas jų neigiamas poveikis turto vertei, taikant 10 proc. neigiamas pataisas dėl objekto būklės.Teismui nėra pateikta duomenų, kad defektai yra ženkliai didesni, kad reikalinga iš esmės visas defektuotas vietas griauti, ardyti, kad neužtenka atlikti defektuotų vietų pataisymų su minimaliomis sąnaudomis.

46. Ekspertizės akte nurodyta / pateikta išdava, kad:

1. Nekilnojamojo turto - 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2023-06-19) yra 69 000,00 Eur, tame skaičiuje:

- 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 000,00 Eur,

- sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo pristatytu garažu – 60 000,00 Eur,

- šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur,

- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur.

- Pastaba: vertintojas pažymi, kad išskirtos vertės yra sąlyginės ir galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant vertinamą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais, kadangi nustatytas vertes suponuoja visų nekilnojamojo turto objektų sąveika.

2. Turto - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jeigu prie šio objekto pristatytas garažas būtų be stogo ir be lietvamzdžių, sąlyginė vertė būtų 59 000,00 Eur.

3. Pastato fasado apdailoje matoma keletas nežymių defektų, nėra dekoratyvaus tinko apdailos.

4. Apžiūros metu užfiksuoti apdailos defektai: skilęs vieno lango stiklo paketas, daugelyje vietų sutrūkinėjęs sienų glaistymas, nebaigta vonios lango angokraščių apdaila, nebaigta lubų anga į pastogę. Patalpų apdailos būklė - įrengta, tačiau su defektais. Turto vertintojo nuomone, esami pastato apdailos defektai nėra kritiniai, tik jų ištaisymui reikalinga atlikti papildomus darbus.

5. Darbų kokybė, t. y. esami apdailos defektai, turi neigiamos įtakos pastato vertei. Apskaičiuojant turto vertę, į esamus defektus buvo atsižvelgta ir įvertintas jų neigiamas poveikis turto vertei, taikant 10 proc. neigiamas pataisas dėl objekto būklės.

47. Teismas šiuo atveju laikosi pozicijos, jog atidalijamo ginčo turto vertė yra 69 000,00 Eur, t. y. kaip pagrindą ima turto vertę, kuri yra bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Nors atsakovas teismui nurodė ir ieškovė neginčijo, kad ieškovei išėjus atsakovas dar tęsė statybas ir uždengė garažo stogą bei sumontavo lietvamzdžius (anot jo, tai jam kainavo apie 2 500,00 – 3 000,00 Eur, nors ekspertizės akte tokie darbai įvertinti kaip sukuriantys tik 1 000,00 Eur vertę turtui), tačiau, kaip matyti, atsakovas, teikdamas klausimus ekspertui, neprašė šios aplinkybės išskirti, laikėsi pozicijos, kad turi būti nustatyta viso, tiek bendrai, tiek po ieškovės išėjimo, sukurto turto vertė, tik priteisiant iškovei iš jo kompensaciją jau turi būti atsižvelgiama į atsakovo pusės investuotas lėšas ir jos išminusuojamos. Kadangi ieškovės pusė taip pat laikėsi pozicijos, kad turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, neišskiriant aplinkybės, kad po ieškovės išėjimo atsakovas dar prisidėjo prie turto pagerinimo, kaip minėta, teismas šiuo atveju vertina ir laikosi pozicijos, kad ginčo turto vertė yra 69 000,00 Eur.

Dėl kompensacijos dydžio priteisimo ieškovei iš atsakovo

48. Ginčas tarp šalių nekilo, kad jos ginčo turtą 2019-04-05 įgijo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Tai patvirtina ne tik viešajame registre įregistruotas faktas, kad ginčo turtas šalims priklauso po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise, tačiau ir teismo posėdžio metu abiejų šalių duoti paaiškinimai, jog prieš pirkdami žemės sklypą su sodo pastatu jie susitarė, kad turtą įsigis lygiomis dalimis, per pusę, po to jį pagerins, prisitaisys savo nuolatiniam bendram gyvenimui sodo pastate.

