Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-311-589/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-23
Bylos Nr.: e2A-311-589/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03500-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: P. J.

Kategorijos

3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-311-589/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03500-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6; 3.2.5; 3.2.6; 3.2.14; 3.1.8; 2.6.1.3.6; 3.3.1.19.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-400/2024 pagal ieškovės P. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų klausimų, bei R. J. priešieškinį P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, E. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 539 dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo ieškovei priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę, atsakovui – J. pavardę; 4) nustatyti nepilnametės šalių dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina P. J.; 5) nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas R. J. su nepilnamete dukra G. bendrauja geranoriškai susitardamas tarpusavyje su vaiko motina P. J. dėl bendravimo tvarkos, bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir jo geriausius interesus; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukters G. naudai nekilnojamuoju turtu, t.y. 150/708 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 4 195 Eur (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 19 800 Eur), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13 400 Eur, esančio (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo turto vidutinė vertė 17 595 Eur; 7) ieškovę skirti nepilnametės dukters G. nekilnojamojo turto tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 400 Eur; 9) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur; 10) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 400 Eur, ir šį turtą priteisti nepilnametei dukrai G., kaip atsakovo teikiamą išlaikymą nekilnojamuoju turtu iki dukters pilnametystės; 11) priteisti išlaikymo pilnametei dukrai G. J. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 4 d. iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), už kiekvieną mėnesį po 220 Eur, iš viso 2 420 Eur, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą turtu - dukters G. J., naudai priteisti nekilnojamąjį turtą: 55/708 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo rinkos vertė 1 538 Eur (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 19 800 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); 12) iš ieškovės priteisti atsakovui 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę dalį turto (automobilį); 13) nustatyti, kad P. J. skoliniai įsipareigojimai pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5417494, kuria iš kreditoriaus UAB „SB lizingas“, 2022 m. rugsėjo 9 d. paimtas 20 000 Eur (su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26 196 Eur) vartojimo kreditas, buvo panaudotas sutuoktinių vardu 2021 m. gruodžio 1 d. įsigyto buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui, tai yra, šeimos interesams, todėl po santuokos nutraukimo šis skolinis įsipareigojimas (kredito likutis 2023 m. rugpjūčio 12 d. dienai 17 959,02 Eur) pripažintinas šalių solidariąja prievole, pagal kurią kreditoriui solidariai atsakingomis išlieka abi šalys; 14) nustatyti, kad R. J. skoliniai įsipareigojimai 1 034,43 Eur S. J. už K. J. išlaikymą lieka asmenine R. J. prievole, kurią jis vykdo savarankiškai; 15) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovas pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.26-3.28, 3.109 straipsniuose. Jis, būdamas neblaivus 2022 m. spalio 3 d. apie 23.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje smurtavo - spyrė vieną kartą sutuoktinei P. J. į krūtinę, sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvą, ne mažiau 5 kartus trenkė jos galvą į sieną, ne mažiau 5 kartų kumščiais sudavė į šoną, tokiais veiksmais padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Jam teismo nutartimi paskirtas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3. Pažymėjo, kad sutuoktinis ir anksčiau prieš ją smurtavo, tik ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, jos negerbė, nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų, smurtavo jos atžvilgiu, visuotinai pavojingu būdu 2022 m. spalio 22 d. padegė buto duris, kuriame šalys gyveno su tuo metu dviem nepilnametėmis dukromis.

4. Šalys santuokoje išgyveno 26 metus. Ieškovė viena rūpinosi dukromis ir namų gerbūviu, o atsakovas niekur nedirbo, vartojo alkoholį, kuris jį neigiamai veikė, bei gaudavo tik 109 Eur pensiją. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, nenoro dirbti, sutarti su artimais ir svetimais žmonėmis, ieškovė jautė nuolatinę gėdą prieš artimuosius, draugus, kaimynus. Kadangi ji patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, yra prislėgta, išsigandusi, nusivylusi gyvenimu, supranta, kad negali tikėtis paramos iš sutuoktinio, prašė iš atsakovo priteisti jai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Atsakovas dėl savo būklės ir elgesio negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra bei užtikrinti saugios ir darnios aplinkos dukros augimui, todėl ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters G. gyvenamąją vietą su ja.

6. Taip pat prašė nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas su nepilnamete dukra bendrauja geranoriškai susitardamas tarpusavyje su vaiko motina dėl bendravimo tvarkos bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir jo geriausius interesus.

7. Pažymėjo, kad šalių dvylikametės dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 686 Eur: maistui - 250 Eur; būsto išlaidoms (komunaliniams mokesčiams) - 60 Eur; drabužiams ir avalynei – 70 Eur; už internetą, mobilų ryšį - 16 Eur; maistui ir ugdymui ugdymo įstaigoje - 90 Eur; lavinimo priemonėms - 20 Eur; transporto, kuro išlaidoms - 30 Eur; higienos, skalbimo priemonėms, kirpėjui - 30 Eur; vitaminams, vaistams, odontologui - 30 Eur; laisvalaikiui (kinui, gimtadienių šventėms, dovanoms) - 30 Eur; - atostogoms - 60 Eur. Ieškovės įsitikinimu, šie dukros poreikiai yra realūs ir protingo dydžio. Atsakovas turėtų skirti 220 Eur, tokia pat sumą kas mėnesį prašoma priteisti už G. išlaikymo įsiskolinimą (už 11 mėnesių).

8. Kadangi atsakovas 26 metus gyveno iš esmės išlaikomas sutuoktinės, neturi pakankamų lėšų, nededa pastangų susirasti darbą, kas galėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis bei įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui padengimą, ieškovės vertinimu, nepilnametės dukters naudai išlaikymas turi būti priteistas turtu.

9. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą: 62,58 kv.m. butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 26 800 Eur; automobilį AUDI A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur., iš viso turto už 28 800 Eur. Šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise 2021 m. gruodžio 1 d. įgijus minėtą butą tuo pat metu atsakovui buvo padovanota žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (205/708), kurios rinkos vertė 5 733 Eur, esanti (duomenys neskelbtini). Ši žemės sklypo dalis teisiškai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Tačiau faktiškai buvo įsigyta buto pirkimo - pardavimo metu.

10. Nurodė, kad šalys pagal Vartojimo kredito sutartį iš kreditoriaus UAB „SB lizingas“, 2022 m. rugsėjo 9 d. paėmė 20 000 Eur (su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26 196 Eur) vartojimo kreditą, kuris buvo panaudotas šalių vardu 2021 m. gruodžio 1 d. įsigyto buto remontui, t.y. šeimos interesais, todėl šalys yra solidarūs bendraskoliai.

Šalies argumentai

11. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei palikti J. pavardę, atsakovui – J.; 3) nepilnametės dukros G. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina ieškove; 4) nustatyti, kad atsakovas su dukra G. bendrauja geranoriškai susitardamas su vaiko motina, dėl bendravimo tvarkos bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir jo geriausius interesus; 5) nepilnametės dukros G. išlaikymui, priteisti iš atsakovo po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) 62,58 kv.m. butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 26 800 Eur, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; 7) priteisti ieškovei automobilį AUDI A4, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 1 000 Eur vertės kompensaciją; 8) nustatyti, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai - 1 034,43 Eur S. J. už K. J. išlaikymą ir 5 900 Eur E. J. lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurias jis vykdo savarankiškai; 9) nustatyti, kad ieškovės skoliniai įsipareigojimai pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5417494 lieka asmeninė ieškovės prievolė, kurią ji vykdo savarankiškai; 10) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

12. Nurodė, kad santuoka iširo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo abiejų sutuoktinių charakteriai, sutuoktinė nebuvo lojali jam, dėl jos elgesio kildavo nesutarimai šeimoje. Konstatavus, kad santuoka nutrauktina, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nepriteistina.

13. Mano, kad nepilnametės dukros G. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jos motina. Neprieštaravo ieškovės siūlomai bendravimo su dukra tvarkai.

14. Nurodė, kad šiuo metu negali dirbti ir gauti pajamų, todėl išlaikymą nepilnametei dukrai G. gali teikti, tik po 50 Eur kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimui neturi lėšų. Nesutiko su ieškovės reikalavimais išlaikymą priteisti turtu, nes tai neatitinka vaikų tėvo interesų, pažeidžia jo turtines teises ir lūkesčius.

15. Pažymėjo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas, kaip šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybę, nes butas įgytas pardavus asmeninį atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur ir jo motinai E. J., šio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui paskolinus 5 000 Eur, taip pat paskolinus 900 Eur vandentiekio ir kanalizacijos įvedimui.

16. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė kokiu būdu dalinamas kitas kilnojamasis turtas, tai yra santuokos metu įgyti buities daiktai ir kita. Jis nurodė, kad nusprendė šių daiktų nedalinti ir palikti ieškovei, nes jam atitenka butas asmeninės nuosavybės teise.

17. Sutiko, kad ieškovei būtų priteistas automobilis, o jam iš ieškovės būtų priteista 1 000 Eur vertės kompensacija.

18. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė ir šis turtas nedalinamas.

19. Nesutiko, dėl ieškovės siūlomo UAB „SB lizingas“ prievolės padalinimo būdo. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis sutiko ir pritarė paimti 20 000 Eur vartojimo kreditą, kad šie pinigai buvo panaudoti buto remontui. Nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai - 5 900 Eur sumoje jo motinai pripažintini jo asmenine prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 539, dėl sutuoktinio R. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „J.“, atsakovui - prigimtinę pavardę „J.“. Padalino santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, t.y. ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė: ½ dalį 62,58 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 13 400 Eur vertės; automobilį AUDI A4, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur vertės; televizorių 300 Eur vertės, šratinį šautuvą 200 Eur vertės, virtuvės baldus 300 Eur vertės, skalbimo mašiną 300 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, viso turto už 16 550 Eur sumą; R. J. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė: ½ dalį 62,58 kv. m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 13 400 Eur vertės; 1 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kompiuterį 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, vestuvinį auksinį žiedą 100 Eur vertės; šaldytuvą 300 Eur vertės, sekciją 50 Eur vertės, sofą-lovą 50 Eur vertės, viengulę lovą su čiužiniu 50 Eur vertės, viso turto už 15 550 Eur sumą. Nepilnametės šalių dukters G. J. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina P. J.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai G. įsiskolinimą už laikotarpį 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 31 d. skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, turtu, t.y. 102/708 dalys 0,0708 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2 852,52 Eur vertės. Nustatė, kad skyrium gyvenantis tėvas R. J. su nepilnamete dukra G. bendrauja geranoriškai susitardamas tarpusavyje su vaiko motina dėl bendravimo tvarkos bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir jo geriausius interesus. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims UAB „SB lizingas“, E. J. yra ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai. Civilinę bylą dalyje dėl prievolių kreditorei S. S. nutraukė. Priteisė iš ieškovės 198,06 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 11,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo 73,70 Eur bylinėjimosi išlaidas – ieškovės naudai ir 175,54 Eur žyminį mokestį - valstybės naudai.

21. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad tarp šalių 2022 m. spalio 3 d. įvykusio konflikto metu atsakovas prieš ieškovę pavartojo fizinį smurtą ir taip sutrikdė ieškovei sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Be to, teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus, jos atžvilgiu ir anksčiau vartojo smurtą, tačiau ji į policiją nesikreipė.

22. Teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, pripažino jį kaltu dėl santuokos iširimo.

23. Teismas vertino, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, taip pat neįrodė aplinkybių, kad ieškovė jam buvo nelojali, dėl ko šeimoje kildavo pykčių, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko pradėjo silpnėti šalių tarpusavio santykiai.

24. Konstatavęs, kad santuokos iširimas dėl ieškovo žiauraus elgesio ieškovės atžvilgiu sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad šalys kartu išgyveno 26 metus, kad santuokoje šalims gimė dvi dukros, iš kurių viena yra nepilnametė, į tai, jog ieškovo kaltė dėl žalos padarymo pasireiškė tyčine forma, bei į šalių turtinę padėtį.

26. Teismas dalytina šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino nekilnojamuosius daiktus nurodytus ieškinyje, t.y. 62,58 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 2021 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kurio vidutinė rinkos vertė 26 800 Eur; bei automobilį AUDI A4, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur.

27. Teismas pažymėjo, kad bute liko šie daiktai: virtuvės baldai 300 Eur vertės, spinta 50 Eur vertės, sekcija 50 Eur vertės, šaldytuvas 300 Eur vertės, skalbimo mašina 300 Eur vertės, sofa-lova 50 Eur vertės, viengulė lova su čiužiniu 50 Eur vertės, visų daiktų vertė 1 100 Eur. Atsakovas jau yra pasiėmęs iš buto: kompiuterį 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, vestuvinį auksinį žiedą 100 Eur vertės, pasiimtų daiktų vertė 700 Eur. Ieškovė yra pasiėmusi daiktus: televizorių 300 Eur, šratinį šautuvą 200 Eur, daiktų vertė 500 Eur.

28. Teismas nustatė, kad 0,0708 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. gruodžio 1 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo vardu.

29. Atsižvelgęs į šalių pozicijas dėl turto, įgyto santuokos metu, ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas, pasirašydamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir pirkti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai išreiškė valią pirkti minėtą butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

30. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad dalį pinigų – 5 000 Eur buto pirkimui jam padovanojo motina, nepatvirtina fakto, kad šie pinigai panaudoti buto pirkimui ir atsakovas butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas sumokėjo buto pardavėjui 1 000 Eur avansą, o ieškovė iš savo sąskaitos į buto pirkėjo D. K. sąskaitą pervedė 4 000 Eur, kuriuos buvo pasiskolinusi iš darbdavio. Be to atsakovė nurodė, kad jiems gyvenant bute (duomenys neskelbtini), butas iš bendrų lėšų buvo remontuojamas, į butą buvo atvestos komunikacijos, pakeistas sanmazgas, grindys, langai, apšiltintos sienos, viso remontui išleista apie 6 000 Eur.

31. Dėl šių aplinkybių, bendrą šalių turtą teismas sprendė padalinti ieškinyje nurodyta tvarka - lygiomis dalimis po 1/2 ieškovei ir atsakovui, įvertinus ir tai, kad butą galima dalinti natūra.

32. Kadangi automobiliu AUDI A4, įgytu iš bendrų lėšų naudojasi tik ieškovė, atsakovui neprieštaraujant, teismas automobilį priteisė ieškovei, o atsakovui – 1 000 Eur dydžio kompensaciją lygią 1/2 automobilio vertės.

33. Teismas nustatė, kad bute liko virtuvės baldai 300 Eur vertės, spinta 50 Eur vertės, sekcija 50 Eur vertės, šaldytuvas 300 Eur vertės, skalbimo mašina 300 Eur vertės, sofa-lova 50 Eur vertės, viengulė lova su čiužiniu 50 Eur vertės. Atsižvelgęs į šalių pasiimtų daiktų vertę, t.y., kad atsakovas pasiėmė daiktų už 700 Eur, o ieškovė - už 1 000 Eur; taip pat į tai, kad iš bute paliktų daiktų ieškovė sutinka pasiimti: virtuvės baldus, skalbimo mašiną, spintą, viso daiktų už 650 Eur, o atsakovas turi pasiimti šaldytuvą, sekciją, sofą-lovą, viengulę lovą su čiužiniu, viso daiktų už 450 Eur. Teismas sprendė, kad toks daiktų padalinimas yra optimaliausias.

34. Įvertinęs, kad ginčo šalių dukra G. nuo pat gimimo rūpinasi, ją išlaiko ir prižiūri bei auklėja ieškovė, kad jas sieja stiprūs emociniai ryšiai, teismas konstatavo, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitinka vaiko interesus.

35. Teismas ieškovės nurodomą 686 Eur sumą per mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymui vertino kaip realią ir pagrįstą bei pasisakė, kad tokia suma laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina.

36. Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė išlaiko pilnametę dukrą G., o atsakovas turi dukrą K. J., dėl kurios išlaikymo yra susidaręs įsiskolinimas, bet jos motina S. S., proceso metu reikalavimo dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo atsisakė. Ieškovės gaunamos pajamos yra 1 409 Eur per mėnesį, ji po 300 Eur kiekvieną mėnesį moka vartojimo kredito, kuris buvo paimtas buto (duomenys neskelbtini), dengimui, kito turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Atsakovas sprendimo priėmimo metu buvo gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, jo pajamas - 116,12 Eur sudaro nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Jis nuo 2014 m. nedirba. Jo vardu registruotas nekilnojamas turtas 205/708 dalys 0,0708 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 5 733 Eur vertės.

37. Aptartų duomenų pagrindu teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui - 220 Eur sumą periodinėmis išmokomis. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-10-04 iki 2023-10-31, skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, bei darė išvadą, kad ši suma turi būti priteisiama turtu, t.y. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 102/708 dalimis, kurias sudaro 0,0708 ha 2 852,52 Eur vertės.

38. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pasisakė, kad ieškovė neprašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, nes atsakovas gali matytis ir bendrauti su ja nekliudomai, kada to pageidauja.

39. Teismas nustatė, kad UAB „SB lizingas“ pagal Vartojimo kredito sutartį 2022 m. rugsėjo 9 d. suteikė ieškovei 20 000 Eur (su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26 196 Eur) vartojimo kreditą, kuris buvo panaudotas šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Kadangi iš šalių sąskaitų atlikti mokėjimo pavedimai kreditoriui UAB „SB Lizingas“ įrodo, kad ir atsakovas pritarė tam, jog ieškovė paimtų vartojimo kreditą, ir įvertinęs, kad 2023 m. spalio 12 d. dienai negrąžinto kredito suma yra 17 544,14 Eur, šią ginčo šalių prievolę kreditoriui teismas pripažino solidaria.

40. Teismas atsakovo argumentus, kad jis duodamas sutikimą kreditoriui sirgo, vertino kaip deklaratyvius, nes jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikta. O ieškovė nurodė, kad minėtas kreditas buvo panaudotas išimtinai šeimos poreikių tenkinimui (būsto remontui, pragyvenimui ir pan.).

41. Kadangi ieškovė iš dalies pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis iš savo motinos E. J. pasiskolino 5 900 Eur gyvenamojo būsto pirkimui ir remontui, nurodydama, kad atsakovas iš skolintų pinigų būsto pardavėjui sumokėjo 1 000 Eur avansą, šeima ilsėjosi kaimo turizmo sodyboje ir visas išlaidas dengė atsakovas. Šią prievolę teismas taip pat pripažino solidaria.

42. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 5 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 276 straipsniu nutarė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir 2024 m. vasario 29 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašyti „Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo – ieškovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“

43. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 103,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

44. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - atmesti ieškovės P. J. reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo; butą, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 26 800 Eur pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5417494, UAB „SB lizingas“, dėl 20 000 Eur (su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26 196 Eur) yra asmeninė ieškovės P. J. prievolė.

Žemesnės instancijos teismas

45. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad atsakovas ligotas žmogus, ieškovei tai buvo gerai žinoma. Ji nebuvo nusišalinusi nuo santykių su sutuoktiniu ir ligoninėje lankydavo atsakovą, tai matydavo ir gydytojai ir visas kitas ligoninės personalas. Buvo gražus sutuoktinių bendravimas. Dažnai buvo bendraujama ir telefonu. Todėl apeliantui nesuprantama, kodėl ieškovė reikalauja tokios didelės moralinės-neturtinės žalos atlyginimo.

46. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas su dukromis susiskambina, santykiai yra geri, tai žino ir ieškovė. Ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių medicininių dokumentų, patvirtinančių teismo sprendimo motyvus. Mano, jog nėra pagrindo teigti, kad sutuoktinė patyrė didelius dvasinius pergyvenimus.

47. Savo kaltės apeliantas neginčija, už smurtą sutuoktinės atžvilgiu yra nubaustas - patalpintas psichiatrinėje ligoninėje, mano, kad tokiu būdu baudžiamas dvigubai. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turtine padėtimi, labai prasta sveikata, neturtinės žalos dydis gali būti mažintinas.

48. Pažymi, kad ginčo butas buvo pirktas už pinigus gautus pardavus apeliantui mamos dovanotą butą ir už mamos skolintus pinigus. Butas buvo be patogumų, todėl vėliau įvestos komunikacijos bei atlikti remonto darbai.

Šalies argumentai

49. Apeliantas nesutinka su teiginiu, kad Suvalkų g. bute remontą padarė ieškovės pasamdyti statybininkai. Apelianto šeima bute gyveno daugiau nei dvidešimt metų. Visą remontą apeliantas darė savo jėgomis ir darbu, kadangi pinigų šeima turėjo tik pragyvenimu, o ne remontui. Ieškovė gaudavo minimalų atlyginimą, o apeliantas pastovaus darbo dažniausiai neturėdavo. Statybines medžiagas šeima kiek galėjo pirko patys, bet daugiausiai atsakovo mama duodavo pinigų. Atsakovo mama perleido butą gyventi su visais baldais, apytiksliai prieš 19-20 metų. Todėl apelianto priešieškinio reikalavimas turėjo būti patenkintas, pripažinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe.

50. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria padalinti kilnojamieji daiktai tuo pagrindu, kad ne visi daiktai buvo įtraukti sudarant dalintino turto balansą. Mano, kad ieškovė tyčia apie dalį dalintinų daiktų nutylėjo, tad daiktai taip ir liko nepadalinti bei atiteko ieškovei. Pavyzdžiui, krosnelė, trimeris, namo apšiltinimo vata, medžio drožlių plokštės, plastikinis langas, mediena. Dalis šių daiktų buvo įgyta apeliantui jau būnant ligoninėje, dalis iki. Visi daiktai turi vertę, yra dalinami, todėl turėjo būti padalinti.

51. Nesutinka su teismo vertinimu pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ solidaria sutuoktinių prievole. Apelianto nuomone, sutikimas, pasinaudojus elektronine bankininkyste nėra tikrosios valios išraiška. Ieškovė viena skolinosi pinigus. Sudarant vartojimo kredito sutartį apeliantas buvo ligos paveiktas ir pilnai nesuvokė veiksmų esmės. Pasiskolintais pinigais ieškovė disponavo savo nuožiūra, didžiąją dalį sumos panaudojo asmeninėms reikmėms - pirko siuvimo mašinas ir kt., t.y. daiktus, kurie nutraukus santuoką liko pas ieškovę. Daiktų sąrašą apeliantas buvo išvardinęs teismo posėdyje, tačiau teismas priimdamas sprendimą to neįvertino.

52. Ataskaitos, išklotinių kam panaudotos lėšos ieškovė apeliantui nerodė. Kadangi kreditas suteiktas ieškovei jos vardu, nesant kito sutuoktinio sutikimo dėl tikrosios valios panaudoti skolintas lėšas šeimos reikmėms, įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ turi būti laikomas ieškovės asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui.

Atsiliepimas

53. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

54. Nesutinka su apelianto argumentais, kad iš jo nepagrįstai priteista 4 000 Eur neturtinės žalos. Pažymi, kad atsakovo žiaurus elgesys su ja, šeimos buto durų padegimas yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu. Tokie atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš ją, prie jų vaikus, kaimynus bei sukėlė ypač didelius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Ji suprato, kad po tokios atsakovo įvykdytos veiklos santuoka turi būti nutraukta.

55. Ieškovės nuomone, jos pasiūlytas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Sutinka su teismo vertinimu, kad ginčo šalių butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsakovo argumentai, kad jo motina padovanojo 5 000 Eur buto įsigijimui, nepatvirtina fakto, kad tie pinigai ir buvo panaudoti šiam tikslui. Apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, kodėl butas turėtų būti pripažintas jo asmenine nuosavybe.

Šalies argumentai

56. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad apeliaciniame skunde išvardinti daiktai, kaip nepadalinti, atiteko jai. Dalis išvardintų, kaip neva nepadalintų daiktų, yra laikomi bute. Jie vertintini kaip buto pagerinimui (kapitaliniam remontui) skirti daiktai – šildymo krosnelė, namo apšiltinimo akmens vata, medžių drožlių plokštės, vienas plastikinis langas), todėl visi šie daiktai šalims, kaip ir butas, priklauso po ½. Statybinė mediena, kuri buvo sandėliuojama lauke, pradėjo pūti, todėl buvo parduota, o pinigai buvo panaudoti šeimos interesams. Trimeris žolei pjauti taip pat yra laikomi bute, kaip įrankis namo aplinkai tvarkyti.

57. Mano, kad nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad ieškovė tyčia ieškinyje neišvardino visų turimų daiktų. Atkreipia dėmesį, kad būtent apeliantas savo priešieškinyje nurodė visus daiktus, kuriuos jis norėjo pasidalinti, ką teismas padarė.

58. Nurodo, kad teismas pagrįstai prievolę UAB „SB lizingas“ pripažino solidaria. Nesutinka su apelianto argumentais, kad sutikimas kreditoriui, duodamas pasinaudojus elektronine bankininkyste nėra tikrosios jo valios išraiška, ar, kad jis tuo metu buvo paveiktas ligos. Tuo metu jis elgėsi jam įprastu būdu. Ji girdėjo, kaip kreditoriaus atstovas pabendravo su R. J. telefonu dėl jo sutikimo, kad kreditorius suteiktų ieškovės vardu kreditą šeimos reikmėms, matė, kaip apeliantas padarė 0,01 Eur pavedimą naudodamasis telefonu.

59. Pažymi, kad tuo metu apeliantas nelabai domėjosi iš kur ieškovė gauna lėšų šeimos pragyvenimui, buičiai, todėl jo argumentai, kad ieškovė jam nenurodė, kur gautus pinigus išleidžia yra nepagrįsti.

60. Dėl apelianto argumentų, kad ji iš šių lėšų įsigijo siuvimo mašinas, kurios jai ir liko, ieškovė atkreipia dėmesį, kad šie jos darbo įrankiai įsigyti iš lėšų gautų iš ją atleidusio darbdavio - UAB „Metplasta“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl rašytinių apelianto paaiškinimų

62. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

63. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, išdėstydamas savo nesutikimo su ieškovės pozicija argumentus. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus pareiškimas, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

64. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo ir prievolės pagal vartojimo kredito sutartį pobūdžio klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

65. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad byloje nėra ginčo dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo, neginčijami ir klausimai dėl ieškovės ir atsakovo pavardžių po santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei šalių dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos klausimo išsprendimo, todėl šiems klausimams nepatenkant į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija dėl jų, o kartu ir dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako.

66. Bylos duomenimis nustatyta ieškovė P. J. (iki santuokos– P.) (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu R. J. (1t., el.b.l. 10). 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas, kaip pirkėjas, su D. K., kaip pardavėju, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas R. J. ir P. J. perka šį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1t., el.b.l.17-20). Nekilnojamojo turto registro išraše, sudarytame 2023 m. birželio 13 d. aptariamas butas įregistruotas ginčo šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1t., el.b.l.14-15). Tą pačią dieną D. K. su atsakovu sudarė dovanojimo sutartį pagal kurią atsakovui padovanota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 205/708 dalis. Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad šis turtas registruotinas kaip asmeninė R. J. nuosavybė (1 t., el.b.l. 21-24).

67. Į bylą pateikta Vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad ieškovei kreditorius UAB „SB lizingas“ 2022 m. rugsėjo 9 d. Vartojimo kredito sutarties pagrindu suteikė 20 000 Eur vartojimo kreditą (grąžintina suma su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26 196 Eur) (1t., el.b.l. 139). Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad 9 474,44 Eur iš pirmiau paminėtos sumos pervesta į ieškovės sąskaitą, o 10 525,56 Eur pervesta į UAB GF bankas sąskaitą taip refinansuojant ankstesnį - 2022 m. kovo 20 d. ieškovės kreditą šiai bendrovei, kuomet kliento kreditingumas buvo vertintas kartu su sutuoktinio pajamomis apie tai pildant paraišką abiejų vardu (1 t., el.b.l. 141, 169, 190-198). Ieškovė prieš gaunant vartojimo kreditą iš UAB „SB lizingas“ šiai bendrovei 2022 m. rugsėjo 5 d. atliko 0,01 Eur mokėjimo pavedimą, o atsakovas iš savo sąskaitos tokį mokėjimo pavedimą atliko 2022 m. rugsėjo 6 d. Trečiajam asmeniui UAB „SB lizingas“ 2023 m. spalio 12 dienai negrąžinto kredito suma buvo 17 544,14 Eur.

Dėl neturtinės žalos

68. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

69. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog savo kaltės neginčija, tačiau už smurtą sutuoktinės atžvilgiu yra nubaustas. Iš atsakovo pozicijos išdėstytos apeliaciniame skunde galima spręsti, kad jis nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nors yra suformulavęs prašymą tokį reikalavimą apskritai atmesti.

70. Apeliantui nepaneigus prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo nelojalus sutuoktinei, neteikė jai ir šeimai savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, girtavo, naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę dėl ko pastaroji neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, t.y. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas.

71. Pasisakant dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio.

72. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (LAT 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (LAT 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

73. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Tačiau neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pasisakė pernelyg formaliai. Teismas nesiaiškino šiuo klausimu faktinės situacijos dėl ieškovei padarytos žalos pasekmių, neįvertino aplinkybės dėl ginčo šalių tolimesnio komunikavimo po smurtinių veiksmų, nes bylos duomenimis nėra paneigti atsakovo teiginiai dėl ieškovės tolimesnio rūpinimosi juo - lankymu ligoninėje, jo nurodytų daiktų pirkimu ir pan. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo sveikatos būklę, jo realią finansinę padėtį. Neišsiaiškintų priteistinos neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nebuvo pakankamai aktyvus, todėl teismo išspręsto ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo negalima laikyti pagrįstu.

75. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priteisiamas neturtinės žalos dydis (4 000 Eur) atitinka teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl jos atlyginimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad sprendime cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos dar iki nacionalinės valiutos pakeitimo. Tad neturtinės žalos dydis sprendime nurodytais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytas ne eurais, o litais, dėl ko atitinkamai ginčijamu teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis yra ženkliai didesnis.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos klausimą išsprendė ne 2024 m. vasario 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, bet 2024 m. kovo 5 d. nutartimi nutardamas ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą.

77. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka.

78. Taigi šalindamas sprendimo trūkumus, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne taikyti rašymo apsirikimų ištaisymo institutą, nes akivaizdu, kad 2024 m. kovo 5 d. nutartimi įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį nutarimą priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo – ieškovės naudai, buvo ištaisytas ne rašymo apsirikimas, o pakeista teismo sprendimo esmė (CPK 276 straipsnio 1 ir 2 dalys).

79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atliko nevisapusišką ir formalų bylos duomenų CK 3.70 straipsnio 2 dalies ir 6.250 straipsnio 2 dalies kontekste, vertinimą, nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja CPK 376 straipsnis, padarė procesinės teisės pažeidimą šalindamas teismo sprendimo trūkumus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo pagrįstumo. Esminių neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybių neišsiaiškinimas, suponuoja, kad dėl tokio procesinio pažeidimo liko neatskleista šiuo klausimu bylos esmė, taigi byla šioje dalyje galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo naikinamas ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

80. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo pripažinti jo asmenine nuosavybe tuo pagrindu, kad jis įsigytas panaudojus lėšas už anksčiau parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė jam, ir pasiskolinus iš atsakovo motinos 5 000 Eur sumą.

81. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (LAT 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

82. Atvejai, kuomet sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (LAT 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

83. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, pripažįstamas asmeninio sutuoktinio nuosavybe. Įstatymų leidėjas be kita ko numatė, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad net ir pirmiau aptartos nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

84. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją (LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

85. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl santuokos metu įgyto buto teisinio režimo, reikšminga tai, kad butas įsigytas šalims gyvenant santuokoje daugiau nei 25 metus. Taip pat iš bylos duomenų yra pagrindas spręsti, kad butas įsigytas šeimos poreikiams, nes ankstesnis šeimos būstas pagal ieškovės paaiškinimus tesudarė 20 kv. m. ploto, kas akivaizdžiai netenkino šeimos keturių narių interesų. Be to, buto pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėju sudarė būtent atsakovas. Ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas, turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir įsigyti minėtą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartyje jis aiškiai nurodė butą perkantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Toks juridinis faktas pirkėjo buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre.

86. Be to, kaip jau minėta, buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte jos šalys pirkėjais įvardijo tiek R. J., tiek P. J., nurodant, kad jie perka šį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1t., el.b.l.17-20). Kai tą pačią dieną sudarytoje žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu kaip butas, dalies dovanojimo sutartyje, šis turtas atsakovui jau padovanotas asmeninėn nuosavybėn.

87. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu, visgi negalima ignoruoti fakto, kad anksčiau asmeninės nuosavybės teise atsakovo turėtas butas (duomenys neskelbtini), kuriame, anot apelianto, šeima gyveno daugiau nei 20 metų, per tokį laikotarpį, ne tik buvo išlaikomas iš bendrų šeimos lėšų, bet ir iš esmės buvo pagerintas.

88. Apeliantas pripažįsta, kad nuo 2014 m. nedirba, arba gaudavo pajamų iš pavienių darbų. Kai bylos duomenimis atsakovė turėjo nuolatinį darbą, gaudavo stabilias pajamas, iš esmės viena išlaikė šalių dukras. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog ji ne kartą skolinosi tiek iš kredito įstaigų, tiek iš darbdavio pinigines lėšas šeimos buičiai pagerinti – baldams, buitinei technikai, inžinieriniams tinklams minėtame bute įrengti. Taigi ženklia dalimi ir ieškovė prisidėjo prie atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimo, tad negalima spręsti, kad parduoto turto vertė, kuria atsakovas turėjo galimybę panaudoti šeimai įsigyjant naują būstą, nulemta tik vienasmenišku atsakovo indeliu. Tokį vertinimą sustiprina ir tai, kad atsakovo pozicija dėl šio nekilnojamojo turto padalinimo būdo proceso eigoje visgi nebuvo nuosekli. Atsiliepime į ieškinį jis atsikirtinėjo, kad jam priklauso didesnė nei ½ buto dalis. O jau teikdamas priešieškinį tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas įrodinėjo, kad butas turi būti pripažintas jo asmenine nuosavybe.

89. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo argumentai, kad motina paskolino 5 000 Eur buto pirkimui, nepatvirtina fakto, kad minėti pinigai atsakovo buvo panaudoti tam tikslui ir jis butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Bylos duomenimis nėra paneigti ieškovės pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai dėl dalies šių lėšų panaudojimo ir kitiems tikslams, t.y. atsakovo gimtadienio šventimui išnuomotoje sodyboje, brangaus alkoholio, rūkalų pirkimui ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas teikė tik jo paties pasirašytus skolos lapelius, kuriuose pažymėta, kad minėtas lėšas iš E. J. buto pirkimui skolinasi tiek jis, tiek ieškovė (1t., el.b.l. 95). Taip iš esmės paneigdamas savo paties poziciją, kad ginčo butas įsigytas iš jo asmeninių lėšų, nes jo paties pasirašytas skolos lapelis leidžia spręsti, kad lėšos buvo skolinamos abiem ginčo šalims kaip šeimai. Beje, apeliantas teismo sprendimo dalies, kuria ši prievolė pripažinta solidaria, visgi neginčija.

90. Kita vertus, tokius atsakovo argumentus paneigia ir rašytiniais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d., t.y. buto Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną iš savo sąskaitos į buto pirkėjo D. K. sąskaitą pervedė 3 500 Eur, kuriuos kaip pati nurodė, buvo pasiskolinusi iš darbdavio. Tai patvirtina ieškovės ir MB „Thing stories“ 2021 m. spalio 18 d. sudaryta paskolos sutartis 4 000 Eur sumai (1t., el.b.l. 135-138).

91. Taigi, atsižvelgus į įsigyjamo buto kainą, nurodytą sutartyje, turėtas išlaidas tiek nekilnojamojo turto agentui, tiek dokumentų tvarkymui, pažymų gavimui, atsakovas įrodymais nepagrindė, kad išimtinai tik jo asmeninės lėšos buvo panaudotos buto įsigijimui. Tai reiškia, kad nebuvo nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas nekilnojamas turtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir nėra pagrindo išvadai dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas šio turto padalijimo klausimas, panaikinimo, ar pakeitimo.

92. Pasisakant dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, pažymėtina, kad apeliantas nors teikia argumentus dėl netinkamo kilnojamųjų daiktų balanso sudarymo, tačiau jokių konkrečių reikalavimų kaip kitaip šis turtas turėjo būti padalintas nesuformulavo.

93. Pažymėtina, kad dalintinus buities daiktus, įgyvendindamos savo procesines teises, teismui turi nurodyti ginčo šalys. Ieškovė atsikirsdama į atsakovo priešieškinyje išsakytas pastabas, kad nėra nurodyti dalintini kilnojamieji buityje naudoti daiktai, atsiliepime į priešieškinį (2 t., el.b.l.41- 47) ir teikdama paaiškinimus teismui nurodė santuokoje įgytus šalių dalintinus kilnojamuosius daiktus, kurių dalis liko bute, o kurių dalį šalys yra pasiėmusios bei pateikė siūlymą dėl jų padalinimo būdo. Atsakovas gi tame pačiame priešieškinyje teigė, kad nusprendė šių daiktų nedalinti ir palikti ieškovei, nes jam atitenka butas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad atsakovas į santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus nepretenduoja ir juos palieka ieškovei.

94. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis).

95. Nei atsakovas, nei jo atstovas nesutikimo su ieškovės atsiliepime į priešieškinį teiktu siūlymu dėl dalintinų daiktų sąrašo, jų vertės, padalinimo šalims būdo, pirmosios instancijos teisme nenurodė. Pirmosios instancijos teisme jokie reikalavimai iš atsakovo pusės dėl ginčo buto, kuris lygiomis dalimis (po1/2) priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui, remontui ar aplinkos tvarkymui skirtų tokių daiktų kaip krosnelė, trimeris, namo apšiltinimo vata, medžio drožlių plokštės, plastikinis langas, nebuvo keliami, todėl pirmosios instancijos teismas jų ir nenagrinėjo.

96. CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Tad plačiau dėl šių apelianto argumentų nepasisakytina, juolab, kad jis ir nekelia jokių konkrečių reikalavimų dėl šio turto priteisimo. Tik papildomai atkreipiamas dėmesys, kad ieškovei šie daiktai nėra priteisti, o santuokos nutraukimo metu kaip šalių nuosavybė nebeegzistuojantis turtas - mediena, net negalėtų būti įtraukta į dalintino turto balansą, nes atsakovas dar 2024 sausio 17 d. paaiškinimuose pats nurodė, kad ji yra parduota (2 t., el.b.l. 101-102).

Dėl įsipareigojimų kreditoriui

97. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ solidaria sutuoktinių prievole.

98. Kasacinio teismo praktikoje, aptariant sutuoktinių prievolių pobūdį, išaiškinta, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskola buvo gauta ir panaudota bendros jungtinės nuosavybės – ginčo šalių buto remontui, atitinkamai jo vertės padidinimui, dėl to laikoma, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta šeimos interesais. Iš bylos duomenų, spręsti, kad atsakovas, pasinaudojęs telekomunikacijų galiniais įrenginiais, ir atlikęs 1 ct pavedimą kreditoriui, tokiu būdu ne tik patvirtindamas savo tapatybę, bet ir išreikšdamas valią pritarti ieškovės vardu sudaromo sandorio sudarymui, nesuvokė prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio, nėra pagrindo. Jokių įrodymų, kad kredito davėjo nustatyta tvarka apelianto atlikta autentifikacija, neatitiko jo tikrosios valios, ar buvo atlikta pažeidžiant norminius teisės aktus, byloje nėra.

100. Atsakovas 2024 m. sausio 17 d. rašytiniais paaiškinimais teismui (2 t., el.b.l.101-102) pakankamai detaliai išdėstė aplinkybes dėl paskolos panaudojimo, t.y., kad ieškovė už 60 Eur pirko roletus langams, už 300 Eur virtuvės baldų komplektą, už 700 Eur dušo kabiną, už 150 Eur klozetą, už 350 Eur boilerį, už 300 Eur plastikinį langą, už 700 Eur medžių drožlių plokštes, šiltinimo vatą, lubų šiltinimui išleido 450 Eur, elektros įvedimui ir vidaus instaliacijai – 3 000 Eur, durims išleido 300 Eur, keliuko tvarkymui – apie 450 Eur, elektriniams radiatoriams – 1 500 Eur, indukcinei kaitlentei – 300 Eur, rūbų džiovyklei - 600 Eur, iš paskolos pinigų (150 Eur) nupirko atsakovui į ligoninę televizorių, vandentiekiui ir sanitariniam mazgui bute įvesti buvo išleista apie 3 500 Eur ir prie šių išlaidų 900 Eur prisidėjo jo motina. Dalį šių, atsakovo nurodytų išlaidų patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti mokėjimo pavedimai (1t., el.b.l. 143-148). Tai rodo, kad atsakovas, kuris ne kartą nurodė, kad turi patirties statybos/remonto darbuose, pakankamai aktyviai dalyvavo ir planuojant tokiems darbams ar prekėms įsigyti reikalingas išlaidas, kurios buvo dengiamos paskolos lėšomis.

101. Ieškovė teikė savo sąskaitos išrašus, iš kurių paskolos lėšų naudojimas kokiems nors išimtinai asmeniniams interesams nenustatytas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma šeimos finansinė situacija, jis pats nurodė, kad prisidėjo prie remonto darbų ir savo darbu, detaliai nurodė išlaidas būtinas būsto esminiam pagerinimui, iš kur buvo įsigytos medžiagos, jų kainas. Vertinti, kad ieškovės vardu pasiskolintos lėšos buvo panaudotos ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra pagrindo.

102. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės gauta paskola laikytina imta bendrais šeimos interesais, o tai ir lemia ginčo prievolės solidarumą, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

103. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atmetant apeliacinį skundą dėl buto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, įsipareigojimo kreditoriui UAB „SB lizingas“ pobūdžio, tačiau panaikinant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos turtinės žalos, ir priteistų bylinėjimosi išlaidų ir bylą dėl šios dalies grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

104. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą (jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

105. Paskelbtame pirmosios instancijos teismo sprendime pastebėta, kad sprendimo pirmojo lapo dešiniajame kampe nurodytas neteisingas bylos numeris, t.y. vietoj e2-197-400/2024, nurodyta e2-197-1103/2024, o taip pat neteisingai nurodytas teisminio proceso numeris – vietoje 2-08-3-03500-2023-8, nurodyta 2-32-3-03500-2023-4. Šie rašymo apsirikimai ištaisytini apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo, nurodant, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. išnagrinėtos civilinės bylos numeris yra e2-197-400/2024, teisminio proceso numeris yra e2-08-3-03500-2023-8 (CPK 276 straipsnis). Pažymėtina, kad toks rašymo apsirikimų ištaisymas pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir vietoje sprendimo pirmame lape nurodyto civilinės bylos numerio „e2-197-1103/2024“ nurodyti numerį „e2-197-400/2024“, vietoje nurodyto teisminio proceso numerio „2-32-3-03500-2023-4“ nurodyti „2-08-3-03500-2023-8“.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas