Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.; 3.1.2.; 18.1.; 21.9.4.; 21.10.4.; 21.11.3.

2024 m. vasario 1 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. N. atstovės skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos S. N. (toliau – pareiškėja) pareiškimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtino N. U. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.

2. Pareiškėja S. N. skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir pripažinti N. U. kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje, 481 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą.

2.1. Skunde nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi ji net nebuvo apklausta dėl įvykio, o tyrimas vykdomas ir apsiribojamas tik suinteresuoto nusižengimo tyrimo baigtimi, N. U., telefoninio pokalbio pagrindu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prie pareiškimo buvo pridėtas garso įrašas, iš kurio akivaizdu, kad N. U., būdamas prie savo mažametės dukros I. V., agresyviai nusiteikęs prieš pareiškėją, aiškiai pasako necenzūrinį žodį „(duomenys neskelbtini)“ girdint vaikui. Po minėto konflikto mažametis vaikas I. V. pasidarė irzli, nervinga, blogai pradėjo miegoti nakties metu, mokykloje bijojo pasilikti ir prašė, kad pareiškėja būtų kartu, pradėjo bijoti tėvo N. U., dėl to vaiką yra priversta vesti pas psichologę. Be to, visas įvykis įvyko Tauragės mieste, Vasario 16-osios gatvėje, t. y. viešoje vietoje, kur pro šalį ėjo ir girdėjo pašaliniai asmenys. Tačiau skundžiamame nutarime nėra pasisakoma apie pateiktą garso įrašą, ji nebuvo apklausta kaip liudytoja ir negalėjo plačiau paaiškinti atsiradusių pasekmių, kurios atsirado dėl netinkamų N. U. veiksmų prieš I. V..

2.2. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos skyrimui dėl netinkamo elgesio mažamečio vaiko akivaizdoje, bei prieš pareiškėją viešoje vietoje. Mano, kad tikslinga N. U. pradėti administracinę teiseną pagal ANK 72 straipsnį, 481 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti.

3. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Institucija nesutinka su skundo argumentais, kad pridėtas garso įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad N. U. dukros akivaizdoje buvo agresyvus pareiškėjos atžvilgiu, nes pokalbio garso įrašas tik patvirtina tai, jog tarp S. N. ir N. U. vyko trumpas konfliktas dėl įrašų įrašymo, o aplinkybių ar konfliktą matė, girdėjo mažametė dukra nepatvirtina. Konfliktą mačiusių, girdėjusių pašalinių asmenų nėra. Pažymi, kad draudžiamas, bet koks vaiko teisių pažeidimas, tačiau pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą ir nurodė, kad N. U. yra jos dukters I. V., kuriai yra 6 metai, biologinis tėvas, tačiau jis dukters niekada neaugino ir ja nesirūpino. 2023 m. N. U. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, jie sudarė taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad vienerius metus N. U. su dukra bendraus po 4 valandas. 2024 m. rugpjūčio 24 d. ji su dukra ir N. U. buvo pas psichologę, kad susitartų, kaip turi vykti tėvo ir dukters bendravimas. Viskas įvyko 2023 m. rugpjūčio 24 d. po to, kai jie išėjo iš psichologės kabineto ir susitarė eiti į kavinę. Einant į kavinę tarp jos ir N. U. kilo žodinis konfliktas dėl įrašų, ji manė, kad būnant pas psichologę N. U. viską įrašinėjo, todėl po to einant į kavinę paprašė ištrinti įrašus, tačiau N. U. nesutiko, teigė, kad jis nieko neįrašinėjo, ir konflikto metu N. U. nusikeikė, pasakė „(duomenys neskelbtini)“, viską girdėjo jos mažametė dukra. Tuo metu jie buvo Vasario 16-osios gatvėje, gatve ėjo ir kiti žmonės, tačiau niekas neatkreipė dėmesio į jų konfliktą, pašaliniai asmenys jokių pastabų nepareiškė. Po to jie nuėjo į kavinę priešais Kultūros rūmus, prie Tauragės odontologijos centro, ten lauko kavinėje sėdėjo prie staliuko, iš pradžių dukra irgi sėdėjo, tačiau vėliau ji prie staliuko nebuvo, vaikščiojo aplink staliukus, kitų asmenų lauke prie staliukų nebuvo. Ten ji su N. U. taip pat susiginčijo dėl vaikui mokamų pinigų, kad buvo sustabdyta vaiko išmoka, nes jis kreipėsi Norvegijoje dėl išmokos, tada N. U. ant jos pradėjo šaukti, kalbėjo pakėlęs balsą, kad jis nežino, kur kreiptis Norvegijoje, dukra viską girdėjo, jokie kiti pašaliniai asmenys negirdėjo, kavinės personalo darbuotojų lauke taip pat nebuvo. Kavinėje užtruko neilgai, iki pusvalandžio, paskui su dukra grįžo namo. Po to įvykio dukra tapo irzli, verkė, naktį blogai miegojo, nenorėjo likti viena, prašydavo jos, kad mokykloje būtų kartu su ja. Iš karto po įvykio niekur nesikreipė, tik telefonu pranešė vaikų teisėms apie šį įvykį. Į policiją nesikreipė, nes nežinojo, kad galima dėl to kreiptis. Kai kreipėsi dėl advokato skyrimo civilinėje byloje skyrimo, tik tada jai išaiškino, kad dėl vaiko teisių pažeidimų galima kreiptis ir į policiją, todėl į policiją kreipėsi tik 2023 m. gruodžio mėnesį. Po to N. U. dar buvo atvykęs vieną kartą į namus, tačiau labiau bendravo su ja, o ne su dukra. Šiuo metu N. U. atsisakė savo tėvystės teisių, nes dukra nenori su juo bendrauti, jos dabartinis sutuoktinis sutinka įsivaikinti jos dukrą ir dėl to vyksta civilinis procesas. Ji dukrai nuo gimimo nieko nepasakojo apie jos biologinį tėvą, nes laukė, kol dukra pati paklaus, kadangi dukra nieko neklausė, tai ji ir nepasakojo. Mano, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nes ji nebuvo apklausta, taip pat nebuvo pranešta vaikų teisėms apie padarytą pažeidimą, neįvertinti jos pateikti gardo įrašai, mano, kad tyrėja įrašų neklausė, nes nieko apie juos skundžiamame nutarime nepasisakyta.

5. Pareiškėjos atstovas advokatas Vygantas Skladaitis nurodė, kad palaiko skundą, teigė, kad pareiškėja į policiją kreipėsi tik tada, kai jai buvo paaiškinta apie tokią galimybę, jai tai paaiškino skirtas advokatas civilinėje byloje. Mano, kad tyrimas atliktas neišsamiai, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su N. U., tačiau su S. N. niekas nebendravo, jos neapklausė, galėjo ir jai bent telefonu paskambinti ir pasiaiškinti aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad su N. U. buvo prevenciškai pakalbėti ir jis buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio ir atsakomybės, vadinasi, buvo nustatytas netinkamas N. U. elgesys, todėl turėjo būti taikoma ir atsakomybė jam už netinkamą elgesį. Prašo nubausti N. U. arba grąžinti bylą institucijai, kad būtų išsamiai atliktas tyrimas.

6. Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdį Institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas nutarė bylą nagrinėti ir byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą motyvuojant tuo, kad administracinio nusižengimo byloje tyrimas atliktas neišsamiai, tai yra pareiškėja nebuvo papildomai detaliau apklausiama apie įvykio aplinkybes ir jos dukrai kilusias pasekmes, neįvertintas jos pateiktas garso įrašas, kuris patvirtina, jog N. U. padarė administracinį nusižengimą.

8. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nurodyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.

10. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis tam, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.163 straipsnio 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

12. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra unikali ir turi būti vertinama ne šabloniškai, o individualiai. Bet kokio konflikto vaiko akivaizdoje vertinimas kaip administracinio nusižengimo padarymas iškreiptų administracinės atsakomybės prasmę bei šiuo procesu siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad N. U. netinkamai elgėsi prie mažametės dukters, t. y. keikėsi, šaukė ant pareiškėjos.

13. Išnagrinėjęs surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad N. U. nepadarė vaiko teises pažeidžiančios veikos, taip pat ir savo, kaip tėvo, valdžios nepanaudojo priešingai dukros interesams. Šiuo atveju iš surinktų duomenų matyti, kad konfliktas tarp S. N. ir N. U. nesitęsė ilgai, konfliktas kilo dėl pareiškėjos prašymo ištrinti įrašus, šio konflikto metu N. U. vieną kartą pavartojo keiksmažodį, tačiau, kaip užfiksuota pareiškėjos pateiktame garso įraše, iš karto po pavartoto keiksmažodžio atsiprašė, šio konflikto jokie pašaliniai asmenys nematė, į teisėsaugos institucijas dėl sutrikdytos viešosios tvarkos niekas nesikreipė. Vertinant pareiškėjos teiginius apie N. U. elgesį kavinėje, taip pat pažymėtina, kad pati pareiškėja nenurodė, kad kavinėje N. U. būtų vartojęs kokius nors keiksmažodžius ar ją įžeidinėjęs, konfliktas kavinėje kilo dėl išmokų vaikui, pareiškėja nurodė, kad N. U. šaukė ant jos, tačiau jokie pašaliniai asmenys šio konflikto taip pat nematė. Be to, iš karto po įvykio pareiškėja niekur nesikreipė dėl nagrinėjamo įvykio, nors teigė, kad jautė pavojų, tačiau policijos nekvietė, o pareiškimą policijai parašė praėjus net 4 mėnesiams po įvykio. Akivaizdu, kad šiuo atveju neigiamą vaiko reakciją sukėlė abiejų tėvų netinkamas tarpusavio bendravimas, vis dėlto, nė vieno iš jų veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti vaiko teises bei interesus. Be to, ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kilęs incidentas nebuvo tokio pavojingumo pobūdžio, dėl kurio būtų galima taikyti administracinę atsakomybę.

14. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir N. U. susiklostę konfliktiški santykiai dėl bendravimo su jų mažamete dukra, be to, kaip nurodė pareiškėja, N. U. atsisakė savo tėvystės teisių ir pareiškėjas dabartinis sutuoktinis įsivaikins jos mažametę dukrą, nes jos dukra tikruoju tėčiu laiko būtent pareiškėjos dabartinį sutuoktinį. Kadangi pareiškėjos ir N. U. tarpusavio santykiai yra itin įtempti bei konfliktiški, be to, abiejų tėvų auklėjimo modelis ir nuomonė skirtingais vaiko ugdymo ir auklėjimo aspektais itin skiriasi, dėl to galimai vyksta nesutarimai. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neva neteisėto N. U. elgesio yra abstraktaus pobūdžio, nedetalios, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog N. U. pažeidė vaiko teises. Pareiškėjos į bylą pateiktos VšĮ „Žmogaus socialinės integracijos centro“ išvados dėl psichologinės pagalbos teikimo taip pat neįrodo, jog N. U. pažeidė vaiko teises, nes iš šių išvadų matyti, kad mergaitei psichologinė pagalba teikiama siekiant įvertinti jos ir biologinio tėvo N. U. bendravimo galimybes, tvarką, įvertinti jos psichologinę būseną būtent dėl pradėto civilinio proceso, kurio metu mergaitės biologinis tėvas siekė nustatyti bendravimo tvarką su dukra. Šiose išvadose didelis dėmesys skiriamas mergaitės būklei ir psichinei būsenai būtent dėl biologinio tėvo siekio bendrauti su dukra, tačiau iš šių išvadų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši būsena susiklostė būtent dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio, o būtent dėl to, kad mergaitė šešis metu nieko nežinojo apie savo biologinį tėvą, todėl šis bendravimas ir sukėlė tokią būseną.

15. Nors pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo dėl to, kad tyrimo metu ji nebuvo apklausta, nepranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja į policiją kreipėsi naudodamasi internetiniu portalu epolicija.lt, pateikė pareiškimą, kuriame išsamiai aprašė įvykio aplinkybes, todėl nebuvo būtina ją apklausti papildomai. Tyrimo metu buvo bendrauta su N. U., kuris paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Įvertinus surinktus duomenis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Kadangi tyrimą atlikusi institucija nenustatė vaiko teisių pažeidimų, todėl nebuvo būtina ir pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai, be to, pati pareiškėja nurodė, kad apie įvykį pati informavo minėtą tarnybą. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad jog nėra surinkta duomenų, kad N. U. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje ar 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Pareiškėja skunde taip pat prašo N. U. pripažinti kaltu ir pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis bei elgesio normomis. Taigi N. U. viešoje vietoje pasakytas keiksmažodis galbūt formaliai ir atitinka ANK 481 straipsnyje numatytą veiką, tačiau, pažymėtina, kad dėl tokių jo veiksmų nebuvo pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai, nebuvo sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nenustatyta, kad tokiais veiksmais N. U. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

17. Teismas pažymi, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindas yra asmens veikoje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji, kurie įtvirtinami ANK atitinkamo straipsnio dispozicijoje. Šiuo atveju išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad N. U. padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

18. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas netenkinamas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjos S. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.