49. Kaip nustatyta, sodo pastatas buvo iš esmės pagerintastiek šalių piniginiais įnašais, tiek jų darbu. Taip pat nustatyta, jog šalims rekonstruojant sodo pastatą ir didinant jo vertę padėjo artimieji (pinigais ir darbu), pažįstami bei samdomi meistrai (darbu). Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, kokio dydžio kompensacija priklauso ieškovei. Anot ieškovės, tai, kas buvo sukurta ir kokia turto vertė yra šiuo metu, privalo atidalijant būti dalijama pusiau,anot atsakovo – kadangi iš jo pusės piniginis indėlis į rekonstrukciją buvo ženkliai didesnis, atidalijant turtą ieškovei priteistina ne 1/2 turto vertės kompensacija, o tik 12 000,00 Eur kompensacija (t. y. 7 000,00 Eur įmoka perkant ginčo turtą; 1 800,00 Eur už nupirktus valymo įrenginius; 300,00 Eur už nupirktas plyteles; 1 000,00 Eur už namo apšiltinimo darbus, iš viso tai sudaro 10 100,00 Eur sumą, ir papildomai - 1 900,00 Eur kompensacija). Ieškovė su tokiu kompensacijos dydžiu nesutinka.

50. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.

51. Kaip minėta, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip.

52. Teismo vertinimu, šioje situacijoje nustatyti, kuri šalis kiek įnešė savo asmeninių lėšų, gautų iš darbo santykių ar paskolų, yra neįmanoma, kadangi nei viena šalis tokios tikslios apskaitos nevedė, o ir nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios, kad vienos ar kitos šalies asmeninių lėšų, gautų tiek iš darbo santykių, tiek iš paskolų (atsakovas skolinosi iš AS Bigbank, o ieškovė – iš AS Bigbank ir iš savo mamos), įnešimas į sodo pastato rekonstrukciją kuriam iš jų sukurs didesnę dalį nuosavybės. Kaip nurodė ieškovė, buvo atvejų, kuomet ji dengdavo atsakovo paskolą. Atsakovas šios aplinkybės neneigė. Tiek viena, tiek kita šalis mokėjo komunalinius mokesčius, pirko šeimai maisto, rūpinosi bendru šeimos ūkiu. Tad identifikuoti, kiek kurios iš šalių piniginių lėšų (kaip minėta, gautų iš darbo santykių ir paskolų) tikrai buvo panaudota statyboms, o kiek bendram ūkiui, pragyvenimui, šiuo atveju nėra įmanoma. Ir, teismo nuomone, nebūtų nei teisinga, nei sąžininga vertinti, kad atsakovo asmeninių lėšų (gautų tiek iš darbo santykių, tiek iš paskolų) indėlis į ginčo turtą yra ženkliai didesnis nei ieškovės, kadangi atsakovas už perkamą turtą mokėjimo pavedimu sumokėjo 9 000,00 Eur, o ieškovė – sąlyginai panašią sumą - 7 000,00 Eur (dėl 1 000,00 Eur avanso mokėjimo pats atsakovas nurodė, jog tai ne jo, o jo tėvo pinigai; teismo vertinimu, šiuo atveju esminės aplinkybės neturi tai, kieno pinigais buvo sumokėtas avansas, kadangi perkant ginčo turtą tarp šalių nekilo ginčas dėl įnašų ir jų valia buvo įsigyti turtą būtent lygiomis dalimis, nepaisant, kuri šalis kiek sumokėjo); atsakovas nurodo, kad 2021-06-22 papildomai skolinosi iš AS Bigbank 2 300,00 Eur rekonstrukcijos darbams užbaigti (į bylą pateikta 2021-01-12 sutartis paneigia ieškovės argumentus, kad paskola buvo skirta valties su priekaba pirkimui), tuo tarpu ieškovė 2019-09-10 iš savo mamos buvo gavusi panašią 1 900,00 Eur paskolą, ginčas tarp šalių nekilo, jog šie pinigai buvo skirti valymo įrenginiams pirkti; prisidėti iš darbo užmokesčio kiekviena šalis galėjo panašiomis sumomis, kadangi 2019 m. atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo apie 691,97 Eur per mėnesį, o ieškovės – apie 397,00 Eur, be to, pats atsakovas nurodė, jog galėdavo nupirkti iš savo darbo užmokesčio tik smulkius pirkinius, pavyzdžiui, makrofleksą, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, susimokėti už paskolą, komunalinius mokesčius, šalys mėgo važinėti į svečius, reikėjo pinigų kurui ir pan. Tas pats pasakytina ir dėl pačių šalių darbo rekonstruojant sodo pastatą – jeigu atsakovas atliko fizine prasme sunkesnius darbus – vykdė griovimo darbus, kasė žemę, vežė gruzą, žvyrą, cementą, skiedinį, padėjo sukelti gegnes ant stogo ir pan., tai ieškovė atliko fizine prasme lengvesnius, tačiau žinių reikalaujančius darbus - fasado apšiltinimo, apdailos darbus, vidaus apdailą, špakliavo, tinkavo, glaistė, dažė ir pan. (kaip anksčiau minėta, į darbų kokybę teismo ekspertas atsižvelgė nustatydamas turto vertę, todėl daugiau darbų kokybė nekvestionuojama). Šalys, be kita ko, ir kartu dirbo, vienas kitam pagelbėdami (pvz., šiltino namą, vežė žvyrą), kartu vykdavo pirkti statybinių prekių, tardavosi dėl reikalingos pagalbos prie namo statybų, kviesdavo artimuosius, pažįstamus į pagalbą.Tiek iš ieškovės pusės padėjo artimieji neatlygintinai, tiek iš atsakovo pusės. Kaip anksčiau buvo minėta, niekas nevedė apskaitos, kas kiek laiko dirbo ir kiek jų darbas vertas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais D. P., K. V., G. V. savo darbo realia pinigine išraiška neįvardijo, nurodė, jog padėjo kaip artimiesiems, pažįstamiems, kad jie patirtų kuo mažesnes išlaidas statyboms. Sudėtingesniems ir specialių žinių bei patirties reikalaujantiems darbams atlikti buvo samdomi meistrai. Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog šalys savo piniginiu indėliu (gautu iš darbo teisinių santykių ir paskolų) bei savo darbu prie ginčo turto įsigijimo ir pagerinimo prisidėjo iš esmės lygiomis dalimis.

53. Tačiau teismas vertina, jog šiuo konkrečiu atveju negalima ignoruoti atsakovo tėvo piniginio indėlio į šalių turto pagerinimą.

54. Ieškovė teismo posėdžių metu pripažino, kad prie sodo pastato rekonstrukcijos prisidėjo savo pinigais ir atsakovo tėvas, tačiau laikėsi pozicijos, jog turto vertę ji iš esmės sukūrė savo darbu, taip pat pirkdama statybines medžiagas, o kiek atsakovo tėvas statyboms išleido pinigų,nurodė nežinanti. Tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (šalių ir liudytojų paaiškinimus, banko sąskaitų išrašus, pirkimo kvitus), vis dėlto galima sutikti su atsakovo pozicija, kad pagrindinis statybų finansuotojas buvo ne pačios šalys, o atsakovo tėvas P. T. ir kad atsakovo tėvas išleido ne mažiau kaip 33 000,00 Eur sumą ginčo turto rekonstrukcijai.

55. Ieškovė teismui kartu su dubliku pateikė mokėjimo kvitus ir jos skaičiavimu ji laikotarpiu 2019-04-22 – 2021-08-07 išleido statybinėms medžiagoms 3 326,91 Eur savo asmeninių lėšų. Tačiau teismas vertina, jog šie ieškovės skaičiavimai yra netikslūs ir teismas jais nesivadovauja, kadangi: atsakovas ir liudytojas P. T. nurodė, jog už blokelius 2019 m. gegužės mėn. buvo sumokėta 1 076,56 Eur P. T. grynais pinigais, o kadangi tik ieškovė iš jų trijų parduotuvėje turėjo asmens dokumentą, sąskaita faktūra buvo išrašyta ieškovės vardu. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Kad pinigai buvo liudytojo P. T., teismas turi pagrindą vertinti iš to, jog nuo P. T. banko sąskaitos 2019-05-22 (operacijos data) buvo nuimta 600,00 Eur ir 2019-05-24 (operacijos data) buvo nuimta 700,00 Eur. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad tuo metu ji disponavo 1 076,56 Eur suma ir ji pati iš savo asmeninių lėšų mokėjo Depo parduotuvėje už blokelius, klijus, prekių pristatymą. Ieškovė taip pat nurodo ir skaičiuoja, jog ji 2019-05-26 parduotuvėje Depo sumokėjo 120,36 Eur už keramzitinio betono perdangą. Atsakovas ir liudytojas P. T. teismui nurodė, jog perkant blokelius buvo gautas 100,00 Eur kuponas, kuris ir buvo panaudotas keramzitinio betono perdangų pirkimui, primokant 20,00 Eur sumą. Ieškovė tokių aplinkybių neneigė. Atsakovo ir liudytojo P. T. aiškinimus patvirtina 2019-05-26 sąskaita faktūra, kurioje nurodytas mokėjimo būdas – premija ir grynieji pinigai. Tad aptartos aplinkybės įrodo, jog ieškovės skaičiavimai, kad ji išleido statybinėms medžiagoms 3 326,91 Eur savo asmeninių lėšų yra visiškai nepagrįsti. Be to, į šią sumą ieškovė įtraukia ir tokius pirkinius kaip sausainiai, gėlių vazonas, ledai, alus ir pan., kurie akivaizdu nėra statybinės medžiagos. Ginčas tarp šalių nekilo dėl to, jog ieškovė prie rekonstrukcijos prisidėjo pirkdama valymo įrenginius už 1 800,00 – 1 900,00 Eur ir už 300,00 Eur plyteles.

56. Atsakovas kartu su tripliku teismui pateikė įvairių mokėjimo kvitų, sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų iš statybinių prekių parduotuvių Gulbė, Stamex, Lytagra, Gulbė, Senukai, Depo, Ermitažas, Simuva, Afredo langai, Kauno šilas, Vidara ir kt. Anot jo, pagrindiniai mokėjimai už šias prekes buvo atliekami iš tėvo P. T. pinigų.

57. Nors ieškovė teigė, kad ji turėjo santaupų, skolinosi iš mamos, kolegų, papildomai uždarbiaudavo, tačiau tik aplinkybė, kad ji skolinosi iš mamos, byloje buvo įrodyta. Aplinkybę, kad ieškovė turėjo kokių tai santaupų, paneigia tai, jog ji ginčo turto pirkimui ėmė paskolą iš AS Bigbank ir papildomai skolinosi iš savo mamos. Įrodymų, kad skolinosi iš kolegų, ieškovė teismui nepateikė. Dėl papildomo uždarbiavimo ieškovė nurodė, jog pažįstamiems ir draugams padėdavo papildomai (tapetuodavo, lakuodavo, dažydavo) per mėnesį arba du mėnesius kartą, gaudavo apie 200,00 Eur, tiksliai nepamena. Taip pat ji teismo posėdžio metu teigė, kad faktiškai jos darbo užmokestis buvo didesnis, negu nurodyta darbo sutartyje, tačiau teismui tai patvirtinantys įrodymai taip pat nepateikti. Kad ieškovė vis dėlto nedisponavo didelėmis pinigų sumomis ir buvo pinigų trūkumas, įrodo tiek ieškovės sūnaus D. P. parodymai, jog jis pervesdavo mamai pinigų maistui, tiek liudytojos R. R. parodymai, jog buvo momentas, kad buvo sunku S., nes pinigų neturėjo, net galvą su kuo neturėjo plauti. Teismo nuomone, tai patvirtina atsakovo pusės įrodinėtą aplinkybę, kad pačios šalys nedisponavo lėšomis, kurių būtų pakakę tokio masto namo rekonstrukcijai, jos vien iš savo pajamų (gautų iš darbo santykių ir paskolų) per itin trumpą laiką (5 mėn.) įsigyti tokio kiekio statybinių medžiagų ir apmokėti samdomiems statybininkams neturėjo finansinių galimybių. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė neįvardijo nė vieno meistro, kuriam būtų mokėjusi už darbus. Ir nors jos kolega K. V. nurodė, kad jam 600,00 Eur už darbą sumokėjo S., tačiau pati ieškovė teismui nurodė, jog žino, kad buvo kažkiek sumokėta už darbą jos kolegai K. V., nežino, ar 550,00 Eur. Taigi, ieškovės parodymai paneigia liudytojo parodymus, kad jam mokėjo S., ir patvirtina atsakovo parodymus, kad su meistrais buvo atsiskaitinėjama iš atsakovo tėvo pinigų.

58. Byloje nustatyta, jog 2019-05-31 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas P. T. pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) už 44 000,00 Eur sumą pardavė 20,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai. Pinigai P. T. buvo pervesti 2019-05-10 4 400,00 Eur ir 2019-05-31 39 600,00 Eur suma. Į bylą yra pateikti P. T. bankų sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog 2019 – 2020 m. P. T. N. T. pervedė, išgrynimo ir atsiskaitė statybos prekių parduotuvėse už virš 34 000,00 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu P. T. būtų vykdęs kokias tai kitas statybas ir pinigai buvo skirti ne ginčo turtui gerinti. Atsakovas nurodė, jog jo tėvas visą laiką skaičiavo pinigus, nepasitikėjo nei ieškove, nei atsakovu, žinojo, jiems pinigų nepatikėjo. Liudytojas P. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog namo statybai jis išleido beveik 34 000,00 Eur grynai savo pinigų. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi pagrindo.

59. Tiek atsakovo kviesti liudytojai, tiek ieškovės kviesti liudytojai patvirtino teismui, kad atsakovo tėvas itin intensyviai dalyvavo statybose. Kai kurių jų nuomone, net per daug. Ieškovės kviestiems liudytojams buvo žinoma, kad atsakovo tėvas prisideda pinigais, tai liudytojams buvo pasakiusi pati ieškovė. Kad pagrindinis statyboms skirtų pinigų šaltinis buvo vis dėlto iš atsakovo tėvo pusės, įrodo net tokia aplinkybė, kad ieškovė liudytojai R. R. skundėsi, jog jai net langų spalvos P. T. neleido išsirinkti.

60. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad sodo pastato rekonstrukcija didžiąja dalimi buvo atlikta iš atsakovo tėvo lėšų, t. y. bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą P. T. pervedė 11 700,00 Eur, P. T. kortele bankiniais mokėjimais buvo atsiskaitoma statybinių prekių parduotuvėse, taip pat buvo nuiminėjami pinigai ir atsiskaitoma grynais už perkamas prekes arba su meistrais už jų darbą. Nustatyta, jog iš P. T. pinigų buvo perkami statybiniai blokeliai. Taip pat atsakovas nurodo, jog grynaisiais iš P. T. gautais pinigais buvo atsiskaityta stogdengiui – apie 4 000,00 – 4 500,00 Eur, santechnikui už darbą ir medžiagas - 7 000,00 Eur (buvo klojamos kanalizacijos trasos, pirktas boileris, radiatoriai, pečius ir kt.), langai ir durys kainavo apie 5 000,00 Eur. Atsakovas taip pat teikė dalį išlikusių pirkimo kvitų/apmokėtų sąskaitų/užsakymų kopijų daugiau nei už 10 000,00 Eur sumą. Šalys abi pripažįsta, jog pastato bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m, pastatas buvo apšiltintas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, atliktos pastato išorės ir vidaus apdailos, išvedžiota elektra, dengiamas stogas ir kt. Po rekonstrukcijos pastate buvo suformuotos šios patalpos: 5,57 kv. m sanitarinis mazgas, 28,12 kv. m ploto svetainė kartu su virtuve, 16,08 kv. m kambarys ir 15,04 kv. m kambarys, pastato rūsyje suformuotos 8,33 kv. m ir 14,80 kv. m ploto pagalbinės patalpos. Kaip nurodė atsakovas, jis statyboms su ieškove galėjo skirti pinigų tik smulkmenoms, pagrindinis statybinių medžiagų pirkėjas ir mokėtojas meistrams už darbus buvo P. T.

61. Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad sukurtas turtas turi būti dalijamas po lygiai, ir ji vertino, kad P. T. skirti pinigai buvo skirti jų su atsakovu buities gerinimui, tačiau kaip nurodė atsakovas, jų pirminis susitarimas su ieškove buvo toks, kad abiejų šalių tėvai prisidės finansiškai ir pradžioje buvo nutarta investuoti tik apie 10 000,00 Eur. O kai atsakovas pajuto, kad nebe lygiomis dalimis investuojama, jis ieškovei pasakė, jog jeigu jis viską daro vien iš tėvo pinigų, reikia važiuoti ir persirašyti dalis arba jos mama tegul prideda tiek pat pinigų. Atsakovas nurodė, jog tokio pokalbio metu ieškovė tik pradėjo verkti, vis aiškindavo atsakovui, kad jos mama neturi iš ko prisidėti. P. T. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog pinigus jis skyrė tik savo sūnui N. T., tai yra jo ir jo sutuoktinės užgyvento turto dalis sūnui.

62. Be to, atsakovas teismui nurodė, jog ieškovė jam žinute yra sutikusi, kad grąžins jie abu tėvui jo indėlį, kai šalys parduos ginčo turtą. Tačiau tokia žinutė teismui nebuvo pateikta. Kita vertus, teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas gali padaryti išvadą, kad atsakovo tėvas ginčo turto pagerinimui investavo atsakovo įrodinėjamą 33 000,00 Eur sumą.

63. Papildomai teismas pažymi, jog, kaip matyti iš P. T. Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, P. T. disponavo ir kita banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „SWEDBANK”, iš kurios buvo pervedami pinigai į Luminor Bank AS banko sąskaitą. Statybų metu jo sutuoktinė taip pat buvo gyva. Tad daryti kažkokias prielaidas, kad iš teismui pateiktų Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų piniginės lėšos buvo nuiminėjamos ir naudojamos ne šalių namo statyboms, o pragyvenimui ar kitiems reikalams, teismas neturi pagrindo, tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos ir iš ieškovės pusės.

64. Įvertinęs tai, kas aptarta, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju nustatydamas iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį ieškovei, iš ginčo turto vertės teismas atima atsakovo tėvo piniginį indėlį į turto pagerinimą, kadangi tai buvo ne bendrai šalims, o tik atsakovui skirta pinigų suma. Kadangi P. T. aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog jo indėlis nebuvo skirtas šalims bendrai, o tik atsakovui – jo sūnui, teismas vertina, jog ieškovė neturi teisės pretenduoti į šią dalį.

65. Teismo nuomone, be šio atsakovo tėvo indėlio šalims nebūtų pavykę sukurti tokios vertės turto. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog byloje gausu įrodymų, patvirtinančių atliktų turto pagerinimo darbų mastą bei kainas, todėl ieškovės teiginiai, jog turto vertė galėjo padidėti ne dėl atliktų rekonstrukcijos darbų, o dėl, pavyzdžiui, pokyčių rinkoje, yra nepagrįsti.

66. Teismui padarius išvadą, kad šalys savo piniginiu indėliu (gautu iš darbo teisinių santykių ir paskolų) bei savo darbu prie ginčo turto įsigijimo ir pagerinimo prisidėjo lygiomis dalimis, taip pat, kad atsakovo tėvas P. T. sūnaus naudai investavo į statybas 33 000,00 Eur sumą, iš atsakovo ieškovei priteistina 18 000,00 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį, t. y. (69 000,00 – 33 000,00) / 2.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Dėl ieškovės reikalavimo atidalinti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas tarp šalių nekilo; ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas 45 proc. (18 000,00 x 100 / 40 000,00).

68. Atsakovas prašė priteisti iš jo ieškovei 12 000,00 Eur kompensaciją, teismas nustatė, jog priteistina 18 000,00 Eur kompensacija, vadinasi, atsakovo reikalavimas patenkintas tik 66,67 proc. (12 000,00 x 100 / 18 000,00).

69. Vadinasi, ieškovė bylą laimėjo 39 proc. (45 + 33,33) / 2), atsakovas bylą laimėjo 61 proc. (66,67 + 55 / 2).

70. Ieškovė byloje patyrė šias išlaidas: už ieškinį byloje įskaityta 105,00 Eur žyminio mokesčio (95,00 Eur permoka grąžintina ieškovei šiuo sprendimu, todėl nelaikytina jos patirtomis išlaidomis); 3 026,00 Eur už teisinę pagalbą; 1 000,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 4 131,00 Eur.

71. Atsakovas byloje patyrė šias išlaidas: 200,00 Eur sumokėjo MB „Bonada“ už turto vertinimą; 1 000,00 Eur už teisinę pagalbą, iš viso 1 200,00 Eur.

72. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 611,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 131,00 x 39 / 100); atsakovui iš ieškovės priteistina 732,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200,00 x 61 / 100);

73. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 879,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 611,00 - 732,00).

74. Ieškovei grąžintina 95,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį permoka.

75. Teismas patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteistina 8,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (13,28 x 61 / 100); iš atsakovo valstybei priteistina 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (13,28 x 39 / 100).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei S. P. pagal 2019-04-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią šio turto 1/2 dalį priteisti atsakovui N. T., o iš atsakovo N. T. ieškovei S. P. priteisti 18 000,00 Eur kompensaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei S. P. iš atsakovo N. T. 879,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei S. P. 95,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-12-01, už ieškinį permoką. Išaiškinti, jog žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio sprendimo pagrindu.

Priteisti iš ieškovės S. P. valstybės naudai 8,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. T. valstybės naudai 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, jog valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, privaloma mokėjimo kopiją pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė